QUOTE(andra96 @ 2013 08 29, 09:50)
sveikos mergaites paskaitinejau jusu temute ir susimasciau,net savyje pyktelejau.taip iseina kad mes moterys visada esame kaltos pries vyrus arba jie nori kad mes tokios jaustumemes,nemeile savo ivardina kaip moters ansvori,kartais isterijas,dar kitais kartais nezinia ka.yra moteru kurios uzkimba ant sito jauko ir deja labai skaudziai pernesa.manau ne cia yra visa esme.jei zmones myli vienas kita niekas nesvarbu,siuo atveju turetu buti svoris,juk jus pagimdete du nuostabius vaikucius,gaila kad sito vyrai niekada nesupras ir nepajaus,jiems taip,labai lengva palaikyti savo figura sporto salese,bet kazkodel bega is namu kai reikia palaikyti verkianti kudyki ant ranku,ir liekame visa diena vienos,su savo antsvoriais verkianciais vaikais,galiausiai isterijom savo,o jie gryze po darbo ar sporto saliu sako kad zmona stora ir isterike ragana.

dar geriau bega po kitos moters sparneliu,guostis,moteriai apklabineti moteri,nezinau mergaites bet cia zemas lygis visiskas nulis.diskutuoti tema su kita apie meile zmonai ,apie jos svori,na as toki vyra pasiusciau ant triju raidziu budama abieju vietose.visos kalbam apie grazius kunus ir tapatinam juos su meile,tikra meile to nepastebi.o juk gyvenime nutinka visko dar baisesniu dalyku,va stai graziam ir sportiskam vyrui teko nupjauti koja,deja zmona nesako kas tu man tapai negrazus nepatrauklus,ji myli ji toliau slaugo lepina stengiasi sukurti jam kuo geresne atmosfera bei nuotaika.tai ka tokiu atveju reiktu daryti mums,koja nebeuzaugs,lyginant su svoriu kuris tai krenta ir vel atauga kartu su vyro meile,taip.pagarbos stoka cia deja be pagarbos nebus ir jokios meiles,vyras bailys slepiasi uz stiprios moters,jam jusu svoris tik pretekstas,gal po kiek laiko akiu spalva prades nepatikti.nebent jus ji labai mylite,as ji palikciau,bent jau psichologiskai,atsislieciau nuo jo klajoniu jo mergu ir gyvenciau del saves,del saves stengciausi numesti tuos kelis kilogramus,stebeciau vyra ir jo meiles vel atsiradima,tik klausimas ar su tais kilogramais nukris ir visas skausmas kuri jis jum sukele visi izeidimai,pazeminimai.ar tada pasijausite tikra moterimi? dabar jus esate tikra ir stipri moteris nes salia jusu yra vyras vardu bailys...
Aciu už palaikymą, lengviau ant širdies kad mane kas nors supranta ir palaikymo žodžiai daro stipresne. Laikas bėga bet kaip sunkiai gyja žaizdos. Tarp mūsų nieko nepasikeitė nei i bloga nei i gera puse

gyvenam kaip kambariokai ir tiek. As vis pati dirbu su savim mokausi būti laiminga ir myleti save. O del vyro tai taip sunku buna dienų ar savaičių kai net negaliu i ji pažiūrėti del viso ima pyktis nors ir nieko nepadaro, nepasako tiesiog negaliu i ji net žiūrėti kiekvienas jo veiksmas mane taip pykdo kad nežinau kur dėtis ir nesuprantu kodel, tiesiog viska ka jis daro mane taip siutina nors nusisauk

bet kartais buna tokiu diena retai bet buna kad atrodo noriu ji apkabinti ir viska pamiršti kas buvo ir vėl viska pradeti nuo pradžių bet žinau kad taip nebus kol...
ir tada vėl mane ima siutas ant jo del visko, del to kaip vis kviepuoja, kalba, valgo ir net miega ir t.t. Man čia kaip pasaka be galo ir be pabaigos bet turiu vilty kad viena diena pamatysiu šviesa tunelio gale