QUOTE(_alba @ 2012 11 26, 22:02)
nebijote, kad tas pojutis ilgainiui gali peraugti i tai, kad jusu dukra nesamoningai ims nemegti tos mergaites. paauglyste - slidus periodas
o kaip pati jauciate - mylite abi mergaites, ar su kita islaikote sioki toki atstuma?
kaip jusu draugas?
KOL KAS NEBIJAU

Bet pykstu ant savęs (labai), kad maksimaliai neišnaudoju savo galimybių, to ką galėčiau vaikui duoti, nes vadovaujamės lygybės principu, kad jei vienam vaikui kažką duodam, tai ir kitas gauna tą patį.
Šiai dienai priimu, kad šeimoje turiu ir myliu visus vaikus vienodai. Pasakyčiau taip, kad saviškę aš kiaurai permatau, o vyro mergaitės elgesį dar ne visada galiu nuspėti. Bet po truputį judam į priekį

Čia didelių bėdų, bent jau kol kas nėra. Su vaikais kalbamės atvirai.
Draugas laiko atstumą su abiem. Jam reikia sakyti, kad apsikabintų savo vaiką, ar ant kelių pasiūlytų pasėdėti. Nežinau kodėl. Klausiau, bet jam sunku pasakyti. Sakė, kad gal pas juos šeimoje nebuvo įprastas reikšti atvirai jausmus...

Bet kartais nors ir labai retai, bet "pramuša" ir jį, tai tada pakvailioja su vaikais. Šiaip susitarėm, kad pasakas skaitom kiekvieną vakarą, nes vaikai labai mėgsta. Tai jis niekada neatsisako paskaityti.
Jis žmogus geras. Aišku, su savais minusais, kaip ir kiekvienas iš mūsų.
Todėl temoje labiausiai laukiu konstruktyvių pasiūlymų kaip spręsti susidariusią situaciją. Nenorėčiau, kad kažką negražaus ar įžeidžiančio rašytumėt
Papildyta:
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2012 11 27, 00:12)
Autore,savajam per kalėdas nieko nedovanokit ir po švenčių papasakokit kokia buvo jo reakcija.
Gal per žiauru
Papildyta:
Alba, labai ačiū už komentarus ir klausimus