QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2008 03 03, 19:04)
Jeigu gimsta jaunai mamai...O jei gimsta po 40 m. ir motina po kokių dvidešimties metų miršta...Kas tada rūpinasi tuo neįgaliu vaiku...Kaip sakoma, "niekada nesakyk niekada"...
ir jaunos mamos mirtingos

. Mano atveju, vaikelis išėjo anksčiau, sudėjus viską ir atmetus visas emocijas galiu pasakyti už abu- buvo aštuoni kančių mudviejų ir aplinkinių metai. Jis taip ir nesuvokė kad yra, o aš taip ir nesuvokiau iki galo kad esu mama, žinojau jog jo atžvilgiu mano pavadinimas toks, bet dar labiau žinojau kad jei aš neišgirsiu žadintuvo, laiku nepakeisiu zondų, neapversiu, nepasodinsiu jis elementariausia mirs ir aš būsiu jį savo aplaidumu nužudžius. Ir va tos mintys kad bet kada kažko tu nepadarysi, neprieisi, išeisi, per ilgai kavą virsi ir nutiks kažkas, pakerta bet ką. Toms, kurios niekada nesusidūrė su su tokiomis situacijom, atrodo jog kančios po aborto yra didžiausios traumos. Suprantu, kad yra labai sunku suvokti tai,kad kažkiek tavo metų tikrai išnyksta, kad tu pasiverti į kažką- kas niekada nevėluoja, neperskuba irt.t. ir pan. Visi kas su manim tą kryželį nešė , tai oj. Praradau viską, ką sukaupus, per tą trumpą gyvenimą ir draugus, ir vidines vertybes, taip sutikau gyvenime daug gerų žmonių, bet bendrauti su jais dar ir šiandien nenoriu, labai jau nekokie tie mūsų bendri prisiminimai, o be jų daugiau nieko ir nėra tarp mūsų. Tai gerai, kad tuo metu nėturėjau daugiau vaikų, jei būtų buvę, tai būčiau galėjus jiems duoti tik baronkos skylę tuo metu, nes nieko manyje nebuvo.
Pasiliekantys valstybei neįgalieji ir jų gyvenimas yra toks kankinančios agonijos tęsimas, kartais atrodo jog ta tąsa neturėjo niekada nei pradžios, nei pabaigos turi.
Bet yra ir pakankamai lengvo laipsnio apsigimimai kada, vaikas nesunkiai socializuojasi ir gyvena savarankišką gyvenimą, niekam kitam kaip sau jie nelieka.Ne visi apsigimimai yra protiniai, dar gali nebūti kokio organo, ar kūno dalies.
Taip, galima sakyti, o po avarijos kiek lieka visokių

, tai juos irgi išmesti. Bet, kad ir kiek panašūs tai atrodytų dalykai, jie absoliučiai yra skirtingi ir tarppusavyje nesugretinami. Viena yra turėti realius reginius ir viltį- jog viskas pasitaisys. Fantazijos apie tai ko niekada nebuvo ir tu nežinai - yra visai kas kita.