
Aršiausios tos, kurios pabuvojo tik vienoje barikadų pusėje. Tai ir komentarai tokie- lyg matytų tik viena akimi- pusę viso paveikslo..

Vienoms baisi temos formuluotė- moteris ieško meilužio- lyg meilužis tai būtinai vedęs šeimos vyras.(Potenciali kelianti grėsmę gegutė!) Kai buvo imta aiškinti temos pavadinimą argumentuojant, kad autorė pageidautų sielos draugo tiesiog pašnekesiams, su kartkartėmis pasimylėjimu, bet be bendros buities, tada jau pasidarė stačiai juokinga. Juk kaip taip įmanoma? Vajeezau?

Tarkim aš pati turiu draugą. Galiu ranką prie širdies pridėjus pasakyti, kad tas žmogus į mano gyvenimą atėjo ne veltui. Jį labai branginu. Bet buities bendros mes neturime ir neplanuojame turėti. Kai pagalvoju, ar norėčiau kartu su vyru gyventi- vidus sako, kad NE. Sakysit nerimtai žiūrim vienas į kitą? Galbūt, bent jau vaikų bendrų tai tikrai neplanuojam, ir keista, to šiuo metu net nenoriu. Jei pastočiau, 80 proc., kad pasidaryčiau valymą. Ar tai skaitytųsi nužudymas? TAIP. Tą kuo puikiausiai suvokiu. Taip pat suvokiu, kad vaiko šiaip ant baikės gimdyti nenoriu. O galbūt ir išvis jokio nenoriu.(Čia toms, kurios kabinėjasi prie išsireiškimų).
Kiek tai yra amžina ir kiek laikina? Lygiai tiek pat amžina ir laikina kaip ir apsiforminimas zakse. Lyg vakuume gyventumėm ir nematytumėm kas vyksta aplinkui. Du žmonės susieina ir lieka be jokios racionalios priežasties. Dažniausiai dėl to, kad abiems yra gera kartu, rečiau- dėl išskaičiavimo vienos ar abiejų pusių.
Aš tik nesuprantu, kodėl negalima tiesiog atsipalaiduoti ir gyventi ir būti laimingiems šiandien, ne rytoj, ar po metų, kitų, dešimties? Kodėl reikia gyventi kitų gyvenimus, o ne savo, pagal tai kaip jaučia širdis, neskaudinant kitų? Pasikartosiu, bet tas mano pagaliau atėjęs suvokimas, kaip viskas yra laikina, tik verčia kiekvieną akimirką vertinti iš visų jėgų. Galbūt kai turi pastovią rutiną, to nesijaučia. Tikiu, kad keistai ir įžeidžiančiai skamba tai, jog viskas yra laikina, o juk taip norisi savo pavyzdžiu įrodyti, kad gali užsidirbti amžinybę vien savo pastangomis, geru vyru, sutvarkyta pagal punktelius buitimi, vaikais...Suprantu, kad labai nesinori prarasti tai, kame jautiesi laimingas. Aš laiminga jaučiuosi gyvendama sūkūryje įvykių. Aš to taipogi nenoriu prarasti..
