Poezija:
Seniai nebegeriam iš to paties puoduko
Ir mano lūpdažis nuo veidrodžio nubluko.
Nebent po paskutinio ginčo vienas kitas
Ant kilimo tamsus ir ilgas plaukas likęs
Ne kart esi mane užmiršti bandęs -
Vistiek esu didžiausias tavo randas.
Net užsimerki prisiminęs kaip skaudėjo,
Kaip skausmas pas mane kasnakt lydėjo,
Tačiau pusiaukelėj ar net prie mano gatvės,
Tu apsisukdavai ir eidavai ieškot vienatvės.
Ir niekada neatėjai, neskambinai, neparašei žinučių,
O aš už durų laukiau ateities, tavęs, skambučio.
---
Toks va tasai mano kūrybinis stilius
Z.J. ar atskleisi paslapties syda?
Fuerza, kas tamstos kojoms?