Neįgaliukų mamyčių pašnekesiai

laba vakara,
pamenu kai mes nuomojomes buta irgi turejom sito "dziaugsmo"...ot kankinomes...irgi purskem,klijavom,braizem piestukais bet padedavo tik laikinai...prisiminus net nukrato

Mamytes, pavasaris atejo !!!

Laba diena

Pas mus jau pavasaris snieguoles zydi,narcizai,tulpes,krokai lenda sparciai is zemes,saulute kasdien kaitina, siandien +8 zada,pauksciukai ciulba vakar kieme kapsciausi puse dienos langus isivaliau,nes jau kiemo nesimate super

As tarakonus issivaliau tik su spec priemonemis nuejau i san.tarnyba nusipirkau skyscio ir istepiau staktas,plintusus nuo to laiko jau 15m jokio tarakono neturiu isejo visam laikui

Dėkui mergytės už patarimus - prisirankiojau visą galybę neišmėgintų priemonių - turiu viltį, kad vis tik nekviestų įnamių pavyks atsikratyti
Visoms linkėjimai... Gyvenam mes po senovei, labai laukiam tikro pavasario, tikros šilumos, tikros šiltos saulytės... Sugalvojau darbeliais užsiimti... Mokausi rankdarbių Vo prie ko priveda noras save realizuoti ir didelės paieškos malonios širdžiai veiklos

Tiesa, paskutiniu metu turim nemažai niuansų paklusnumo ir vaikų auklėjimo klausimais... Pradėjau labai intensyviai domėtis pozityvios tėvystės principais... Tačiau vis tiek susiduriu su begale niuansų būdingų būtent mūsų vaikučių ribotam kai kurių dalykų suvokimui... Iš principo sutinku su didžiąja dalimi įvairiuose kursuose gautos medžiagos - taip, esminiai sėkmingos tėvystės veiksniai yra kalbėjimasis su vaiku, derybos ir kontrolė (t.y. tam tikrų "taisyklių" nustatymas - mokinant suvokti koks elgimasis yra priimtinas ir pageidautinas, o koks nepriimtinas ir gali iššaukti "pasekmes"). Tačiau pastaruoju metu pastebiu, jog ne viskas taip paprasta (su sveiku vaiku, gal ir paprasta susikalbėti - pripažinkime kontaktas vis tik kitas), neretai teorinės žinios realiame gyvenime ne taip jau lengvai pritaikomos. Va būtent mūsų atveju, kuo aš daugiau "mokinu", aiškinu savo sauliukui, kad yra gera ir kas yra negera, kuo daugiau stengiuosi kad jis suvoktu, ko būtent aš iš jo tikiuosi - gaunasi visiškai priešinga reakcija ir blogas elgimasis kartojasi vėl ir vėl nes jam mūsų "pokalbiai" yra tik dar vienas iš daugybės būdų gauti maximalų mamos dėmesį... Jei galop bandydama parodyti jog blogas poelgis gali iššaukti "pasekmę" ir priėmusi sprendimą kažkokiu būdu "nubausti" neklaužadą - padarau vilko paslaugą sau, nes taip sukeliu tik dar didesnį norą maištauti ir priešintis bet kokioms "taisyklėms"... Ir baisiausia, kad tokios reakcijos labai apsunkina ir jaunėlio auklėjimą (vienas dalykas tas, kad jis būdamas mažesnis jau dabar turi didesnį suvokimą ir supranta ko aš noriu - todėl automatiškai tenka mažiau aiškinti kas kaip ir kodėl) jis pradeda protingai naudotis situacija ir pasinaudodamas savo "mažumu" - mėgdžioja vyresni brolį tikėdamasis analogiško "cackinimosi" ir maximalaus dėmesio... Žodžiu nerandu "bausmės", kuri būtų veiksminga suvalgyti vyresnėlį... Dabar priėmiau sprendimą, kad galbūt vertėtų į mūsų sauliuką eiti per broliuką (nuolat pastebint puikų brolio elgiasį, paklusnumą, atliekamus prašymus - giriant už gerą elgimasi ir ignoruojant "nemetant" blogų poelgių)? Tiesiog mąstau kaip suktis iš kartais labai varginančių situacijų... O kaip jums sekasi auklėti savo saulytes? Ar tankiai vaikote ožiukus ir kaip tai jums sekasi? Galu gale kaip sekasi įvesti "namų taisykles"?

varliokai va del riboto suvokimo ir mums iskyla tokie pat klausimai kaip tas taisykles ivesti. atrodo buna ramiu dienu kai daug kalbames ir susisnekam. bet buna dienu kai reikia apsitvarkyti, kazka virtuvej ilgeliau gamint tada ir vel viskas is naujo, girdziu kaip uraganas sukasi kambary
kai gauna maximum musu demesio, atrodo viskas gerai, bet kai norim jog vienas pazaistu tai atrodo norim neimanomo
ir dar pas mus didele beda su televizoriaus okupavimu, jei neleidziu ziuret filmuku tai ima klykti, tada mustis. bet jau taip ismoko rekti kad baisu
Papildyta:

as irgi pora metu daug mezgiau, o dabar isimylejau knygas labai daug skaitau, naujas pasaulio pazinimas atsirado

Tai va ir svarstau kaip kiti gina iš namų ožius Mes išbandėm kalbėjimo strategiją - ne mūsų suvokimui dar šitie dalykai... tada bandem atskirimo metodą (išvedi į kitą kambarį, patalpą nusiraminimui ir apmąstymui ką darai ne taip...) padeda gal kiek labiau, bet vis tik minimaliai... Tada bandėme įvesti "pasėkmę" už blogą elgiasį - visai nepasiteisino ir iššaukė tik dar didesnį priešinimasi Dabar pradėjom ignoravimo strategiją taikyti - pradžioje buvo kiek sunkiau nes vaikis nelabai suvokė ką visa tai reiškia (mama ir tėtis tyli, jokios reakcijos, nemato), tai pradžioje vos ne piktybiškai kartodavo iškadas, bet mes nepasidavėm - po geros savaitės lyg aprimo, dabar lyg paklusnesnis, bet bijau kad ir šitai nebūtų laikina

O kas liečia knygas - aš visada buvau ir būsiu knygų mylėtoja... Kiek aš jų turiu.... ir jaučiu kiek dar turėsiu... krūvos perskaitytų (mėgiamiausios net po kelis kartus) ir vis nužiūriu kas dar neskaityta ir būtų verta dėmesio

ignoravimas ir mums labiausiai pasiteisina, arba sakau kad nebekalbesiu su juo kai kazka blogo daro. jam didziausia bausme kai ji ignoruojam (juk jis pats svarbiausias ). kalbejau ir su darzelio psichologe tai jinai irgi sake ignoruoti. gaudamas demesi, jis gauna tai ko norejo, ir tada betkokiais budais stengiasi ta demesi gauti

http://www.tevu-darz...imo_vadovas.pdf cia pozityvios tėvystės pradžiamokslis jei taip galima vadinti Gal kam bus įdomu

Laba merginos,


Visiškai nebesuspėju čia pas jus. Jau šie metukai tai.. Dabar išvis bus, prasideda renginių- pasirodymų bumas, ir keliai keleliai per daktarus. Kaip reiks viska suderint, galvelė nelabai išneša, bet kažkaip teks. Žadu žadu, bet rimtai teks lėkt klonuotis.

Kviečiu visas apsilankyti mano atnaujintame portaliuke. Ir paragint dar karteliuką, jei kažką jūs, ar jūsų vaikučiai kuriate, pasidalinti jame savo kūrybą. El. paštu ernesta@kurybosstilius.lt

kurybosstilius.lt

istikruju labai idomu, tik kad mums sita reikala labai sunku pritaikyti, vaikas gi visai kitoks nei sveikieji. per didelis demesio rodymas jam kaip liga, nuo kurios kenciam paskui patys. aisku uzsiimam su vaiku kiek imanoma daugiau, ir namuos ir i lauka einam, bet jei sedesim istisai tiek kiek jis nori, tada net atsiprausti nebus kada. ir vaiko ignoravimas jau skaitomas kaip netinkamas elgesys su vaiku, o juk ignoruojam kazkiek tik noredami kad jis ismoktu su savim pabuti
bet va tokius dalykus paskaicius ir supranti, kad mes labai kitokie

Oi Veiducka kaip as puikiai suvokiu apie ka tu kalbi O idejau del to, kad galbut kitu vaikuciai kitokie - juk ir neigaliukas neigaliukui nelygu Be to as is tiesu esu is tu zmoniu, kuriem viskas be galo idomu ir bet kokia informacija labai greit "susigeria"... Todel domiuosi apie viska, skaitau bet ka kas nors kiek praplecia akirati, nes kitaip is viso nubukciau, o juk norisi kita syk ir intelektualiomis temomis padiskutuoti