QUOTE(Sierovasss @ 2013 01 22, 21:29)
Va kitoje temoje skaičiau. Vienas veislynas pirko LV kokį ten katiną, paskubėjo, greitai nupirko. Po kelių dienų išaiškejo, kad "vieno giliuko" nėra. Ir ten situacija - nežino kaip tne elgtis dabar, pirko veisimui. Ir ten buvo tas pardavejas - naujokas, pirmą vadą pardavinejo. Sako - kad tas giliukas - igimtas defektas, ir realiai parduodamas pardavejas turejo zinoti - žodžiu isdūrė. Tai kol naujas išdūrė. Bet informacija pasklido, veisėjai išrišo kas ten per naujokas - ir makles pasibaigė tikriausiai. Ta prasme - veisėjai iš jo nebepirks. O jis gal pavirs daugintoju.
Tai kuo ilgiau dirbi - tuo sunkiau pamakliuoti, kad niekas nesužinotu.
Kadangi tai mano istorija, tai pabaiga visai ne tokia kaip tamsta aprašėte. Tas latvių veislynas iki šiol veisia, važinėja į parodas ir t.t. Ir žinot kodėl? Todėl, kad klubas juos palaikė. Aišku, ten buvo suinteresuotumas pačios klubo prezidentės, kuri ir buvo ta teisėja po kurios apžiūros per parodą buvo priimtas sprendimas pirkti katiną. Jei klubas butų pasakęs - nu nu nu, tai viskas būtų gal ir kitaip išsisprendę. Bet.... Gavau gerą pamoką aš, kad net teisėjais profesionalais pasitikėt negalima. Lietuvos vetai turėjo porą mėnesių žvengimo, nes tik tokia būdavo reakcija kai pasakydavai jog mus kaltina kad dėl prasto maitinimo kiaušas dingo. Patiko vieno docento iš vet akademijos atsakymas į klausimą "kaip mums įrodyti, kad čia genetinis defektas, o ne ne dėl blogo maitinimo ar priežiūros". Jis pasakė - sunkiausia įrodyti tai, kas jau įrodyta ir jums belieka tik prisibelsti iki jų smegenų pilkosios masės. A mums tai nepavyko.
Todėl kaip rašė Winter Garden...
QUOTE(Winter Garden @ 2013 01 22, 22:35)
Ir dar. Kai pagalvoju, ar būdama veisėja ir turėdama "gerą" sutartį bylinėčiausi su mane apgavusiu daugintoju, tai atsakymas vienareikšmiškas - ne. Užtenka gyvenime iš arti prisiliesti prie kokios nors bylos, kad suprastum, koks tai marazmas, kiek tai "suvalgo" nervų, laiko ir pinigų

. Todėl ir manau, kad čia ypatingą rolę turėtų vaidinti veisėjų klubai, nes tik jie galėtų kovoti prieš daugintojus su visai kita jėga. Nes man, ne veisėjai, nelabai aišku, ką gero nuveikia tie klubai be popierinio darbo ir parodų organizavimo
Galvojau ir apie tokį variantą, bet.... Jie LV, mes LT. Dvi šalys, dvi kalbos. Kiek kainuotų teisminis procesas??? Ir pirmiausia tai mes turėtume įrodyti, kad tai genetika. Ir ko gero neužtektų tik straipsnio iš mokslinio žurnalo ar interneto. Tai kokia auksinė to katino kaina būtų? O rezultatas ko gero tas pats koks ir dabar - katinas kastruotas ir gyvena savo ryžą gyvenimą naujuose namuose.
Vieno ko norėjosi šitoj istorijoj - tai stipresnio klubo palaikymo ir pagalbos. Bet deja deja....
QUOTE(Sierovasss @ 2013 01 22, 22:08)
Tai būtent. Bet kad googlius taptų patarėju - reikia laiko, reikia istorijos. O ką jūs rasite apie 10 dienų veislyną. Gaila, bet nieko. O va kai stažas 10metų - tai ir purvui išlysti - buvo laiko daugiau nei pakankamai. O jei tokio nerandu - vadinasi galiu tikėtis, kad šitas veislynas yra super
Labai jau klystate tamsta. Jei veislynas dirba tykiai, niekur forumuose nesėdi, o atsiradusias problemas sprendžia dar tyliau - nieko ta google ir neparodys

Nes yra žmonių komunikabilių, o yra tylenių.
QUOTE(Benicio @ 2013 01 23, 01:25)
Vienas perkamą gyvybę traktuoja kaip interjero detalę,
einamos mados aksesuarą, statusą visuomenėje ir tokiems nukrypimams ribų nėra. Ir kol augintinis sveikas, atlieką ''vaidmenį'' kaip priklauso, veisėja yra ''nukvakėlė'', kuri skambinėja ir nervus gadina.
Kitas gi suvokia, kad perka gyvą padarėlį (nefilosofuosiu, kas yra gyvybė) ir tokie punktai, kaip antai - veisėja nori aplankyti parduotą katinėlį, nešokiruoja ir nesijaučia terorizuojamas.
Vo, visi diskutuojam apie sutartis ir pamirštam, kad ta sutartis sudaroma ne dėl šaldytuvo ar merso. Tai GYVAS padaras. Tai gal ir sutartis turėtų būti atitinkama. Kokia ji kažkam bepasirodytų keista ar briedova.
Jei turi problemą, pabandyk ją išspręsti. Jei negali jos išspręsti, tai nedaryk iš to problemos