Įkraunama...
Įkraunama...

Kas lemia žindymo sėkmę?

Laba diena 4u.gif
Esu Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, trijų vaikų tėtis. Jau trisdešimt metų dirbu poliklinikoje, o per budėjimus ligoninėje turėjau džiaugsmo sutikti ir nemažai naujagimių. Visada norėjau ne tik gydyti ligonius, bet ir padaryti kažką dėl to, kad žmonės nesirgtų. Medicinos mokslas teigia, jog motinos pienu maitinti, ilgiau žindyti kūdikiai auga stipresni ir sveikesni. Todėl mano mylimiausias profesinis „arkliukas“ yra natūralaus kūdikių maitinimo – ŽINDYMO - propagavimas.

Per daugelį metų surinktas žinias ir savo patirtį sudėjau į knygą „Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė“, šiemet pasirodžiusią jau trečiuoju, papildytu, leidimu. Gal ir ne viskas ten sutilpo, gal ką svarbaus pamiršau ar ne taip parašiau. Todėl ypač lauksiu skaitytojų kritiškų pastabų ir pageidavimų ateičiai.

user posted image

O šioje temoje jus visus - mielas mamytes ir ryžtingus tėvelius, rūpestingas močiutes, gerbiamus daktarus ir gailesningasias sesutės – maloniai kviečiu pasidalinti savo džiaugsmais, rūpesčiais ir įspūdžiais apie asmeninius, šeimyninius ir visuomeninius ŽINDYMO REIKALUS.

Man labai įdomi Jūsų nuomonė: kas juos lemia – ar prigimtis, ar medicina, gimdymo namai ir daktarai, šeimos gerovė, maistas ir darbas, artimųjų ir visuomenės pažiūros? O gal mamos žinios, išsilavinimas, asmenybės branda...? Ar dar kas nors? Ir kas svarbiau – galėjimas/negalėjimas ar noras/nenoras žindyti? Diskutuokime, klauskime, atsakykime vieni kitiems ir nuoširdžiai patarkime.
Vardan SĖKMĖS thumbup.gif
Atsakyti
Galiu pasidalinti savo patirtimi, turiu metukų ir keturių mėnesių dukrytę, kurią vis dar maitinu ir dieną, ir naktį smile.gif
Mano atveju didelę reikšmę apsisprendimui žindyti turėjo aplinka - praktiškai visos draugės žindė, kai kurios trumpiau, kai kurios iki vaikučiui suėjo 2 metai. Palaikė ir vyras, tėvai. Ruošdamasi perskaičiau ir Jūsų knygą, kitą literatūrą apie žindymą. Tiesa, mano mama turėjo netikslių žinių apie žindymą, tai jeigu nebūčiau ruošusis papildomai ir klausiusi jos, kažin ar būčiau ilgai žindžiusi. Todėl ir kitoms draugėms skolinau knygą ir skatinau skaityti. Gaila, kad turiu aplinkoje bent porą atvejų, kai mamoms "dingo" pienas.
O apie nenorą žindyti net neturiu ką pasakyti, nesuprantu tokio pasirinkimo verysad.gif
Atsakyti
Kaip džiugu, kad radau man aktualią temą thumbup.gif Pirmąjį savo vaiką labai norėjau žindyti, bet atsitiko taip, kad jis man po geros savaitės nebeimė krūties, nes jo čiulpimo refleksas buvo silpnas (tai paaiškėjo vėliau). Matyt kol pasisotinimui darbo daug nereikėjo, pasitenkino tuo pieneliu kiek buvo, o toliau gavos šnipštas. Gal būčiau ėmus "kankinti" ir labiau išalkusį bandyt žindyt, bet tuo metu buvo 2010 m. vasara ir pats karštasis metas. Bijojau, kad vaikas labai kentės, plius nepatyrimas. Iš aplinkinių tegirdėjau, kad man trūksta pieno. Tad ėmiau traukti rankiniu pientraukiu. Pienelio buvo neprūdai, bet pakako iki keturių mėnesių. Paskui prasidėjo košytės ir išmaitinau iki 10,5 mėn. Dabar turiu antrą leliuką ir labai noriu maitinti. Mažytei 3 mėn. Valgyt man ji valgė sėkmingai nuo pat pradžių, bet pastarosios dvi savaitės kankynė. nežinau kas įtakoja pienelio stigių, bet ji pavalgo tiek kiek pienelis pats gerai bėga, o po to kai reikia pasidarbuo ima tampyt spenelį ir įsikandus trauktis atgal. Spardosi kojomis, rankomis mojuoja ir pyksta. Žinau visus tuos pieno gamybos skatinimo principus, bet kai jai kišu tuštoką krūtį ji pyksta. Reikia kad būtų pilnesnė. Kiek bandžiau nusitraukt (nors žinau, kad neištrauksiu kiek kūdikis), to pienuko tikrai jai nepakanka. Netgi sumažėjo. Patarkit, ką galėčiau padaryt kad vis tik susitvarkytų mūsų reikaliukai verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(irmule26 @ 2012 12 14, 13:31)
Kaip džiugu, kad radau man aktualią temą  thumbup.gif  Pirmąjį savo vaiką labai norėjau žindyti, bet atsitiko taip, kad jis man po geros savaitės nebeimė krūties, nes jo čiulpimo refleksas buvo silpnas (tai paaiškėjo vėliau). Matyt kol pasisotinimui darbo daug nereikėjo, pasitenkino tuo pieneliu kiek buvo, o toliau gavos šnipštas. Gal būčiau ėmus "kankinti" ir labiau išalkusį bandyt žindyt, bet tuo metu buvo 2010 m. vasara ir pats karštasis metas. Bijojau, kad vaikas labai kentės, plius nepatyrimas. Iš aplinkinių tegirdėjau, kad man trūksta pieno. Tad ėmiau traukti rankiniu pientraukiu. Pienelio buvo neprūdai, bet pakako iki keturių mėnesių. Paskui prasidėjo košytės ir išmaitinau iki 10,5 mėn. Dabar turiu antrą leliuką ir labai noriu maitinti. Mažytei 3 mėn. Valgyt man ji valgė sėkmingai nuo pat pradžių, bet pastarosios dvi savaitės kankynė. nežinau kas įtakoja pienelio stigių, bet ji pavalgo tiek kiek pienelis pats gerai bėga, o po to kai reikia pasidarbuo ima tampyt spenelį ir įsikandus trauktis atgal. Spardosi kojomis, rankomis mojuoja ir pyksta. Žinau visus tuos pieno gamybos skatinimo principus, bet kai jai kišu tuštoką krūtį ji pyksta. Reikia kad būtų pilnesnė. Kiek bandžiau nusitraukt (nors žinau, kad neištrauksiu kiek kūdikis), to pienuko tikrai jai nepakanka. Netgi sumažėjo. Patarkit, ką galėčiau padaryt kad vis tik susitvarkytų mūsų reikaliukai  verysad.gif

labai padeda kai po krūtim susukus kokį rankšluostį kaip volelį padedi, tada krūtis ,,pasikelia" ir suteikia pilnumo įspūdį vaikui, taip jam lengviau žįsti.
Kad pienuko būtų daugiau, t.y. vaikutis užsisakytų kiek jam reikia, atsisakykit soskių, jei kiša kumštuką į burną duok krūtų iškart, taip sustiprės žandikauliai ir toliau trauks lengviau, jokių arbatikių ar vandenuko negerkit, žodžiu laikyk prie krūties kai tik matai jog vaikas nori kažką žiaumoti. man tai padėjo, pabandyk ir tu 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(DeimantėMiš @ 2012 12 14, 13:00)
labai padeda kai po krūtim susukus kokį rankšluostį kaip volelį padedi, tada krūtis ,,pasikelia" ir suteikia pilnumo įspūdį vaikui, taip jam lengviau žįsti.
Kad pienuko būtų daugiau, t.y. vaikutis užsisakytų kiek jam reikia, atsisakykit soskių, jei kiša kumštuką į burną duok krūtų iškart, taip sustiprės žandikauliai ir toliau trauks lengviau, jokių arbatikių ar vandenuko negerkit, žodžiu laikyk prie krūties kai tik matai jog vaikas nori kažką žiaumoti. man tai padėjo, pabandyk ir tu  4u.gif

Ačiū už patarimą thumbup.gif
Atsakyti
Musu zindymo pradzia buvo kaip tikriausiai daugumos mamyciu - nugrauzti speneliai, didziulis skausmas maitinant ir laukimas, kada pagaliau sugis speneliai......
Mano noras maitinti vaikuti buvo toks didziulis, zinojau, jog pati maitindama jam duodu visa kas geriausia. Apie misinukus net negalejau galvoti, apie ta dirbtini maista.........Tad iskentem ta pirmaji menesiuka ir iki siol maitinames mano pienuku. (Aisku jau nuo puses metuku ir papildomo maistelio duodu).
Atsakyti
Pirmąjį žindžiau iki vienerių, antrąją iki dvejų, dabar žindau trečiąjį žmogeliuką smile.gif Planuoju tai daryti bent iki dviejų metukų. Sunku būdavo pati pradžia, t.y. nugraužti speneliai, temperatūra, skausminga krūtinė. Jau nekalbu apie mano mamos "palaikymą" pieno trūkumo tema schmoll.gif O po kokių poros mėnesių viskas susitvarko.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kristinukas :): 16 gruodžio 2012 - 22:58
Laba, diena. Visu pirma norejau pasidziaugti Jusu knyga apie zindyma, labai idomiai skaitosi ir daug naudingos informacijos, zindau iki siol labai sekmingai. Taciau susidurem su kita problema sad.gif kieto maisto valgymu sad.gif Kazkas nutiko ir pradejo jo nevalgyti. vaikas yra 10. mėnesiu, jis yra žindomas (nepripažįsta nei žinduko, nei buteliuko – o šie nėra jam siūlomi) ir jau 3 men atsisako valgyti kietą maistą. Vaikučiui buvo siūlomas kietas maistas nuo 6 mėnesio. Valge noriai ir praktiskai viska. Bet kazkas nutiko ir eme nevalgyti. Tai prasidejo, kai pasigavo sloga, sukarsciavo, eme maziau valgyti, kol visai liovesi. Gal jam tai itakojo duodami kartoko skonio vaistai, bet jau nuo to praejo 3 men. Nevalgyma siejau su dantuku dygimu, bet dantukai isdygo ir situacija nesikeicia. Buvo eksperimentuojama tiek su maisto konsistencija, sudėtimi, tiek su valgymo vieta, siūloma vaikučiui kuom nors užsiimti ( parodomas žaisliukas), vaikas buvo kalbinamas, vaikutis būdavo vienoje patalpoje su suaugusiais, jie valgydavo, bandziau maitinti, net kartu su kito tokio amziaus valgiu vaikuciu. Taigi buvo išbandyta tikrai didžioji dauguma būdų vaikutį sudominti valgiu, tačiau nė vienas iš jų nedavė rezultatų, t.y., vaikas suvalgydavo vos 1-2 mažylius šaukštelius tyrelės. Jis tik pamato tyrele ir saukstuka su ja atstato lupas ir net nesiruosia ragauti, stangiuosi, jog paragautu, bet daznai buna, kad tycia ta praryta saukstuka tyreles bando isvemti.
Manau, kad vien tik mamos pieno vaikui neužtenka, todėl reikia papildomo maisto.
Vaikutis gimė laiku – 30 savaičių ir 1 dienos. Svoris – 3.330 g, ūgis – 53 cm. Gimdymas buvo skatinamas, tačiau vyko sklandžiai, be traumų. Vaikutis nedelsiant buvo padėtas mamai ant krūtinės ir žindė. Dėl pačio žindymo problemų nebuvo. Svorio augimas is ligonines isvykom 3.220, 1 men + 1400, 2 men +1200 3 men +700 4 men +700 5 men +700 6 men +600 7 men +200 ir nuo to laiko svoris nebeauga. Dabar sveria 9.600 ir 73 cm. Hemoglobinas 6 men 125, dabar 116, geriam gelezi feroglobin, seimos gydytoja tikino jog pades, taciau jau 3 sav geriam ir jokku rezultatu.
Klausimas būtų toks – ką siūlytumėte daryti? Kaip vaiką išmokyti valgyti papildomą maistą? Tiesiog baisu, kad vaikui ir toliau gali nepakakti mamos pieno ir su juo gaunamų mikroelementų, kas sąlygotų vaikučio augimą bei vystymąsi.
Atsakyti
lauryteade
Iki metų vaiko MITYBOS PAGRINDAS - MP, (ir net ilgiau)
Hgb- geras, o tyrimą ar tik iš piršto- ar darėt išsamų - feritino (geležies) atsargų organizme? (nes labai panašu, kad iš akies gavot vaistų, liūdna...)
Geras vaiko hemoglobinas buvo, normos:
3 - 6 mėn.
101 – 129
7 - 24 mėn.
108 - 128
Su maistu- kažkur perspausta; dabar- kantriai laukti. Jei suvalgo po šaukštelį- puiku. VALGO. Ir negrūskit, net tik bėdų ateičiai pridarysit, kad po to jokie psichoanalitikai neišgramdys iš vaiko pasamonės. Negi nušert kuo didesniam svorio prieaugliui planuojat?
Gal ir D. vitaminą po 5lašus geriat?
Klasikinė "maldelė" pusmečio vaikas- g.s.- padvigubina; metų- patrigubina.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Košė-Malošė: 19 gruodžio 2012 - 12:23
darem is pradziu is pirstuko, o poto padare ir issamu gelezies tyrima, vitamino D po 5 lasus gerem tik menesi, kai buvo pradejusi valgymo metu prakaituoti galvyte
Atsakyti
lauryteade, 4u.gif
Hgb- norma. Tai kam pumpuoti sintetinę geležį? Juk kūdikio ir suaugusiojo kraujo tyrimų rodikliai skiriasi.
Dėl D- pasidarykit tyrimą, išsamų, nes ir 3 pakanka perdozavimui...
Dėl tokių bareikalingų dozių pasikonsultuokit su kitais specialistais. Labai gali būti, kad tai vienas iš veiksnių, susijusių ir su vaiko apetitu.
Remiantis tik "galvos prakaitavimu valgymo metu"... didinti dozę... labai profesionali ir kliniškai "paremta" prielaida...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Košė-Malošė: 19 gruodžio 2012 - 13:10
QUOTE(lauryteade @ 2012 12 19, 12:09)
Laba, diena. Visu pirma norejau pasidziaugti Jusu knyga apie zindyma, labai idomiai skaitosi ir daug naudingos informacijos, zindau iki siol labai sekmingai. Taciau susidurem su kita problema sad.gif kieto maisto valgymu sad.gif Kazkas nutiko ir pradejo jo nevalgyti. vaikas yra 10. mėnesiu, jis yra žindomas (nepripažįsta nei žinduko, nei buteliuko – o šie nėra jam siūlomi) ir jau 3 men atsisako valgyti kietą maistą. Vaikučiui buvo siūlomas kietas maistas nuo 6 mėnesio. Valge noriai ir praktiskai viska. Bet kazkas nutiko ir eme nevalgyti. Tai prasidejo, kai pasigavo sloga, sukarsciavo, eme maziau valgyti, kol visai liovesi. Gal jam tai itakojo duodami kartoko skonio vaistai, bet jau nuo to praejo 3 men. Nevalgyma siejau su dantuku dygimu, bet dantukai isdygo ir situacija nesikeicia.  Buvo eksperimentuojama tiek su maisto konsistencija, sudėtimi, tiek su valgymo vieta, siūloma vaikučiui kuom nors užsiimti ( parodomas žaisliukas), vaikas buvo kalbinamas, vaikutis būdavo vienoje patalpoje su suaugusiais, jie valgydavo, bandziau maitinti, net kartu su kito tokio amziaus valgiu vaikuciu.  Taigi buvo išbandyta tikrai didžioji dauguma būdų vaikutį sudominti valgiu, tačiau nė vienas iš jų nedavė rezultatų, t.y., vaikas suvalgydavo vos  1-2 mažylius šaukštelius tyrelės.  Jis tik pamato tyrele ir saukstuka su ja atstato lupas ir net nesiruosia ragauti, stangiuosi, jog paragautu, bet daznai buna, kad tycia ta praryta saukstuka tyreles bando isvemti.
Manau, kad vien tik mamos pieno vaikui neužtenka, todėl reikia papildomo maisto.
Vaikutis gimė laiku – 30 savaičių ir 1 dienos. Svoris – 3.330 g, ūgis – 53 cm. Gimdymas buvo skatinamas, tačiau vyko sklandžiai, be traumų. Vaikutis nedelsiant buvo padėtas mamai ant krūtinės ir žindė. Dėl pačio žindymo problemų nebuvo. Svorio augimas is ligonines isvykom 3.220, 1 men + 1400, 2 men +1200 3 men +700 4 men +700 5 men +700 6 men +600 7 men +200 ir nuo to laiko svoris nebeauga. Dabar sveria 9.600 ir 73 cm. Hemoglobinas 6 men 125, dabar 116, geriam gelezi feroglobin, seimos gydytoja tikino jog pades, taciau jau 3 sav geriam ir jokku rezultatu.
Klausimas būtų toks – ką siūlytumėte daryti? Kaip vaiką išmokyti valgyti papildomą maistą? Tiesiog baisu, kad vaikui ir toliau gali nepakakti mamos pieno ir su juo gaunamų mikroelementų, kas sąlygotų vaikučio augimą bei vystymąsi.

Miela Lauryteade,
kūdikiai turi neblogą atmintį, daugelis net labai gerą, o pasikartojančios situacijos išmokstamos atmintinai ir nebeužmirštamos, ypač, jeigu kartojamos. Taip kaip ir mes išmokstame eilėraščius ir dainas jas kartodami, o paskui ilgai ilgai atsimename. Vaikelis matyt įsidėmėjo šaukštelį kaip neskanaus vaisto nešėją. Pasiūlykite kitą maisto gavimo būdą, t.y., sudarykite galimybę vaikui pačiam jį pasiimti. Gal būt nenaudokite net lėkštučių, nes jos gali asocijuotis su ta lėkštute, iš kurios kabindavote košę “nepatikimu” šaukšteliu. Tegu pasiima pats nuo stalo (ar paduokite jam) ranka. Ir, beje, tikrai “kietą” maistą. Juk per milijonus žmonijos evoliucijos laukinėje gamtoje metų nebuvo nei lėkštučių, nei šaukštelių, nei... virtos košės. 10 mėnesių kūdikis jau tikrai valdo savo rankas ir gali pirštais/delnu suimti daiktus. Taip jis galėtų valgyti obuolį, bananą, duoną, mėsą... Taip dar geriau vaiko ne tik rankos ir pirštų judesių, bet burnos, dantų ir žandikaulių vystymuisi.
Sėkmės mirksiukas.gif
Hb tikrai geras good.gif
Atsakyti