Dekui
10 pačių didžiausių žmogaus baimių
5. Intymaus artumo baimė
Baimė, kurią jaučia ne tik 16-mečiai paaugliai, bet ir subrendę 40-mečiai vyrai, o kartais ir moterys.
Įdomu tai, kad šią baimę jaučiantys žmonės turi padidintą lytinį potraukį. Drauge jie turi ir seksualinių sunkumų, kuriuos lemia nesėkminga pirmoji seksualinė patirtis ar gilios, vaikystėje patirtos nuoskaudos ir nuslopintos emocijos.
Šią baimę jaučiantys žmonės pasižymi išvystytu sisteminiu mąstymu. Tai žmonės, mėgstantys namų jaukumą, įdomias knygas, savo virtuvę. Intymus artumas jiems kelia nepatogumą, suvaržymų ir baimę patirti kažką nauja. Vyrai dažnai bijo nesėkmės arba būti išjuokti. Moterys taip pat bijo būti užgautos, išduotos, nuskriaustos.
Kitos mintys pasvarstymui. nightinlight BLOGas Niekam asmeniškai netaikau
Šizoidas ir meilė
Šizoidiškam žmogui ypač didele problema tampa tie brendimo etapai, kurie susiję su kontaktais tarp žmonių: pradėjimas lankyti vaikų darželį, įsitraukimas į klasės bendruomenę; paauglystė ir susitikimas su kita lytimi; partneriški santykiai ir kiti ryšiai. Kadangi kiekvienas artumas jam sukelia baimę, jis turi atsitraukti tuo daugiau, kuo labiau prie ko nors priartėja, kuo labiau jam kyla pavojus pačiam įsimylėti ar būti mylimam, nes jis tai tegali įsivaizduoti kaip savęs atidavimą kitų žinion ir priklausomybę.
Dar problemiškesnis šizoidinėms asmenybėms paprastai būna laikas po lytinio brendimo, kai primygtinai norisi partnerystės. Mat mylėdami mes labiausiai dvasiškai ir fiziškai priartėjame vienas prie kito. Kiekvienas mylinčiųjų susitikimas tarsi kelia grėsmę mūsų nuosavai būčiai ir mūsų nepriklausomybei, ir tuo labiau, kuo daugiau mes atsiveriame Tu, kartu tuo labiau, kuo daugiau mes norime išsaugoti save pačius. Todėl šie susitikimai dažnai tampa povandeniniais rifais, dabar skausmingai parodančiais šizoidams jų pačių problemas, kurių iki tol galbūt dar patys buvo nesuvokę, kurios galbūt buvo jiems patiems nežinomos. Kaip toks žmogus turėtų parodyti kitam, kad trokšta abipusio artumo? Dėl aprašytų bendravimo spragų ir dėl to, kad bendraujant su žmonėmis trūksta ''vidurinių tonų'', kurie dabar, suaugus, jau virtę dideliu neįgudimu, jam ypač sunku integruoti seksualumą. Jam ir čia trūksta tarpinių elgesio tonų: jis nesugeba nei siekti, nei užkariauti, nei suvilioti ir atsiduoti. Jam svetimas švelnumas, jis nemoka nei žodžiais, nei emocionaliai parodyti simpatijos, jam taip pat labai trūksta ir įsijautimo, sugebėjimo pabūti kito kailyje.
Bandymai spręsti konfliktą tarp primygtinio partnerystės noro ir artumo baimės gali atrodyti įvairiai. Dažnai būna taip, kad toks žmogus leidžiasi tik į neįpareigojančius, lengvai nutraukiamus arba grynai seksualinius santykius, kuriuose seksualumą jis tarsi atskiria nuo savo emocinio gyvenimo. Tada partneris jam tėra ''seksualinis objektas'' jo jusliškumui patenkinti, o kitais atžvilgiais visiškai nedomina. Tačiau partnerius jis lengvai keičia ir dėl savo emocionalaus abejingumo. Jis baiminasi, kad, rimčiau prasidėjus su Tu, taptų akivaizdu, jog jausmų srityje jis visiškai nepatyręs ir bejėgis, tad keisdamas pertnerius jis nuo to saugosi. Šitaip jis vengia ir pavojaus įsimylėti. Dėl tos pačios priežasties jis paprastai atmeta ir partnerio rodomus palankumo ženklus - jis nežino, kaip turėtų į juos reaguoti, jie jam veikiau yra nemalonūs.
Šizoidiškam žmogui suprantamas ir šiek tiek artimas iš tiesų tėra tik jis pats; todėl jis taip jautriai reaguoja į tikrą ar tariamą pavojų savo integralumui, nepagrįstą kišimąsi į jo reikalus ar kitų veržimąsi į jo erdvę, kurios jam reikia, kad neprarastų savo atramos - savęs paties. Žinoma, toks elgesys visai neleidžia atsirasti artimumo ar net nuoširdumo atmosferai. Dėl savo pasaulėjautos prisirišimą jis jaučia kaip prievartą pernelyg atsisakyti savęs. Tai, žinoma, pirmiausia nutinka su partneriais, kuriems reikia daug kito dėmesio ir artumo. Baiminimasis prisirišti gali nueiti taip toli, kad pabėgama net jau nuėjus iki altoriaus ar civilinės metrikacijos skyriaus.
Būdami toli, jie neretai rašo gražius ir šiltus laiškus, tačiau kai tenka bendrauti akis į akį, tuoj pat atsitraukia ir užsisklendžia savyje.
........................
"Šizoidiškos asmenybės"
'' Dangau, leisk mums tapti kitokiems nei dauguma, kuri čia knibžda bendroje krūvoje''
Kiekvienas iš mūsų nori būti nepakartojamas individas. Koks didelis šis noras, rodo, pavyzdžiui, tai, kaip jautriai reaguojame, kai kas nors supainioja mūsų vardą ar iškraipo: mes nenorime būti bet kaip pakeičiami; mes norime suvokti savo kaip individo nepakartojamumą. Siekimas skirtis nuo kitų mums duotas kartu su priešingu siekimu kaip socialioms būtybėms priklausyti grupėms ar kolektyvams. Mes norime turėti galimybę ir paisyti savo asmeninių interesų, ir palaikyti partneriškus santykius,bendrauti su kitais žmonėmis bei būti atsakingiems. Tad kas atsitinka, kai vengiantis atsiduoti žmogus bando gyventi vien siekdamas įtvirtinti savo būtį?
Pirmiausia jis siekia tapti kiek galima labiau nepriklausomas. Jam svarbiausia nuo nieko nepriklausyti, jam nieko nereikia, jis niekam nenori būti įsipareigojęs. Todėl jis atsiriboja nuo kitų žmonių, jis laikosi per atstumą nuo jų, neleidžia jiems per daug priartėti, mažai bendrauja su kitais. Jeigu šis atstumas peržengiamas, jis tai jaučia kaip pavojų savo gyvenimo erdvei, kaip grėsmę savo nepriklausomybės poreikiui, savo vientisumui ir kategoriškai tam priešinasi. Taip jis parodo jam būdingą žmogiškojo artumo baimę. Tačiau juk gyvenime artumo išvengti neįmanoma, todėl toks žmogus ieško apsauginių elgesio būdų, už kurių jis gal nuo jo pasislėpti.
Tada jis pirmiausia ima vengti artimų asmeninių kontaktų, nieko neprisileidžia prie pat savęs. Jis vengia susitikimų su pavieniu asmeniu, partneriu, ir bando žmonių santykius padaryti dalykiškus. Atsidūręs tarp žmonių, geriausiai jaučiasi grupėse ar kolektyvuose, kur gali likti anonimiškas, ir vis dėlto dėl bendrų interesų jaučiasi dalyvaująs kartu. Jis labiausiai norėtų nematomos pasakų kepuraitės, kuria prisidengęs galėtų neatpažintas dalyvauti kitų gyvenime ir į jį kištis, visiškai neturėdamas atsisakyti pats savęs.
Nuo aplinkinio pasaulio tokie žmonės yra nutolę, atsiriboję, jo atžvilgiu bejausmiai, sunkiai prakalbinami, oficialūs, netgi šalti. Dažnai jie atrodo keisti, savotiški, jų reakcijos nesuprantamos arba stebinančios. Galima ilgai juos pažintis iš tikrųjų nesuprantant, kas tai per žmonės. Nors šiandien su jais tarsi gerai bendravome, kitą dieną jie elgiasi taip, lyg matytų mus pirmąsyk; ir kuo labiau jie buvo prisiartinę prie mūsų, tuo griežčiau jie staiga nuo mūsų nusisuka, neįsijausdami, dažnai su nepagrįstai atrodančia agresija arba priešiškumu, kurie mus įžeidžia.
Kiekvieno intymaus artumo vengimas bijant tu, bijant atsiveriančio atsidavimo šizoidišką žmogų daro vis labiau izoliuotą ir vienišą. Jo artumo baimė kyla ypač tada, kai kas nors per daug prie jo priartėja, ar tada, kai per daug prie ko nors priartėja jis pats. Kadangi mus labiausiai suartina palankumo, simpatijos, švelnumo ir meilės jausmai, jie jam atrodo ypač pavojingi. Tai paaiškina, kodėl jis būtent tokiose situacijose tampa nedraugiškas, netgi priešiškas, netikėtai atstumia: jis staiga ''išsijungia'', nutraukia kontaktą, pasitraukia į save, su juo nebeįmanoma susikalbėti.
Todėl tarp jo ir aplinkinio pasaulio žiojėja plati kontaktų spraga, kuri bėgant metams vis platėja ir vis labiau jį izoliuoja. Tai visada turi problemiškų pasekmių: nutolęs nuo žmogiškosios aplinkos jis per mažai žino apie kitus; atsiranda vis daugiau šio žinojimo spragų, todėl bendraujant su žmonėmis atsiranda netikrumas. Pavyzdžiui, jis niekada iš tiesų nežino, kas vyksta kito žmogaus viduje, nes tai leidžia sužinoti - tik intymus artumas ir mylinti simpatija. Todėl spręsdamas apie kitus žmones jis negali išsiversti be spėlionių ir iliuzijų ir dėl to jam vėl kyla be galo daug abejonių, ar jo įspūdžiai ir vaizdiniai apie kitus, net pagaliau jo suvokimas yra tik jo paties fantazijos, projekcija, ar vis dėl to realybė. Jis niekados tiksliai nežino - ir šis nežinojimas gerokai pranoksta kiekvieną įmanomą netikrumą, kuris gali būti būdingas ir sveikam žmogui, - ar tai, ką jis jaučia, suvokia, mąsto ir įsivaizduoja, egzistuoja tik jame pačiame, ar ir išorėje. Šis netikrumas gali būti įvairaus sunkumo - nuo nuolatinio nepasitikėjimo ir liguisto visko siejimo su savimi iki tikrai kliedesiškų fantazijų ir suvokimo apgaulių, kai iš tiesų painiojami vidaus ir išorės dalykai, visiškai nesuvokiant, kad painiojama, nes dabar savos projekcijos laikomos realybe. Jeigu toks netikrumas yra ilgalaikis ir jeigu jo būtent dėl minėto artimų kontaktų trūkumo neįmanoma koreguoti, galima tik įsivaizduoti, koks jis kankinantis ir kokį didelį nerimą gali sukelti. Mat norint su kuo nors apie tai pakalbėti, reikia intymaus artumo; kadangi šizoidiškas žmogus jo niekam nejaučia, jis baiminasi būti nesuprastas, išjuoktas, ar net laikomas pamišusiu.
Šizoidiški žmonės yra kupini nepasitikėjimo ir jaučiasi be galo nesaugūs. Šis nesaugumas iš pradžių yra jų menkų kontaktų su žmonėmis priežastis, o vėliau - ir jų pasekmė. Todėl tam, kad apsisaugotų, jie ima ypač stipriai ugdyti tas funkcijas ir sugebėjimus, kurie jiems atrodo galį padėti geriau orientuotis pasaulyje: juslinį suvokimą, pažintinį intelektą, sąmonę, loginį mąstymą. Kadangi juos labiausiai glumina viskas, kas emocionalu, jausminga, jie siekia nuo jausmų atskirto ''grynojo'' pažinimo, kuris, jų manymu, galėtų duoti patikimų rezultatų. Iš to galima suprasti, kad šizoidiški žmonės pirmiausia imasi tiksliųjų mokslų, kurie jiems turi suteikti šį tikrumą ir atskirti nuo subjektyvių išgyvenimų.
Palyginti su šių racionalių savybių ugdymu, jausminis gyvenimas atsilieka; mat čia negalima išsiversti be Tu, be partnerio, be emocionalaus ryšio ir jausmų rodymo vienas kitam. Tad šiems žmonėms charakteringa, kad paprastai jų intelektas aukštesnis, o emocionalumas žemesnis už vidutinį: jų jausmų sritis dažnai lieka siaura, netgi skurdi. Tai lemia didelį netikrumą bendraujant. Bendraujant su žmonėmis jiems trūksta ''vidurinių tonų'', jie nejaučia jokių niuansų, todėl jiems problema gali tapti net paprasčiausi kontaktai.
5. Intymaus artumo baimė
Baimė, kurią jaučia ne tik 16-mečiai paaugliai, bet ir subrendę 40-mečiai vyrai, o kartais ir moterys.
Įdomu tai, kad šią baimę jaučiantys žmonės turi padidintą lytinį potraukį. Drauge jie turi ir seksualinių sunkumų, kuriuos lemia nesėkminga pirmoji seksualinė patirtis ar gilios, vaikystėje patirtos nuoskaudos ir nuslopintos emocijos.
Šią baimę jaučiantys žmonės pasižymi išvystytu sisteminiu mąstymu. Tai žmonės, mėgstantys namų jaukumą, įdomias knygas, savo virtuvę. Intymus artumas jiems kelia nepatogumą, suvaržymų ir baimę patirti kažką nauja. Vyrai dažnai bijo nesėkmės arba būti išjuokti. Moterys taip pat bijo būti užgautos, išduotos, nuskriaustos.
Kitos mintys pasvarstymui. nightinlight BLOGas Niekam asmeniškai netaikau
Šizoidas ir meilė
Šizoidiškam žmogui ypač didele problema tampa tie brendimo etapai, kurie susiję su kontaktais tarp žmonių: pradėjimas lankyti vaikų darželį, įsitraukimas į klasės bendruomenę; paauglystė ir susitikimas su kita lytimi; partneriški santykiai ir kiti ryšiai. Kadangi kiekvienas artumas jam sukelia baimę, jis turi atsitraukti tuo daugiau, kuo labiau prie ko nors priartėja, kuo labiau jam kyla pavojus pačiam įsimylėti ar būti mylimam, nes jis tai tegali įsivaizduoti kaip savęs atidavimą kitų žinion ir priklausomybę.
Dar problemiškesnis šizoidinėms asmenybėms paprastai būna laikas po lytinio brendimo, kai primygtinai norisi partnerystės. Mat mylėdami mes labiausiai dvasiškai ir fiziškai priartėjame vienas prie kito. Kiekvienas mylinčiųjų susitikimas tarsi kelia grėsmę mūsų nuosavai būčiai ir mūsų nepriklausomybei, ir tuo labiau, kuo daugiau mes atsiveriame Tu, kartu tuo labiau, kuo daugiau mes norime išsaugoti save pačius. Todėl šie susitikimai dažnai tampa povandeniniais rifais, dabar skausmingai parodančiais šizoidams jų pačių problemas, kurių iki tol galbūt dar patys buvo nesuvokę, kurios galbūt buvo jiems patiems nežinomos. Kaip toks žmogus turėtų parodyti kitam, kad trokšta abipusio artumo? Dėl aprašytų bendravimo spragų ir dėl to, kad bendraujant su žmonėmis trūksta ''vidurinių tonų'', kurie dabar, suaugus, jau virtę dideliu neįgudimu, jam ypač sunku integruoti seksualumą. Jam ir čia trūksta tarpinių elgesio tonų: jis nesugeba nei siekti, nei užkariauti, nei suvilioti ir atsiduoti. Jam svetimas švelnumas, jis nemoka nei žodžiais, nei emocionaliai parodyti simpatijos, jam taip pat labai trūksta ir įsijautimo, sugebėjimo pabūti kito kailyje.
Bandymai spręsti konfliktą tarp primygtinio partnerystės noro ir artumo baimės gali atrodyti įvairiai. Dažnai būna taip, kad toks žmogus leidžiasi tik į neįpareigojančius, lengvai nutraukiamus arba grynai seksualinius santykius, kuriuose seksualumą jis tarsi atskiria nuo savo emocinio gyvenimo. Tada partneris jam tėra ''seksualinis objektas'' jo jusliškumui patenkinti, o kitais atžvilgiais visiškai nedomina. Tačiau partnerius jis lengvai keičia ir dėl savo emocionalaus abejingumo. Jis baiminasi, kad, rimčiau prasidėjus su Tu, taptų akivaizdu, jog jausmų srityje jis visiškai nepatyręs ir bejėgis, tad keisdamas pertnerius jis nuo to saugosi. Šitaip jis vengia ir pavojaus įsimylėti. Dėl tos pačios priežasties jis paprastai atmeta ir partnerio rodomus palankumo ženklus - jis nežino, kaip turėtų į juos reaguoti, jie jam veikiau yra nemalonūs.
Šizoidiškam žmogui suprantamas ir šiek tiek artimas iš tiesų tėra tik jis pats; todėl jis taip jautriai reaguoja į tikrą ar tariamą pavojų savo integralumui, nepagrįstą kišimąsi į jo reikalus ar kitų veržimąsi į jo erdvę, kurios jam reikia, kad neprarastų savo atramos - savęs paties. Žinoma, toks elgesys visai neleidžia atsirasti artimumo ar net nuoširdumo atmosferai. Dėl savo pasaulėjautos prisirišimą jis jaučia kaip prievartą pernelyg atsisakyti savęs. Tai, žinoma, pirmiausia nutinka su partneriais, kuriems reikia daug kito dėmesio ir artumo. Baiminimasis prisirišti gali nueiti taip toli, kad pabėgama net jau nuėjus iki altoriaus ar civilinės metrikacijos skyriaus.
Būdami toli, jie neretai rašo gražius ir šiltus laiškus, tačiau kai tenka bendrauti akis į akį, tuoj pat atsitraukia ir užsisklendžia savyje.
........................
"Šizoidiškos asmenybės"
'' Dangau, leisk mums tapti kitokiems nei dauguma, kuri čia knibžda bendroje krūvoje''
Kiekvienas iš mūsų nori būti nepakartojamas individas. Koks didelis šis noras, rodo, pavyzdžiui, tai, kaip jautriai reaguojame, kai kas nors supainioja mūsų vardą ar iškraipo: mes nenorime būti bet kaip pakeičiami; mes norime suvokti savo kaip individo nepakartojamumą. Siekimas skirtis nuo kitų mums duotas kartu su priešingu siekimu kaip socialioms būtybėms priklausyti grupėms ar kolektyvams. Mes norime turėti galimybę ir paisyti savo asmeninių interesų, ir palaikyti partneriškus santykius,bendrauti su kitais žmonėmis bei būti atsakingiems. Tad kas atsitinka, kai vengiantis atsiduoti žmogus bando gyventi vien siekdamas įtvirtinti savo būtį?
Pirmiausia jis siekia tapti kiek galima labiau nepriklausomas. Jam svarbiausia nuo nieko nepriklausyti, jam nieko nereikia, jis niekam nenori būti įsipareigojęs. Todėl jis atsiriboja nuo kitų žmonių, jis laikosi per atstumą nuo jų, neleidžia jiems per daug priartėti, mažai bendrauja su kitais. Jeigu šis atstumas peržengiamas, jis tai jaučia kaip pavojų savo gyvenimo erdvei, kaip grėsmę savo nepriklausomybės poreikiui, savo vientisumui ir kategoriškai tam priešinasi. Taip jis parodo jam būdingą žmogiškojo artumo baimę. Tačiau juk gyvenime artumo išvengti neįmanoma, todėl toks žmogus ieško apsauginių elgesio būdų, už kurių jis gal nuo jo pasislėpti.
Tada jis pirmiausia ima vengti artimų asmeninių kontaktų, nieko neprisileidžia prie pat savęs. Jis vengia susitikimų su pavieniu asmeniu, partneriu, ir bando žmonių santykius padaryti dalykiškus. Atsidūręs tarp žmonių, geriausiai jaučiasi grupėse ar kolektyvuose, kur gali likti anonimiškas, ir vis dėlto dėl bendrų interesų jaučiasi dalyvaująs kartu. Jis labiausiai norėtų nematomos pasakų kepuraitės, kuria prisidengęs galėtų neatpažintas dalyvauti kitų gyvenime ir į jį kištis, visiškai neturėdamas atsisakyti pats savęs.
Nuo aplinkinio pasaulio tokie žmonės yra nutolę, atsiriboję, jo atžvilgiu bejausmiai, sunkiai prakalbinami, oficialūs, netgi šalti. Dažnai jie atrodo keisti, savotiški, jų reakcijos nesuprantamos arba stebinančios. Galima ilgai juos pažintis iš tikrųjų nesuprantant, kas tai per žmonės. Nors šiandien su jais tarsi gerai bendravome, kitą dieną jie elgiasi taip, lyg matytų mus pirmąsyk; ir kuo labiau jie buvo prisiartinę prie mūsų, tuo griežčiau jie staiga nuo mūsų nusisuka, neįsijausdami, dažnai su nepagrįstai atrodančia agresija arba priešiškumu, kurie mus įžeidžia.
Kiekvieno intymaus artumo vengimas bijant tu, bijant atsiveriančio atsidavimo šizoidišką žmogų daro vis labiau izoliuotą ir vienišą. Jo artumo baimė kyla ypač tada, kai kas nors per daug prie jo priartėja, ar tada, kai per daug prie ko nors priartėja jis pats. Kadangi mus labiausiai suartina palankumo, simpatijos, švelnumo ir meilės jausmai, jie jam atrodo ypač pavojingi. Tai paaiškina, kodėl jis būtent tokiose situacijose tampa nedraugiškas, netgi priešiškas, netikėtai atstumia: jis staiga ''išsijungia'', nutraukia kontaktą, pasitraukia į save, su juo nebeįmanoma susikalbėti.
Todėl tarp jo ir aplinkinio pasaulio žiojėja plati kontaktų spraga, kuri bėgant metams vis platėja ir vis labiau jį izoliuoja. Tai visada turi problemiškų pasekmių: nutolęs nuo žmogiškosios aplinkos jis per mažai žino apie kitus; atsiranda vis daugiau šio žinojimo spragų, todėl bendraujant su žmonėmis atsiranda netikrumas. Pavyzdžiui, jis niekada iš tiesų nežino, kas vyksta kito žmogaus viduje, nes tai leidžia sužinoti - tik intymus artumas ir mylinti simpatija. Todėl spręsdamas apie kitus žmones jis negali išsiversti be spėlionių ir iliuzijų ir dėl to jam vėl kyla be galo daug abejonių, ar jo įspūdžiai ir vaizdiniai apie kitus, net pagaliau jo suvokimas yra tik jo paties fantazijos, projekcija, ar vis dėl to realybė. Jis niekados tiksliai nežino - ir šis nežinojimas gerokai pranoksta kiekvieną įmanomą netikrumą, kuris gali būti būdingas ir sveikam žmogui, - ar tai, ką jis jaučia, suvokia, mąsto ir įsivaizduoja, egzistuoja tik jame pačiame, ar ir išorėje. Šis netikrumas gali būti įvairaus sunkumo - nuo nuolatinio nepasitikėjimo ir liguisto visko siejimo su savimi iki tikrai kliedesiškų fantazijų ir suvokimo apgaulių, kai iš tiesų painiojami vidaus ir išorės dalykai, visiškai nesuvokiant, kad painiojama, nes dabar savos projekcijos laikomos realybe. Jeigu toks netikrumas yra ilgalaikis ir jeigu jo būtent dėl minėto artimų kontaktų trūkumo neįmanoma koreguoti, galima tik įsivaizduoti, koks jis kankinantis ir kokį didelį nerimą gali sukelti. Mat norint su kuo nors apie tai pakalbėti, reikia intymaus artumo; kadangi šizoidiškas žmogus jo niekam nejaučia, jis baiminasi būti nesuprastas, išjuoktas, ar net laikomas pamišusiu.
Šizoidiški žmonės yra kupini nepasitikėjimo ir jaučiasi be galo nesaugūs. Šis nesaugumas iš pradžių yra jų menkų kontaktų su žmonėmis priežastis, o vėliau - ir jų pasekmė. Todėl tam, kad apsisaugotų, jie ima ypač stipriai ugdyti tas funkcijas ir sugebėjimus, kurie jiems atrodo galį padėti geriau orientuotis pasaulyje: juslinį suvokimą, pažintinį intelektą, sąmonę, loginį mąstymą. Kadangi juos labiausiai glumina viskas, kas emocionalu, jausminga, jie siekia nuo jausmų atskirto ''grynojo'' pažinimo, kuris, jų manymu, galėtų duoti patikimų rezultatų. Iš to galima suprasti, kad šizoidiški žmonės pirmiausia imasi tiksliųjų mokslų, kurie jiems turi suteikti šį tikrumą ir atskirti nuo subjektyvių išgyvenimų.
Palyginti su šių racionalių savybių ugdymu, jausminis gyvenimas atsilieka; mat čia negalima išsiversti be Tu, be partnerio, be emocionalaus ryšio ir jausmų rodymo vienas kitam. Tad šiems žmonėms charakteringa, kad paprastai jų intelektas aukštesnis, o emocionalumas žemesnis už vidutinį: jų jausmų sritis dažnai lieka siaura, netgi skurdi. Tai lemia didelį netikrumą bendraujant. Bendraujant su žmonėmis jiems trūksta ''vidurinių tonų'', jie nejaučia jokių niuansų, todėl jiems problema gali tapti net paprasčiausi kontaktai.
Kam įdomu savyje pasiknisti
Sužinok apie savo charakterio tipą (I)
Sužinok apie savo charakterio tipą (II)
Sužinok apie savo charakterio tipą (I)
Sužinok apie savo charakterio tipą (II)
QUOTE(butent @ 2013 02 02, 11:11)
pas tave viduje riejasi dešimtys kačių, šunų ir dar neaišku ko 
gal is sono taip atrodo, negaliu nesutikti. juk zmogaus gyvenimo neaprasysi penkiais sakiniais, ir dar kad itiktu 90proc forumo dalyviu. bet ar ne jus pacios sakot: svarbiausia sutart su savimi, o ka kiti pagalvos...
nu vat, viduje siam laikotarpyje tikrai jauciuosi geriausiai. jauciu begaline laisve, ramybe , aisku, bunu nuvargus nuo darbu (bet sveikata bendrine prasme geresne nei bet kada), nejauciu tos vienatves (ypac vienatves bunant dviese), ir...na, turiu simpatija darbe, bet..ir del to neinu is proto ir savo galiu nenukreipiau i ji, kad zutbut prisiviliot, turbut tikrai man nereikia meiluzio siaip kaipo sekso objekto, bent dar ne dabar.
pasvarstymai apie vyra visada bus, ir pradzioje daugiau filosofiniam lygmeny, po to gal tikrai man stogas ims vaziuot del vyriskio nebuvimo- nors gyvenime to nesu patyrus.
taip karsta prigimtis mano daugiau emocine prasme - man labai svarbu kad ir su meiluziu tureti ta emocini rysi, kazkokia gelme, o ne vien pasidulkint per 15m per pietu pertrauka. siaip grynai fiziologiskai nesu tiek sekso norejus, kad tikraja to zodzio prasme, sienom lipt - ka kitos patiria. turbut mano fizinis libido yra zemokas,na gal link vidutinio.
bet taip, man patinka lengvai flirtuoti, patinka vyru demesys - ir siaip vyrai - mano gyvenimo draugai - didziuma - nuo vaikystes - taip jau susikloste - taigi. bet net ir del to, galvos neprarandu, t.y. niekad vyrai man neuzgoze kitu svarbiu mano gyvenimo daliu.
tubut vel koses prirasiau...
o kaip tu deliojies prioritetusZ? Raudona saule, sahrazad, ir atropa belladona jau isreiske keleta minciu, o tu?
aisku, atsakyk, jei tik nori.ada, i tavo klausima. atsakymo - nezinau. siaip vaiku tikrai neplanuociau. perspektyvoje, link 40- noreciau globoti trecia vaikeli. bet bet. ziuresiu, koks tas mano gyvenimas, tad tas vaikas neturi tapti kazkokiu ego tenkinimo saltiniu. bet cia viskas miglota.
sterelizacija - ne
o siaip, zinai mane is kitos temos - nesu gyvenime nurijus kontraceptines tabletes ir netgi mano du vyrai nera su manimi uzsimove net preziko esu dinozauras daugeliu prasmiu. QUOTE(given444 @ 2013 02 02, 23:36)
ada, i tavo klausima. atsakymo - nezinau. siaip vaiku tikrai neplanuociau. perspektyvoje, link 40- noreciau globoti trecia vaikeli. bet bet. ziuresiu, koks tas mano gyvenimas, tad tas vaikas neturi tapti kazkokiu ego tenkinimo saltiniu. bet cia viskas miglota.
sterelizacija - ne o siaip, zinai mane is kitos temos - nesu gyvenime nurijus kontraceptines tabletes ir netgi mano du vyrai nera su manimi uzsimove net preziko esu dinozauras daugeliu prasmiu.
sterelizacija - ne
o siaip, zinai mane is kitos temos - nesu gyvenime nurijus kontraceptines tabletes ir netgi mano du vyrai nera su manimi uzsimove net preziko esu dinozauras daugeliu prasmiu. Nu va taip ir galvojau as irgi nezinociau
nes juk zinom, kad visi metodai turi spragu, o tada atsiranda vaikeliai. Man ne taip butu sunku auginti vaikus vienai , kaip nenoreciau, kad vaikas butu nuo bet ko, man tas zmogus turi buti mylimas ir mylintis, kaip vaikui kitaip reiktu paaiskinti kas jo tevas 
o cia ir prasideda problemos, neimanomi butu man meiluziai visiskai O del to saltumo ar karstumo, manau, vieni labiau valdo save proto pagalba, kiti pasiduoda aistroms ir emocijoms, kai turi savas vertybes visas kitkas susidelioja.
QUOTE(given444 @ 2013 02 02, 23:36)
o kaip tu deliojies prioritetusZ? Raudona saule, sahrazad, ir atropa belladona jau isreiske keleta minciu, o tu? aisku, atsakyk, jei tik nori.
aisku, atsakyk, jei tik nori.pas mane irgi košė galvoje
iš tikro, tai nenorėčiau santuokos, gyvenimo kartu su vyru, kaip ir tu. bet nesu visuomeninis žmogus. iš esmės, man net artimų žmonių sykiais būna per daug su visais jų rūpesčiais ir mano laiko suvaržymais. turiu stipriai išreikštą poreikį pabūti viena. labai daug mąstau, o tam mąstymui reikalinga erdvė. mano vaikas yra intravertas, draugų turi labai nedaug, mėgsta pabūti viena namie ir jai labai patinka mano draugija. taip patinka, kad net sykiais renkasi nevažiuoti pas tėvą, kad pabūt namie. nors būna jo mėnesį ar daugiau nemačiusi, o čia gyvena kasdien. tai čia šeima, apie kurią kalba tos moterys, kurios ją turi pilną. aš pasigendu laiko sau net ir tokioje mažoje šeimoje kaip mano
. vyrai... na, džiaugčiausi, jei turėčiau draugą, su kuriuo galėčiau leisti laisvalaikį. mano temperamentas karštas, tad vyras-draugas tik nueiti į spektaklį manęs netenkintų kaip ir paviršutiniškas santykis - nekalbant rimtai, nesigilinant kas kuo gyvena: ne tik išorėje, bet ir viduje. visai nesenai išsiskyriau su žmogumi, kuris man davė visa tai ko man reikėjo, tik turėjo vieną trūkumą, su kuriuo man nepavyko susigyventi. beje, tokių nepaviršutiniškų mūsų amžiaus grupės vyrų, kurie būtų vis dar neturintys antrosios pusės, mažai. manau, kad laikui einant, jei santykis būtų tęsesis, jis irgi būtų norėjęs pradėti gyventi kartu. tiesiog... kaip man brolis kažkada pasakė - tai ko tu nori, neįmanoma turėti ilgai. anksčiau ar vėliau, atsiranda bendro lizdo poreikis. tai vat taip apie tuos meilužius
QUOTE(given444 @ 2013 02 02, 23:36)
taip karsta prigimtis mano daugiau emocine prasme - man labai svarbu kad ir su meiluziu tureti ta emocini rysi, kazkokia gelme, o ne vien pasidulkint per 15m per pietu pertrauka.
Tu prieštarauji pati sau. Vis stebiesi kodėl atsiradus vyrui kažkas turi būti apribojama, sumažinama, pasikeičia. Todėl, kad emocinis ryšys , gelmė neatsiranda iš 15 min. per mėn. Todėl, kad visa tai išsivysto iš bendravimo. Ir tikrai ne iš vieno karto per mėn. Juk tikriausiai supranti,kad nebus taip, jog susirasi meilužį, o jis lauks tavęs, tavo laiko, tavo dėmesio, to kuris atliks nuo tavo įprasto gyvenimo ritmo, jei tu nieko net neketinsi keisti savo gyvenime, sutikus artimą žmogų.
QUOTE(Kara-Kum @ 2013 02 01, 21:31)
Given misioniere, cia jau virsune, kai pati esi simtaprocentine hedoniste, tau gi svarbu vien tik tu pati, tavo malonumai, ego.
<...>
Skirtumas tarp manes ir taves, as gyvenu hramoningoje aplinkoje, taikoje pati su savimi ir su mane supancia aplinka. Kodel harmonija, todel, kad nematau priesu, kad ir tos pacios gresmes is kitos lyties atstovu puses. Nekeliu nepamatuotu pretenziju kitiems. Todel nereikia stengtis niekam itiki, visai neidomu ka jie galvoja apie mane, mano gyvenimo buda. Tiesiog gyvenu ir megaujuosi gyvenimu. Zinoma, mano vaikai serga, vyras nevisada issiskalbia savo kojines, uzkisa kur nors i kampa, suo purivinom pedutem istepe vaiku pataline... Bet tai tikrai nera tragedija, tai elementarus gyvenimas, kuris vadinasi - SEIMA.
<...>
Skirtumas tarp manes ir taves, as gyvenu hramoningoje aplinkoje, taikoje pati su savimi ir su mane supancia aplinka. Kodel harmonija, todel, kad nematau priesu, kad ir tos pacios gresmes is kitos lyties atstovu puses. Nekeliu nepamatuotu pretenziju kitiems. Todel nereikia stengtis niekam itiki, visai neidomu ka jie galvoja apie mane, mano gyvenimo buda. Tiesiog gyvenu ir megaujuosi gyvenimu. Zinoma, mano vaikai serga, vyras nevisada issiskalbia savo kojines, uzkisa kur nors i kampa, suo purivinom pedutem istepe vaiku pataline... Bet tai tikrai nera tragedija, tai elementarus gyvenimas, kuris vadinasi - SEIMA.
Man atrodo, jei Given rūpėtų tik jos pačios malonumai, suvedžiotų kokį vyrą, nesukdama sau galvos juo naudotųsi visom prasmėmis pagal poreikius ir nealintų čia nei savęs nei kitų pamąstymais "už" ir "prieš", "gerai tai ar blogai" ir t.t. Mano manymu tai yra puiku, kad žmogus kelia sau tokius klausimus. Tik nereikia pamiršti, mielos, kad ne visi vienodi, ir jei vienam gyvenimas ala "šeima" yra harmonija ir laimė, kitam tai yra kančia. Ir interesų ratas juk kiekvieno skiriasi, dėl to ir buriasi žmonės į atskirus draugų ratelius. Jums gal įvykių įvykis iškepti šeimynai pyragą pagal nugirstą receptą, na man pavyzdžiui tai būtų toooks laiko gaišimas, kai atrodo tuo metu gali mokytis, ir renginiuose dalyvauti, o grįžti namo tik pamiegoti. Bet gaunasi taip, kad mano gyvenime nieko tikro? Na įdomiai...
Kiekvienas pats žino kas jam geriausia ir kvaila yra visus matuoti pagal save. QUOTE(Subjektyvi @ 2013 02 02, 01:49)
Man kartais tenka išklausyti taip pat vienos vis dar netekėjusios ir faktiškai vienišos 33 m. moters nusistebėjimus, kad nemezgu naujų užklasinių pažinčių, neieškau šviežienos ir kaip gyvenu tokį nuobodų, neįdomų, blankoką ta prasme gyvenimą tik su vienu ir tuo pačiu tiek metų 
Ir tenka vos ne teisintis, kad man tikrai nieko nereikia, nuoširdžiai, jokių naujų pažinčių. Tai ne vaidmainystė, o faktas. O ji varto akis va taip ir pasakoja apie n pažinčių, kokia aš kvailė, kiek prarandu. Nors ji neturi kuo pasigirti, nei vienais ilgalaikiais ir normaliais santykiais, ir nei vieno, mano supratimu, normalaus vyro ji nebuvo sutikusi, vis kažkokius savotiškus. Kur tie jos lobiai - nesuprantu.. 
Tai kokia mano išvada. Ji nebuvo sutikusi normalaus vyro ir niekada nemylėjo savęs verto, ir jos nemylėjo jos vertas. Tiesiog besiblaškantis žmogus tikintis reguliarių naujų pažinčių gėriu kaifu, o kas iš to? Išsibarstymas ir nieko rimto.
Ir tenka vos ne teisintis, kad man tikrai nieko nereikia, nuoširdžiai, jokių naujų pažinčių. Tai ne vaidmainystė, o faktas. O ji varto akis va taip ir pasakoja apie n pažinčių, kokia aš kvailė, kiek prarandu. Nors ji neturi kuo pasigirti, nei vienais ilgalaikiais ir normaliais santykiais, ir nei vieno, mano supratimu, normalaus vyro ji nebuvo sutikusi, vis kažkokius savotiškus. Kur tie jos lobiai - nesuprantu.. Tai kokia mano išvada. Ji nebuvo sutikusi normalaus vyro ir niekada nemylėjo savęs verto, ir jos nemylėjo jos vertas. Tiesiog besiblaškantis žmogus tikintis reguliarių naujų pažinčių gėriu kaifu, o kas iš to? Išsibarstymas ir nieko rimto.Na va, tas pats, kiekvienam savo. Kažkam šeima reiškia gyvenimo pilnatvę, o kažkam periodiškai keičiami partneriai. Tai dabar kuri čia blogesnė gaunasi? Ir iš viso kas čia per vertinimas? Taip kalba žmonės nesuvokiantys, kiek skirtingų asmenybių tipų esama. Na tarkim, ilgą laiką galvojau, kad jei virtuvėje kuistis man nepatinka, apie vaikus ir santuoką nesvajoju, su nuoširdžia užuojauta žiūriu kaip mamos su vaikais palieka pramogas vyrams, palyginus su draugėmis ir visomis kitomis, aš nenormali.
su tuo nenormalumu jau buvau susitaikius, kol radau tokią knygiūkštę- 4 žmogaus asmenybės tipai. Atlikau testus ir gavausi "tyrinėtojas". Tai žmogus, kurio smegenyse daug dopamino, hormono, kuris skatina nepastovumą ir nuolatinį norą "eit į priekį", pažint naujoves. Be šio, yra ir "statytojas"- sėslus koncervatorius, "direktorius"- na direktorius , ir "derybininkas"- lankstus, linkęs į kompromisus. Prašau suvokti tą faktą, kad ne visi vienodi, ne visiems žodis laimė reiškia pyragais kvepiančius namus, tą patį pažįstamą vyrą ir krūvą vaikų. Tada gal kiek atlaidžiau vertinsit ir panašiusį Given išvardintus norus/pageidavimus, į kuriuos zaksas nėra įtrauktas?Gal paprasčiau bus suprasti, kad tai nėra iškrypimas, amoralumas ir dar bala žino kas, tiesiog toks gyvenimo būdas QUOTE(butent @ 2013 02 02, 15:11)
tu esi susiskaldžiusi. esi vis dar bandanti suprasti ir atrasti save (manau, kad tai vyksta visą gyvenimą, beje, jei žmogus renkasi mąstyti, o ne užsimerkti ir gyventi pagal klišes). tavo temoje iškeliamas klausimas apie visuomenės požiūrį į pačios pasirinktą gyvenimo būdą... meilės vyrams iškėlimas ir tuo pačiu susierzinimas, kad kažkas daroma dėl mylimo objekto... taip pat rašei, jog pakanka vieno karto į mėnesį, yra nesuderinama su tuo kas parašyta aukščiau - karšta prigimtis. na, nebent tavo atskaitos taškas, nuo kurio matuoji karštumą vyrams yra labai šiaurėje. čia aš sakau iš savo požiūrio taško. pas tave viduje riejasi dešimtys kačių, šunų ir dar neaišku ko
noriu tau pacituoti:
"Visata yra sukurta taip, kad duotų mums visa tai, ko reikia ir ko norime. Tik mūsų baimės, gėdos ir dvejonės neleidžia gauti neįtikėtinos gyvenimo gausos ir pilnatvės."
"Visi žmonės mumyse ir įvairiausios mūsų dalys mums yra labai reikalingos. Labai svarbu jas visas pažinti ir gerbti. Visos jos sudaro mūsų asmenybę, todėl turime išmokti jas ištirti ir branginti. Leidę sau pažinti ir išreikšti visas savo dalis, mes galime tapti labiau suderinti vietoj to, kad susitapatintume su viena savo poliškumo puse. Idealiai - mes norėtume ištirti abi kiekvieno poliškumo puses ir tada pasirinkti, kada yra tinkamas laikas joms pasireikšti."
"Mūsų gyvenime svarbiausi santykiai yra vieni. Tai visų kitų santykių pagrindas. Kai tie santykiai veiksmingi, tada visi kiti santykiai mūsų gyvenime veiksmingi. Kai jie neveiksmingi, tada niekas neveiksminga. Tai santykiai su savimi.
Jei susikaupsime ties tais vidiniais santykiais, pamatysime, kad visa kita mūsų gyvenime atspindi tai, ką galvojame apie save ir kaip su savimi elgiamės. Juos pažinę, galime sukurti teisingesnius, tikresnius, linksmesnius ir galingesnius santykius su kitais."
noriu tau pacituoti:
"Visata yra sukurta taip, kad duotų mums visa tai, ko reikia ir ko norime. Tik mūsų baimės, gėdos ir dvejonės neleidžia gauti neįtikėtinos gyvenimo gausos ir pilnatvės."
"Visi žmonės mumyse ir įvairiausios mūsų dalys mums yra labai reikalingos. Labai svarbu jas visas pažinti ir gerbti. Visos jos sudaro mūsų asmenybę, todėl turime išmokti jas ištirti ir branginti. Leidę sau pažinti ir išreikšti visas savo dalis, mes galime tapti labiau suderinti vietoj to, kad susitapatintume su viena savo poliškumo puse. Idealiai - mes norėtume ištirti abi kiekvieno poliškumo puses ir tada pasirinkti, kada yra tinkamas laikas joms pasireikšti."
"Mūsų gyvenime svarbiausi santykiai yra vieni. Tai visų kitų santykių pagrindas. Kai tie santykiai veiksmingi, tada visi kiti santykiai mūsų gyvenime veiksmingi. Kai jie neveiksmingi, tada niekas neveiksminga. Tai santykiai su savimi.
Jei susikaupsime ties tais vidiniais santykiais, pamatysime, kad visa kita mūsų gyvenime atspindi tai, ką galvojame apie save ir kaip su savimi elgiamės. Juos pažinę, galime sukurti teisingesnius, tikresnius, linksmesnius ir galingesnius santykius su kitais."
QUOTE(butent @ 2013 02 04, 10:48)
<...> kaip man brolis kažkada pasakė - tai ko tu nori, neįmanoma turėti ilgai. anksčiau ar vėliau, atsiranda bendro lizdo poreikis. tai vat taip apie tuos meilužius
vat tai ir yra minusas. Nes esame žmonės, nes kažkuris vienas gali pradėti norėti pririšti žmogų prie savęs, namais, šeima ar kažkaip kitaip.
Aš minusą pastebėjau vieną, bet tai tik asmeninis pastebėjimas paremtas individualia patirtimi- blogi "fleshback'ai", prisiminimai, jausenos, be kurių gyvenau taip ramiai ir gerai kol buvau viena, o paskutiniu metu jos apie save vis dažniau pradėjo priminti. Tai nutinka gilėjant santykiams, nebeliko to lengvumo, šmaikštumo, žaidimo, kažko naujo ir įdomaus jausmo. Tai tampa kažkuo sunkiu, kas man nepatinka.
Pati sau bandau išgryninti ir tiksliai įvardinti tuos faktorius, kurie apsunkina savijautą, ir gal pavyks juos kažkaip eliminuoti...
QUOTE(Sahrazad @ 2013 02 04, 17:13)
Tai nutinka gilėjant santykiams, nebeliko to lengvumo, šmaikštumo, žaidimo, kažko naujo ir įdomaus jausmo. Tai tampa kažkuo sunkiu, kas man nepatinka. Pati sau bandau išgryninti ir tiksliai įvardinti tuos faktorius, kurie apsunkina savijautą, ir gal pavyks juos kažkaip eliminuoti...
Pati sau bandau išgryninti ir tiksliai įvardinti tuos faktorius, kurie apsunkina savijautą, ir gal pavyks juos kažkaip eliminuoti...nuotykio skonis prapuola
ne?kai kas įvardina tai žodžiu "rutina". bet niekuomet nesupratau - kodėl negyvenant su vyru tos rutinos nesigauna? rodos tą patį darai ir dėl savęs. o bet tačiau...
QUOTE(butent @ 2013 02 04, 18:24)
nuotykio skonis prapuola ne?
kai kas įvardina tai žodžiu "rutina". bet niekuomet nesupratau - kodėl negyvenant su vyru tos rutinos nesigauna? rodos tą patį darai ir dėl savęs. o bet tačiau...
ne?kai kas įvardina tai žodžiu "rutina". bet niekuomet nesupratau - kodėl negyvenant su vyru tos rutinos nesigauna? rodos tą patį darai ir dėl savęs. o bet tačiau...
jei kalbant konkrečiai apie individualų atvejį tai rutina atsėlina kai santykiai skaičiuoja metus kelis. Šiuo atveju per mažai laiko. Sunkiau emociniu lygmeniu, kai suvoki, kad artėja kelio galas, kai teks rinktis arba arba. Plius žmonės, kad ir kaip stengtųsi, vis tiek įskaudina vienas kitą. Vat to tai nepasiilgau
QUOTE(butent @ 2013 02 04, 17:24)
nuotykio skonis prapuola ne?
kai kas įvardina tai žodžiu "rutina". bet niekuomet nesupratau - kodėl negyvenant su vyru tos rutinos nesigauna? rodos tą patį darai ir dėl savęs. o bet tačiau...
ne?kai kas įvardina tai žodžiu "rutina". bet niekuomet nesupratau - kodėl negyvenant su vyru tos rutinos nesigauna? rodos tą patį darai ir dėl savęs. o bet tačiau...
GAl vyrus per ramius susirandat
Nu ma su savo niekaip rutina nesigauna, nuotyku pilnas gyveniams, kas diena kaip naujiena, tokios audros kartais prasiaucia viduj.... KArtais pagalvoju,gal vien del to taip ilgai kartu ir esam
O taip kartais pasiilgstu rutinos, taip noreciau , kad butu bent kas tikra del rytojaus...
