Moteris ieško meilužio

vat ko nereikia tai tų vidinių audrų. Taip gera ir ramu be jų. Bet tokią stabilią būseną gali išlaikyti nebent tada, kai esi viena. Gal emocionalumas per didelis...
O rutinos buvimas dar negarantuoja, kad esi garantuotas dėl rytdienos.

Sutinku

Labai priestaringi jos norai ir poreikiai. "Noriu meiles, dvasiniu rysiu" - tas jos noras privalo buti gerbtinas. Bet kitas asmuo, neva is kurio ji noretu tai sulaukti, yra igrudamas i tik jos isgalvotas, tik jai saugias taisykles, nepaliekant jam teises itakoti, paciam apsisaugoti. Man atrodo, tai noras isnaudoti ne vien zmogaus kuna, bet ir jo siela, neduodant jam mainais, o tik trupinius, nes jos jausmai yra ribojami isgalvotu saugumo taisykliu. Jei jo jausmai, jai pasirodis perzengiantys jos taisykles, bus ismestas uz borto.

Man sunku suvokti, kaip jausmams galima uzdeti apynasri, limituoti juos.



Tavo ziniai, mano seima irgi netelpa i standartinius remus, todel tavasis "ala seima" man netinka. Kad ir tuo paciu kepimu as neuzsiimu. Bet puikiai suprantu apie ka raso Mole, Subjektyvi ir kitos. Esu tikra, kad siu moteru seimose vaikai bus isauginti turedami maziau kompleksu.

Jei atkreipei demesi, nerasiau, jog harmonija suteikia seima, nors ji yra harmoningo gyvenimo dalis, bent jau vaikam joje augti geriau. Zmogus yra sociumo dalis, o seima kaip vertybe dar nera atgyvenusi. Kai harmoningas zmogus nekelia pretenziju kitam zmogui, visuomenei, del savo gyvenimo kokybes. Neiesko priesu, kad pateisintu savo pasirinkima.

Bet lygiai taip pat galima pasakyti ir atvirkščiai - kad gal tas kitas asmuo, norintis neva meilės bei dvasinio ryšio, staiga ima ir įgrūda tą neva mylimą žmogų į visuomenės primetamas, jai saugias ir patogias taisykles, kurių laikantis tiek kūnas, tiek siela įkalinami rutinoje, buityje, mainais gaunant tik įtampą dėl neišpildyto vienatvės poreikio, tik nustatytas dienotvarkes, tik asmeninės erdvės praradimą.

Tiesą sakant, nei jūsiškis, nei mano aprašytas požiūris man nėra priimtinas nes jie abu kraštutinumai. Tiesiog norėjau parodyti, kad gai būti pasaulio vaizdinių, visiškai priešingų, nei jūsiškis. Kažin, pavyko?

Turbūt vėl pasikartosiu, bet kaip ir laimės samprata, taip ir harmonija yra labai individuali. Aš ir nesakau, kad šeima yra atgyvenusi, ir ačiū D., kad taip nėra. Man tik keista dėl ko Jums yra toks atgrasus ir traktuojamas kaip blogesnis nei Jūsų kitoks gyvenimo būdas, kuris, pabrėžiu, niekam nekelia grėsmės, nieko nežaloja ir niekam nekenkia? Tai yra žmogaus apsisprendimas, paskatintas tik jam vienam artimų priežasčių, kurių kitas to nepatyręs net nėra vilties, kad supras. Tarkim pasirinkau nekurti šeimos dėl tam tikrų priežasčių. Ilgai svarsčiau visus už ir prieš, priėmiau tam tikras sąlygas prie kurių gyvenu db taip kaip gyvenu. Tai dabar gaunasi taip, kad jei norisi draugystės ir fizinės meilės, turi, kaip prieš gerą 100 m apsispręsti, kad tai gausi tik su ta sąlyga, kad ilgainiui teks kurti šeimą? Aš čia kažko nuoširdžiai nesuprantu- kam nuo to geriau? Jums? Dėdei Jonui ar kaimynei Zosei?
Molė kalbėjo apie tokių santykių laikinumą, paviršutiniškumą. Gal ji ir teisi, bet juk taip darai visa tai įvertindamas ir jei žmogus tai pasirenka, reiškia už pasekmes pats ir atsakys. Žinoma jei tos pasekmės jam tokios baisios atrodo...Beje, nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Vienatvė, bet ne vienišumas yra sąmoningas pasirinkimas. ir nesuprantu kuo jis blogas? Kam jis kenkia? Jums ką nors skauda dėl to?
Man visą laiką didžiausia gyvenimo vertybe, didesne už visokias normas, dogmas, kitų nuomones, buvo ir yra pagal save nugyventas gyvenimas. Taip kaip to norisi pačiai, kaip diktuoja širdis ir filosofija. Jei ateis toks laikas, kai man to reikės, susikrausiu į ryšelį kelis būtiniausius daiktus ir išeisiu pesčiomis į Tibetą. Whatever. Bet nelaikysiu blogesniais tų "pyragų kepėjų" ar tų, kurių "šeimos netelpa į standartinių šeimų rėmus". Tegul gyvena kas kaip nori. Pastebiu, kad pyksta tie, kurie giliai širdyje gyventų kitaip. Man negėda dėl savo pasirinkimo, net nematau prasmės jo ginti prieš kitus. Tai kodėl tada Jūs taip ginate savo tą "netradicinės šeimos modelį"? Jei Jums tai tinka, gyvenkite ir nesukit smegenų, kad kažkas gyvena ne taip kaip Jūs.
Čia diskutuojama yra apie techninius tokio gyvenimo būdo "parametrus". Jei iš esmės neturite ką patarti ar pasidalinti panašia patirtimi, gal tiesiog nevarkite čia gindama savo pozicijų. Jei kada gyvenimas lems, susitiksime skyrelyje apie papmersus.
Papildyta:


Kadangi taip jau nutinka, kad bendraujant su žmogumi, nori nenori jis įtakoja tavo gyvenimą. Man buvo lygiai taip kaip aprašėte. Kai laisvos sielos žmogų supančioja į absoliutų dogmuotą, suvaržyto mąstymo ritmą. Gyveni pagal tai kaip reikia, nes taip daro kiti ir tai yra skaitoma normalu. Tam tikrai grupelei žmonių, žinoma. Tai beje irgi yra žmogaus prievartavimas ir jo teisių pažeidimas, jei jau apie tai prakalbom. Tik kažkodėl, atsiprašau tautinių mažumų, storos lenkiškos vestuvės ar kassavaitinis ėjimas į bažnyčią su zovada giminaičių nėra laikoma kažkuo nenormaliu, juk kažkam, tiksliau didelei daliai žmonių, tai yra norma. Arba tarkim 5 metus iš eilės atostogos toje pačioje vietoje. Tam, kuriam tai yra nepriimtina, tai yra kančia. Jo teisių pažeidimas. Tokiu atveju tiesiog pasakoma- nenori, negyvenk taip. Kiekvienas turi teisę rinktis kaip gyventi ir viskas. Dėl to ir renkamės žmones su panašia pasaulėžiūra.

O prie ko ta visuomene? Man asmeniskai vienodai rodo visuomene. Yra istatymai ir moraline/doroves normos, viskas. Tai mano pozicija.

Tikslingai isnaudoti zmogu, jo kuna ir dvasia savo reikmem, kai manais, samoningai duodi tik trupinius yra amoralu. Viskas, kokiam jus norite kontekste tokiam ir ziurekite, visuomeniniam, asmeninima ir t.t.. Man tai yra tabu. Kodel isnaudojimas, o gi man nepatinka isankstines nuostatos zmogui-vyrui-moteriai.

O jus maniskio poziurio nezinote, siuo metu tik advokatauju Moles, Subjektyvios ir kitu pusei. Todel, visu pirma, manau, paciai reiktu iskelti klausimus, del vertinimo skubotumo. O tada zinosite, ar kas jums pavyko, ar ne
Papildyta:


Rodos rasau lietuviskai, tiesa ne lietuviskom raidem, bet... Jei taikomas postas man asmeniskai, kartoju, jusu ziniai neitelpu i standartinius, stereotipinius remus, tad nereikia dyvitis ir piespastatyti man visuomenine opinija, neva esu jos atstove, nes mano pacios gyvenimo budas yra KITOKS.

O cia jau abejociau del jusu teiginio, kad jis nezaloja. Cia ir yra kertinis akmuo, del ko as cia diskutuoju. Yra zalojamas zmogus kuriuo yra naudojamasi, nesvarbu ar tai butu vyras, ar moteris. Mano drauge, tik vyriskos gimines Given'as ilgus metus naudojasi, parazituoja jos saskaita, jausmais, siluma, manais atiduodamas tik trupinius, o is esmes atima is jos jaunyste, laika.

Slykstu kai naudojamasi zmones, ir visai nesvarbu koks yra statusas, seimoje, ne seimoje. Kad Given isdestyta pozicija yra vartotojiska, kito asmens atzvilgiu, faktas, nes tai pazymi jos pirmines nuostatos, kurios buvo isdestytos temos pradzioje, beje ir jus taip pat, pasijutusi gerai salia vyro apima baime, kas bus... Geriau nutraukti santikius dar jiems neisismarkavus, savo pacios saugumo. Del sios priezasties abejoju, kad susitiksime temoje apie pampersus. Kita vertus, mano vaikai jau eis i mokykla, bus kitos problemeles

Nesuprantu šito jūsų pasisakymo. Ką reiškia "atima iš jos jaunystę, laiką"? Tai tas "nuskriaustasis" su, pasak jūsų, "parazitu" būna per prievartą - atrėmus pistoleto vamzdį į smilkinį, surakinus antrankiais, grasinant, gąsdinant...??? Ar kaip?

Kodel per prievarta, tiesiog myli ir tikisi, kad "isgydis", isnaujo zmogus sugebes pamilti.

Sutinku su tuo, kad tas mylintis nesa atsakomybe uz savo gyvenima, bet ar tas, kuris naudojasi mylinciu ji zmogumi, nenesa visai atsakomybes, kad naudojasi juo, jo jausmais, nieko neketindamas duoti manais, o jei duoda, tai samoningai mizeri, kad nenutruktu zuvele nuo meskeres. Mat jam patogu salimais tureti kuna ir atsidavusia siela.

nors tema ne apie karakurum drauge,bet nereikia lia lia. Vienas kankina,kitas kencia,finale abu patenkinti. Arba ziurint filosofiskai abu nelaimingi,vienodai suzeisti.

Taip ir ne visai. Vienas kuris suzeistas-nebegalintis, ar nenorintis pamilti, suzeidzia kita-gebanti myleti, atima is jo si gebejima. Pagimdo i save panasu. Panasiai kaip su smurtautojais, ivyksta grandinine reakcija, auka tampa budeliu. Bet sioje istorijoje yra idomus tas momentas, kad tie itakoti skausmo, nenori salimais i save panasiu. Jie iesko butent tu, kurie moka myleti, nes nori buti mylimi, kai patys to jausmo niekam neketina duoti, nes tai nesaugu.

O jūs suvokiate, kad gyvenime niekuomet garantijų nėra? Gali mylėti žmogų, o jis bac ir numirs. Ir mylinčiojo siela bus skausmo suplėšyta į gabalus beigi praras gebėjimą mylėti . Tai kas tada bus kaltas???

Nesuprantu tokio skaičiavimo - neva kažkas vagia tavo laiką ar jaunystę. Kažkas naudojasi, duoda mizerį (kokiais būdais išmatuojate, kad tai mizeris?).
Juk jei prastai jautiesi būdamas su tuo žmogumi, čia pats ir švaistai savo laiką. O jei tas laikas malonus, šiltas, prasmingas ir visoks kitoks tave tenkinantis, tai kaip galima tą laiką laikyti pražuvusiu vien todėl, kad galutinis taškas ne toks kaip įprastai priimta??? Tai visas gyvenimas iš esmės tada nieko vertas, vadovaujantis šia filosofija. Nes juk visi mirsime. Tai nafik (atsiprašau už išsireiškimą) gyventi, aa???

Nelabai suprantama į kokias visuomenės taisykles kas ką grūda, manyčiau abu prisitaiko vienas prie kito ir susiderina. Jei abiems priimtinas prisitaikymas ir susiderinimas, vadinasi jie tampa vienu dariniu ir eina vienu keliu, jei ne, vadinasi ne, išsivaikšto. Nežinau ar įmanoma su svetimu žmogumi (kaip bebūtų, gyvename su svetimais, ne savo klonu) gyventi absoliučiai be susiderinimo ir be kažkur ne nuleistų kartelių. Kiekvienas su savais tarakonais. Aš net su savais negaliu gyventi, su tėvais ir kt., jie varžo mane, mano poreikius ir nesijaučiu komfortabiliai.

Apie tai ką gauni mainais, jei derindamas kažką aukoji, ne tokius reikšmingus iš esmės dalykus, tai kodėl vien negatyvas ir juodom spalvom? "siela įkalinami rutinoje, buityje, mainais gaunant tik įtampą dėl neišpildyto vienatvės poreikio, tik nustatytas dienotvarkes, tik asmeninės erdvės praradimą." Paprastai kažką aukodamas gauni ne tik blogybių rinkinį, sutinki aukoti vardan kitų gėrybių ir tai lyg reabilitacija, ko kitu atveju negautum, jei neaukotum. Jei gauni tik blogybes, tai toji auka beprasmė, sadomazo kelias. Niekas neverčia su tuo gyventi, su sadomazo, bet kitiems tai gyvenimo prasmė ir poreikis.

Kodėl Jūs galvojate, kad ieškoma kitokių nei pats? Su kitokia patirtimi? Sakyčiau yra priešingai. Kaip tik norisi žmogaus, kuris tave suprastų, su kuriuo galėtum pakalbėti apie viltis ir baimes, kurios yra panašios. Man nesmagu bendrauti artimai su vyrais, kurie nėra susidūrę su tuo kuo aš. Nes jie tiesiog nesupranta daugelio dalykų. Taigi Jūsų įžvalga šioje situacijoje deja yra klaidinga. Darot išvadas iš vieno žmogaus parazituojančio kito sąskaita, o tokių begalės ir čia ne tokia situacija. Čia ieškomas panašus žmogus su panašia patirtimi ir poreikiais.