Sveikos,
kaip senai čia bepliupiau, bet kad nėr kada.
Noriu tik pritart lenag, kad labai gera metodika pasirinkta.

Aš irgi atsistojau ant kojų per šliaužiojimus, ropojimus ir mankštas. Ir dabar stengiuos kuo daugiau vaikščiot, lipti laiptas. Užimtumo centre yra liftas, bet tik per prievartą draugai kada ne kada į jį įtysia, visad laiptais varau. Per dieną nežinia kiek prilaipioju kaip nerami dušia dugzdama pirmyn atgal. Ir užimtumai visi dabar tokie pasirinkti kur vis jūdėti reik. Sporto salė, šokių ir dramos repeticijos. Viskas beveik kas su mankšta susiją. Ir.. Jei ankščiau dar kokiose renginiuose man dar "kad būtų lengviau" prireikdavo vežimėlio, dabar niekad jo nebeimu, visur maluos ant kojų. Ir kas smagiausia, net per drama, scenoje,jau antrame spektaklyje iš jo pakylu.
Naujausias mano spektaliukas. Tiksliau vienas iš senesnių, bet gerokai pakeistas ir atnaujintas. Ankščiau aš jame visą vaidindavau vežimėlyje.
Tai istorija apie meilę, vis išskiriama piktųjų likimo jėgų.
Liūdna pasaka