Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip rasti jegu gyventi is naujo

Isiregistravau cia apie menesi. Vis stebiu kitas pasnekoves, ju bedas. Kartais paskaitau iki puses ir nebeskaitau, nes zmonems ju problemos yra svarbios, bet man manosios yra skaudesnes, todel stipriai laikausi, kad neigerciau dar ir svetimu skausmo, o tam esu imli.
Turbut pradesiu nuo to, kad apibudinsiu savo situacija...o asaros krenta ant klaviaturos. Atvykau is LT i UK grazu miesta pries 2.5 metu, begau paskui savo gyvenimo meile, mat jis nemate saves Lietuvoje, prarades gera darba, jis nusprende apgyvendinti mane su savo mama ir pats isdume i UK. Po 6 men metusi gera darba nuvykau ten ir as. Buvo laabai sunku, po keliu menesiu prasidejo nesutarimai, tylejimas, mes abu pasikeiteme, bet meile-ji stiprejo, tik bijau, tik is mano puses. Jis, isgeres kartojo keliskart, kad gal jis netiki i seima, santuoka ne jam. Is visu jegu stengemes meile laistyti, visur budavome kartu, tik dviese, darbe, aisku, taip pat, kad, manau, ir pradejo gadinti viska. Jis nebuvo iniciatyvus, bet kentejo, dirbo diena i diena ta pati rutinini sunku fizini darba, as aplink budavau irgi, tik man lengviau, as daugiau laiko turejau bendravimui, taip mokiausi anglu. Po metu cia issinuomavome buta. Sunkiai susipirkom baldus, mat jis labai norejo taupyti, o as ne tokia ir taupuole, tad turejome atskiras saskaitas. Dar po metu visiskai viskas paslijo...jis su manimi nesikalbejo, suartedavome tik sekso metu, po jo vel priekaistai ...as pavarges...tu per daug kalbi...atsipeikek mes to sau negalime leisti. Zinojau kazkaip ne taip, bet nemokejau prabilti i pakalbeti, to db labai gailiuosi. Tik bijau ar butu man atsiveres. Prasidejo tik gyvenimas pareiga. Jis sporte darbe namie tik miegui, as viena namie gaminu laukiu jo, jis nesikalba, einam miegoti, savaitgalis vel jo nera jis sporte, as begioju, skaitau laukiu jo, jis vel prieksiatauja. Jau nebesikalbejome. Viena vakara ...
Ir man parase kolega i meila, susitikom. Tada dar karta, tik draugiskai.Tada suzinojau kad jam tik 20, galva man sprogo. Bet juk nieko blogo negalvojau. tada su savuoju nusprendziau issiskirti. Kaip taip man sove i galva, as db net nesuprantu, nemoku isaiskinti. Palaukiau pora savaiciu, mintis vis kirbejo kirbejo ir tai padariau. Jis nesureagavo. Verkem abudu, dar kartu juk gyvenome. Musu nuostabiame bute, kur svaru, sviesu, viskas nauja ir jauku. Viskas is meiles ikurta buvo. Bet man buvo viskas ikireje. Po triju dienu jis visas pamelynaves, toks mielas ir tikras man pasipirso. Dieve, as verkiau, viduje buvo tiek pykcio. As neatsisakiau, bet ir nesutikau. Jis buvo toks tikras, meile jo buvo tik ji buvo uzmigusi. Po poros savaiciu jis issikrauste, as irgi. Pradejau susitikyneti su tuo jaunikliu, graziai leidome laika. Bet dirbome vienoje kompanijoje, per pietus matydavomes su maniskiu, jau jis buvo Ex.
Tada nusipirkome bilietus su jaunikliu ir isdumeme i Kroatija. Ten man lyg apsiverte pasaulis - pliaze pamaciau panasu i mano Ex ir asaros liejosi is akiu kaip dabar. Bet tylejau, galvojau, praeis. Po 5 dienu grizau i namus, po keliu dienu turejau i LT keliom dienom grizti. Susitikau savo Ex, jis galvojo, kad noriu grizti, buvo toks svytintis visas, mano mielas...o as jam grazinau zieda.
Grizau is Lietuvos viska supratusi. Kad pridariau bedu, kad reikia viska sustatyti i savas vezes, atsiprasyti mylimojo, baigti su jaunikliu ir gyventi kurti seima atsiminti tikrasias svajones ir jas igyvendinti. Verkiau kaip niekad, naktim nemiegojau, susirgau kazkokia liga, tris dienas pragulejau lovoje, vemiau, verkiau ir galva svaigo vienu metu.
Mano mylimasis atsake NE, atsisveikino ir palinkejo palikti ji ramybeje, palikti miesta kuriame jis gyvena ir leisti jam pagalvoti.
As nusprendziau is ten isvaziuoti i didesni miesta - Londona. Po keliu savaiciu dar susiraseme sms ir jis man vienoje paklause as as nenoreciau pabandyti grizti, kad mat jis atvaziuos i Londona ir kursim naujas svajones. As negalejau patiketi, dziugavau, asaros bego is dziaugsmo...po keliu dienu supratau, kad tai tik pasityciojimas. Tai buvo rugsejis. Lijo. As be darbo. Sedziu kambary, niekam nepasipasakosi, nes geda, sesuo zinojo visa padeti, tik jai nei motais, as ir nenorejau jai trukdyti, ji savo gyvenima turi ir as neturiu teises jai trukdyti. SUsiradau darba lapkriti. Sunkus, taciau darbas ir normalesnis nei sename miestelyje. Mano mylimasis atsake, kad lauks kitu svajoniu ir nenori gauti is manes jokiu ziniu, kad as jam nerasyciau. Vis priekaistavo, kad isdaviau ji su kiausingalviu. As isdaviau save, isdaviau musu svajones, neislaikiau krizes. Buvau egoiste ir savaunaude. Dabar plaku uz tai save. Nebezinau kaip gyventi, ka daryti. Londonas ne man. As vienisa, sulauzyta, grauzianti save. ZInau ko noriu ir ka myliu ir kam noriu save atiduoti, bet jam manes nereikia. Mano gyvenime viskas neteko prasmes, net gi visi daiktai kuriuos kaupiau, viskas taip nieko neverta, nes tai tik mano, o ne musu. Sergu vis. Sloguoju. Nebeskaitau. Nebefotografuoju. Rukau kartais. Ir vis verkiu. Nakti miegu ir net sapnuose apie viska galvoju. Ryte atsibundu ir verkiu pakeliui i darba, po darbo, kai niekas nemato duse verkiu ir grauziuos. Neoku atpazinti depresijos, nemoku mokytis gyventi toliau, nebemoku nieko, nes esu viena ir gerokai prisidirbau. Kaip man toliau gyventi. Vienai ...
aciu uz demesi, tikiu, kad gal kas pades bent kitaip ismokyti pabandyti galvoti.
Atsakyti
Sveiki, kiek pastebejau, visa laika aukstinate zmogu, kuris jums nedave nieko. Klausiate, kaip gyventi vienai? Bet juk visa laika viena ir gyvenot, juk rasot, kad pastoviai laukdavot ir laukdavot jo. Paklauskite saves nuosirdziai, ar tikrai tai buvo meile? Mano nuomone, jei zmogus myli, tai yra uz ka... Pasipirso... Kada? Kai suzinojo, kad kazkas kitas atkreipe demesi? Visoj sitoj istorijoj jus taip susipainiojot, kad nebezinot, kaip reaguoti. Po viso to, ka jus apie ji paraset, jei jis nori buti kartu, skambucio ar zinutes neuztenka, jis turi nusipelnyti jusu. Ir dievazi, ne jus turit atplaukti pas ji valtele per savo asaru upeli, o jis pats turi jus susirasti. Ir neteisinkit jo, del Dievo meiles, susirinkit savo pagarbos sau likucius ir pradekit mylet save, o ne baust santykiais su tokiu vyru.

Pagarbiai
Atsakyti
gyvenau 7 metus su zmogum ,kuris su manim elgesi kaip su karaliene, tiesa , koki pirmus puse metu, paskui pavydas nei del nieko, davare iki tokiu dalyku, kad pati itikejau, kad as jam per prasta biggrin.gif praejo 5 metai po asaru pakalniu, po pasaulio sugriuvimo, da rkartais islenda syzas toks... bet sia vasara isteku uz nuostabaus zmogaus, busiu laiminga.. zinau smile.gif
Atsakyti