Pirma diena. I ligonine skatinimui prisitatyti turejau ketvirtadieni (20/12/12), paskirtu laiku 08.00. Pries tai pasiskambinus i skyriu ir uzsitikrinus, kad manes ten laukia. Ta ryta atsibudau be proto laiminga, juk galbut snd paskutini karta jauciu tave savyje
Susiruosiau ir skambinu. Ten aisku niekas nieko nezino ir sako, kad man perskambins. Na ka, laukiu. Bet skambucio taip ir nesulaukiau. Vel skambinu pati. Gaunu nurodymus skambinti kitu numeriu. Vel skambinu. Vel ta pati situacija, man pasako, kad perskambins. O laikas lekia
Bet sikart skambucio sulaukiu. Vel nurodymas luktelt valandele ir vel paskambint. Nu kiek gi galima?! Nieko, apsisarvuojam kantrybe abu su vyru, sedim pusryciaujam. Pakili nuotaika po truputi dingsta
Pralaukiam ta sutarta valandele, vel skambinu ir pagaliau gaunu leidima atvykti. Siek tiek po 10 val. jau ligoninej. Palydi mus i gimdymo palata ir palieka
vel laukti. Laukiam. Ateina mw, atsiveza aparata toniukams klausyti, pajungia. Klausom. Aisku kaip tycia pilvelio gyventoja nelabai zavisi tomis proceduromis ir vel tenka laukti kol normalizuosis sirdutes ritmas. Gydytojui patvirtinus, kad viskas mums gerai pagaliau 12:55 val. gaunu pirmuosius skatinamuosius, kurie turetu suveikti 24 valandu laikotarpyje. Jauciuosi optimiste, nes atvykau jau su 2 cm atsidarymu ir i gydytojo pasakymus, kad viskas gali uztrukti ne viena ir ne dvi dienas, tik nuprunksciu, kad man tiek laukt nereikes 
Naivuole. Ta diena vakarop sulaukiau kazko, kas galetu priminti saremius, bet paruosiamieji ir tie buvo stipresni
Taigi, vel laukiu. MB ir sesuo buvo isprasyti namo, nes man juk niekas nevyksta
Likau viena, ko labiausiai nenorejau. Nakti skausmeliai lyg ir padaznejo, paumejo, bet miegot galejau normaliai, neskaitant, kad buvau perkelta i palata su saremiaujanciom kaimynem, tai ramybes mazai buvo. Jau spejau apsidziaugt, kad kazkas is tikruju vyksta. Deja
Antra diena. Penktadienis (21/12/12). Ryte mano saremiai eme mazeti, reteti, kol skausmas isvis dingo
. Bandziau sokinet ant kamuolio, daryt ekskursija po ligonine, bet ir tai nepadejo
Eiline patikra, mazutes toniuku klausymas ir laukimas kitu skatinamuju, nes sitie vistik nesuveike
I palata atveze nauja mamyte su mazuciu kleckuciu. Nebesusilaikiau, apsizliumbiau is tos nevilties, kad man vis dar niekas nevyksta 
Suejus 24 val. po pietu leidzia issiimti vakarykscius skatinamuosius ir gaunu i ju vieta naujus ir sikart kitokios rusies, stipresnius. Nuo pirmuju kaklelis sugebejo prasivert vos 1 papildoma centimetra 
. Taigi, nauji skatinamieji, nauja viltis, kad siandien tai jau tikrai, o ir data kokia grazi. Vel laukiu. Saremiai po truputi grizta, sikart jau visai kaip tikri, stiprus, pakankamai reguliarus 
, bet lengvi iskentet. Mw patikino, kad patirinus po tam tikro laiko kakleli grisiu vel i gimdykla, kurioj nuleis vandenis. Laukiu to patikrinimo kaip isganymo. Taip sulaukiu nakties. Pamatuoja leles toniukus, viskas gerai. Belieka patikrint kakleli ir leksiu gimdyt. Bet vel buvau apgauta. Susisviete mw, kad mazute ne galvyte zemyn gali buti
Atejus kita tik pritare jos nuomonei
Automatiskai negalima nuleist vandenu ir tikrint kaklelio bijant, kad taip neatsitiktu. Liepia vel laukt. Sikart gydytojo, kad padarytu skana ir patvirtintu leles tinkama pozicija. O jau naktis. Kaip tycia gydytojas labai uzsiemes, net dvi cp operacijos. Suprantu, kad iki ryto nieko nepesiu
Vel lieku viena, MB ir sesuo keliauja namo. Trecia diena. Sestadienis (22/12/12). Miegojau kaip uzmusta. Saremiu nelike ne kvapo. Jau visai pararandu vilti pagimdyti ir susitariu pati su savim, kad jei per siandien nepagimdau, tai susikraunu daiktus, vaziuoju namo ir laukiu kitu Kaledu.
Neprireike. Neuzilgo sulaukiau gydytoju, kurie padare skana patvirtino, kad mazute tinkamoj padety ir net labai zemai isistaciusi jau. Pagaliau gaunu leidima grizti i gimdykla. Skambinu namiskiams ir garsiai rekiu, kad jau siandien 
. Visa pasiputus kaip povas, susirinkus tases ir lydima mw keliauju GIMDYTI 
. Vel pajungia klausyti toniuku ir laukia tinkamo momento nuleisti vandenims. Sulaukiam. 13:00 val. pajuntu silta srove begancia per kojas. Keistas jausmas. Bet kartu toks malonus, nes db jau kelio tikrai neber atgal. I bendra puokste visu skatinimo budu pradeda lasinti dar vienus skatinamuosius. Palatoj jau su visa savo palaikymo komanda laukiam veiksmo. Laukiam. Laukiam. Ir vis laukiam. Skatinamuju dozes didinamos palaipsniui, o as kaip nieko nejauciu, taip nejauciu . Jau pradejau sakyt, kad gal busiu pirmoji moteris, kuri ieis i istorija pagimdziusi be saremiu 
. Klydau... Nes sitas geris mane uzklupo netiketai ir staiga. Nejudejau, nekalbejau, neziurejau, sedejau ir tyliai sau mintyse kartodama, kad jau tuoj baigsis, kvepavau. Pasidaviau . Paprasiau, kad mw patikrintu kakleli ir buvau nusprendus, jei bus vis dar mazas atsidarymas, prasysiu epiduro. Tebuvo vos 4 cm. Laukiu nesulaukiu kada nebeskaudes. Aciu D anesteziologas prisitate iskart, ruosiamasi visai procedurai, o as ir toliau mintyse kartoju, kad cia jau paskutinis toks skaudus, kad tuoj tuoj nebeskaudes. Ir vel klydau. Vos spejus pabaigt suklijuot visus laidelius, sujungt aparatus ir paleist nuskausminamuosius as pajutau, kad noriu stumt . Bet kaip? Galvoju, gal man tik pasivaideno. Tai ir tyliu. Laukiu kol praeis skaudet ir planuoju kaip skaniai pasnausiu. Antras, trecias kartas ir as vistik apie savo nora stumti pasisakau mw, pries tai isreiskus nepasitenkinima, kad epiduras labai ilgai nesuveikia arba veikia kazkaip ne taip 
. I mano pasakyma ji is pradziu sureguoja labai ramiai, bet prasketus kojas isgirstu, kad jau pilnas atsidarymas ir as galiu stumti, kad mes tuoj turesim baby . Palatoj sioks toks chaosinis sujudimas, vyras kazkur isejes, sesuo skambina jam visais varpais, as mintyse pagalvoju, kad uzmusiu jei praleis toki momenta, mw vis dar negali patiket, kad moteris be saremiu tris dienas tuoj isstums leliuka, o juk dar diena ji sake, kad netiki, kad as siandien spesiu pagimdyt
Ir sikart klydo ji! Taip visiems susirinkus kruvon, susivokus kas kaip ir kur pradedam gimdyti. Man leidziama kai jau tik noriu stumti, taip ir daryt. Na ir stumiu. Stumiu. Dar stumiu. Stuuuuuumiuuuuuu. Nieko. Niekad negalvojau, kad si dalis pati sunkiausia. O dar ir pasaliniai veiksmai blaske iki begalybes, kai vyras gloste ranka ar galva juokas eme kai girdejau kaip jis stumia kartu su manim Po kazkiek laiko pradejau saukt, kad nebestumsiu. Nes nebegaliu, o mintyse sukosi, kad pasirodo ir nemoku
Tada visa mano palaikymo komanda su mw priesaky saukia man atgal, kad stumk, tu gali ir pan. Susikaupiu, vel bandau. Galvyte stringa. Matau kaip mw pasiemus zirkles grasina kirpsianti
Galbut tiek ir tereikejo. Dar karta susikaupiau ir
isstumiau. Klausia ar noriu paliest galvyte, saukiu, kad ne, o mintyse vel keikiu ja uz toki pasiulyma, nes juk tuoj galesiu paliest VISA savo vaika, tai kam gaist brangu laika, leiskit man stumt toliau! Ir stai paskutinis stumimas
Viskas
Vietoj isvadu: 22/12/12 po 1valandos 36 minuciu trukusio gimdymo 18:54 val. belaukian suveiksiancio epiduro gime 3.222 kg 50 cm musu svajone Barbora. Dovana is auksciau, broliukas mums pasiunte sesyte. Geresnes Kaledines dovanos turbut ir nebuna Ir sikart ligonine palikom ir namo grizom tryse
Turbut nereikia nei sakyt, kad teveliai euforijoj...
Gimdymas nebuvo baisus, ilgas ir kankinantis. Tiesiog tas laukimas ir nieko nevykimas ilga laika zude. Musu dukriukas tikra uzsispyrele. Ir reikejo nemazai jegu, pastangu ir kantrybes bandant ja prisikviest i si pasauli ateit siek tiek anksciau.
P.S. Pats dideliausias ir nuosirdziausias acius mano uzsienietukems nestukems ir mamytems uz TOKI tikra, nuosirdu, pozityvu palaikyma nuogom siknom ir kitom kuno dalim, paleistom kasom. Jus pacios paciausios. Jus nerealios! Linkejimai ir sausinukems!
:***
