QUOTE(DEU @ 2013 05 14, 18:11)
Kažkaip nelabai supratau, kokia nauda drėkinti orą rekuperatoriuje. Kuo tai pranašiau už įprastą drėkintuvą?
Nauda tokia, kad garavimas vykstantis kambaryje atšaldo kambario orą.
Garavimas rekuperatoriuje taip pat atšaldo orą, kuris labiau vėsina plokšteles, o ploštelės tuo pačiu labiau atšaldo išmetamą orą ir dėl to grąžinama daugiau energijos.
Prie tam tikrų sąlygų tai gali sudaryti daugiau kaip 1/3 bendros grąžinamos šilumos.
Jeigu pakelti 1m3 oro temperatūrą 21C reikia 18kJ ir dar reikia išgarinti, sakykim, 5g vandens(drėgmės atstatymui), kam papildomai reikia 11kJ.
Procesui vykstant ne rekuperatoriuje garavimas numuštų šio oro temperatūrą 13 laipsnių (11*21/18). O kai tiekiamo oro temperatūra nukrenta dar pačiame rekuperatoriuje automatiškai suintensyvėja šilumogrąža.
Esant 1-2 laipsnių skirtumui tarp paduodamo į patalpas oro ir ištraukiamo oro šilumogrąža rekuperatoriaus gale praktiškai nebevyksta, bet padidinus šį skirtumą 13 laipsnių iki 15C skirtumo (dėl garavimo) šilumogrąža vėl stipriai suintensyvėja.
Šilumokaičiui galioja mažėjančio efektyvumo dėsnis. Kai temperatūrų skirtumai lieka 1-2 laisniai tai ir dvigubai didesnis šilumokaitis jau nebepadės sumažinti šio skirtumo vienu laisniu.
Ir atvirkščiai jei temperatūrų skirtumas padidėtų iki 3-4 laipsnių, perduotas energijos kiekis žymiai padidėtų.
Todėl net jeigu garavimas minėtu atveju numuša oro temperatūrą papildomai 13C tai šilumokaitis nesunkiai su tuo susidoroja ir vietoj 1-2C temperatūrų skirtumo (sausu atveju) pasidarys gal 3-4C skirtumas
(paduodamas oras 3-4C šaltesnis už šalinamą), bet tas pablogėjimas bus mažas, lyginant su 13C (11kJ garavimo atitikmuo) laimėjimu.
QUOTE(DEU @ 2013 05 14, 18:11)
Šildymo sezono metų lauko oras dažniausia būna 80 - 90 procentų santykinio drėgnumo. Todėl papildomai prisotinti garais oro paėmimo kanale nelabai realu. Be to reikėtų nuolat balansuoti ant kondensavimosi ribos.
80% santykinis drėgnumas minusinės temperatūros ore (1-2g/m3) virsta į 10-20% santykinį drėgnumą vien šį orą pašildžius iki kambario tamperatūros. Patalpose turėtų būti apie 7g H2O/m3.
Oro padavimo kanale "sotinimas" vyktų mažais vandens lašeliais, o garavimas intensyviau vyktų kylant temperatūrai krentant drėgmei šilumokaityje.
QUOTE(Juzex @ 2013 05 14, 18:29)
Pas mane prie -25C ir taip rekupo kamera gerokai apledėjusi būna (kur iš lauko oras ateina prieš rotoriu), tai dar jei dulknos pavaryt tai reiktų ledo kirtiklio

Į lauką išmetu apie -19 - tai ką ten dar įmanoma atšaldyt labiau garinant vandenį
Plokštelinis aliuminis rekuperatorius iš esmės negali apledėti paduodamo oro pusėje, jeigu nėra skylių plokštelėse srautams maišytis.
Apledėjimą galima reguliuoti pastačius slėgio skirtumo sensorių, panašų kaip filtrų užterštumo stebėjimui naudojami.
Šilumokaityje padidėjęs slėgio kritimas indikuoja didelį apledėjimą ir drėgmės padavimas nutraukiamas.
Oro drėgmės matuoklis galėtų duoti signalą didinti drėgmės padavimą, kai ji nukrenta žemiau 30-40% ribos ir atitinkamai mažinti pasiekus 50-60%. Algoritmas ir kartu kontroleris analogiškas šildymo sistemose naudojamam.