Vaikas nekalba, 13-oji tema

Man atrodo, kad mergytė visiškai normali pagal savo amžių Mano pirmoji dukra, kuri šiuo metu jau bus ketvirtokė, irgi visuomet buvo labai drovi ir atsargi. Tikrai nuėjus į polikliniką, jei reikėdavo laukti, ilgai nuo mano kelių nelipdavo. Svetimų bijodavo, reikėdavo pripratinti. Į darželį ėjo, bet ten irgi buvo prie drovuolių. kažkokia nauja veikla (pvz. čiuožti rogutėmis) irgi ašaromis prasidėjo. Tiesą sakant, ir dabar ji svetimų žmonių drovisi. Net ir mokykloje buvo nedidelė problema su prisipratinimu prie naujų žmonių. Prie savos mokytojos priprato, bet keitėsi kelios anglų mokytojos, tai iš pradžių jos net nepastebėdavo dukros gabumų, nes ji nebūdavo aktyvi. O iš tiesų yra visiška pirmūnė, į mokyklą išėjo šiek tiek anksčiau, bet jau skaitanti, rašanti, skaičiuojanti ir pan. Beje, kadangi leidau anksčiau, reikėjo raidos testą išlaikyti, ir ji visų nuostabai, išlaikė tik iš antro karto. Žinoma, per savo drovumą... Kai papasakojau dabartinei mokytojai, stebėjosi, kad kas nors galėjo jos į mokyklą neleisti. Nes nuo pat pradžių buvo viena iš keleto geriausių ir gabiausių, dalyvaujanti visose viktorinose ir olimpiadose.
Suprantu, kad tam tikriems sutrikimams būdingas aukštas intelektas, tačiau savo atveju tikrai žinau, kad su dukra viskas ok. Ji noriai bendrauja su savais, pažįstamais, vaikais (net per daug, galėtų kasdien draugės būti), bet kas liečia svetimus, ji pirmoji kontaktą neina.
Žodžiu, nukrypdama nuo temos, noriu pasakyti, kad kai kuriems vaikams (o ir suaugusiems) yra būdingas padidintas jautrumas ir drovumas bei svetimų baimė. Tačiau viskas su jais ok, tik gyventi sunkiau.
Žinoma, reikia stebėti, bet pasitaikančios sysiaus problemos 2 m. vaikui, irgi manau normalu. Kiek turiu patirties ir žinau iš kitų, tokių "susvyravimų" tarp puodo ir sauskelių dar gali visus metus pasitaikyti.
O dėl darželio tai iš savo patirties galėčiau patarti dar iki 3 m. neleisti. Aš dukrą leidau į lopšį, bet iš jo rezultate buvo tik krūvos ligų ir įvairios baimės (bijodavo net mano sijoną paleisti). Labai jautriam vaikui tikrai geriau paaugti ir pabręsti.
Suprantu, kad dėl kalbos ir socializacijos norėtųsi, tačiau kaip visada yra pliusai ir minusai.
Ir aš pati šiais metais jau pradėsiu leisti į darželį (3 metų), labai norėčiau, kad aktyvus bendravimas su vaikais padėtų tolulinti kalbą, tačiau kartu ir bijau, kad kaip tik jo menka kalba nepaverstų vaiko patyčių objektu...
Beje, nors mano sūnus, kuris irgi nekalba, yra visiška priešingybė sesei - drąsus, nebijo naujų žmonių, prie visų eina, kartais irgi nustebindavo tam tikrų dalykų baimėmis. Jis taip pat kartą visiškai atsisakė eiti į ligoninės palatą, kur gulėjo jo mylima močiutė. Bet tikrai žinau, kad naujos aplinkos jis nebijo, per savo tris nepilnus metelius, jau tris kartus su juo keliavome į užsienį lėktuvu.

aš neskubu, nepanikuoju, tik turiu karčios patirties. jei dabar galiu padėti mergytei padėsiu kaip mokėsiu.
pabandysiu vesti į darželį, jei nepavyks, nekankinsiu turiu dar metelius ir pabūsiu namie.

man visų nuomonė labai labai svarbi labai padeda pamastyti, apgalvoti, tada kitaip pamatau savo dukryte kitu kampu. pas amen du vaikai vienas hiperaktyvus + kiti, ir dukrytė drovuolė, lėtutė apmastanti viskas.
ačiū

Roga, del sysiaus tiesiog neakcentuok nei ejimo, nei sulapimo. Bandyk taip daryti kalbedama prie valgi nueini kartu, po miego bekalbedama, glostydama pasodini, kaip pasalinis veiksmas ritualas sedimas ant puodo neuzfiksuojant, ar saunuole padare, ar nepadare, tada tiesiog automatika viduje isivysto, paskui isijungia jau ir vidinis jausmas. Daruges sunus susitvarke apie 4 metus sita reikala, nors buvo labai aiskiai kazkoks protestas puodui, siiap dabar jam nustate Aspergeri, bet sisukas tikrai sutvarkomas dalykas.
Kiek sunui darzelis buvo tragedija, tiek dukrai darzelis yra dziaugsmas, na ji visai kitokia ir kalba, ir charakteriu, viskuo, bendravimu. Kadangi matau daug vaiku, tai tikrai daugumai nauji zmones ir pripratimas reikalauja daug pastangu ir laiko.
Del autizmo tai daznai apie trecius metus gali but kalbos regresija, mazeja zodziuneatsiliepia i savo varda, akiu kontakto nebuvomas, nenoras, kad liestusi, t.y. Fizinio kontakto vengimas, smulkus daiktai, kolekcionavimas ir i eile rikivimas vienas is bruozu, bet ne butinai jau autizmas tiesiog stebek. Kaip su valgymu? Ar viska valgo, ar rusiuoja? Daznai tokiems vaikams reikia lytejimo, kvapo, vaizdo, skonio pojuciu, pas juos vienas kazkuris, pvz. Lytejimas isryskintas, kti numenke, tai tiesiog juos reikia lavinti, t.y. Traukti is to kiauto, savo pasaulio, i kuri linke uzsidaryti, bet tikiu, kad taviskei del kalbos ir del situacijos su broliu gali buti padidintas noras saugumo, ramybes...

su valgymo, kas naujo nieko neįkiši, sūnaui dar galėdavau jei paragaus tai ir valgys, Radvilei ne, griežtai ne. jokių uogų net neragauja, nešiojasi kaip žaisliuka, kaip ir saldainius nešiodavosi kaip žaisliuka, kaip kokį akcenta, kol viena diena pabandė, tai po kokių puses metų paragavo. valgo daržoves beveik visas, kruopas tai grikiai, soros, avižiniai ir 5 grudų. mėsas visas mėgsta. ir viskas. bando dėti į burna jau sau, bet daugiau maitina mane aš ją. neseniai pradėjo valgyti ir kiaušiniene, prieš tai buvo ir prieš. kaip keistai beskambėtu ją turiu maitinti pirštais, net sriuba atsiplėšia bandele ir mirko į ja ir tada valgo. mėsa ir visa kita galiu duoti tik rankomis net kavinėje. jai patinka uosti gėles, kitus dalykus, labiau uosto nei liečia, rėkia bijo, neis ant smėlio, ar žolės jei didesnė, neis per balas ar duobes, per šakas ir neis, neiims nuo žemės nebent paduosiu ir sakysiu galima viskas gerai.
su sysiu geras patarimas, jau bandau tiesiog už rankos ir einame sėstis jau nesakau, tik paklausiu ar pavyko, bet jautu nereikia klausti.
ir aš dažnai susimastau gal rimtai, su broliu, skaudžiausia, kad turiu saugoti ją nuo brolio

Nu jei valgo tai gerai uodimas yra toks kazkodel sustiprintas dalykas, bet pvz. Drauges sunus uosdavo ir skirdavo, kur morka is parduotuves, kur is kaimo viska isrusiuodavo, neapgausi
Bet tokiam amziuje dar dar, gal isaugs, gal su kalba irgi turetu ateiti daug dalyku, kuriu ner. Mano vysrenelis is viso galetu saldainiais ir cipsais matintis laimei, jis vaisius, darzoves valgo, mesos beveik ne, zodziu meniu labai siauras, ale va visokias cinamono lazdeles grauzia, pakepintas saulegrazas, tai ir duodu, nes jam kazkoks tikas grauzti
Logopdes klausiau del masazistes logopedes, sake, kad geriausia yra Abromiskese, bet dar paskambins, duos kontakta ir kir ir kada butu galima susitikti, gal ir kaina pasakys i az parasysiu

iki metukų atrodė valgė viska ir uogas ir bananus ir obuolius daug daugiau nei dabar.


be naršydama sau minčių beieškodama, gal ir jūs radote šita, parodau ką dalį mes ir namie darome, bet ir naujo pamačiau, gal kam ir bus įdomu http://maziejisnekor...le-1-dalis.html

sveikos mamytes, norejau paklausti, mazum kuri apie SIAULIU darzeli kazka girdeja, kur vaikai buna su kalbos bedom. labai noreciau daugiau suzinoti , apie pasiekimus vaiku(jai tokiu buvo), mazum kam is pazystamu teko ten vesti vaika, ten kiek suprantu savaitinis darzelis, vaikus moko kalbeti, kurie turi kalbos atsilikima...busiu dekinga uz bet kokia informacija.

Maniškis irgi maistui labai išrankus ir dažnai nenori ragauti naujo patiekalo ar maisto produkto. Jau nekalbant apie tai, kad beveik nevalgo saldumynų (na, gali iš mandagumo, kaip aš sakau , suvalgyti vieną šokoladinį saldainį ar palaižyti čiulpinuką). Bet čipsais galėtų būti gyvas... Ir mėsą gerai valgo. O žalių daržovių praktiškai jokių nenori. Ir sriubos (nes ji skysta).
Tiesa, norėjau paklausti apie užsiėmimus su vaiku. Kažkur perskaičiau, kad reikėtų duoti smulkius daiktus sudėti į mažą dėžutę: pvz. pupeles, žirnius. Gal galėtumėte papasakoti, kaip tai daryti? Dėkui.

tiesą sakant elementariai - imat dėžutę, papilat ant stalo žirnių ar pupų ir tegu renka ir deda. dar makaronai tinka kokie pavingiuoti

įgudusiam jūzeriui galima pamėgint pasiūlyt atskirt žirnius nuo pupų ir išdėliot atskirai į dėžutes, ar pupas nuo makaronų,, kad skirtumas didesnis būtų...

Sveiki, norėjau paklausti kaip sekėsi mokyklinukams?
Seniai rašiau, bet pas mumis tai viskas plius minus gerai. Gale metų šiek tiek nusimokė ir moksle iš viso nebūtų gali didelės problemos jeigu taip netingėtų mokytis ir būtų labiau organizuotas. O dabar tai reikia pasėdėt su juo ir pastoviai verst, pastoviai klaust, ar viską padarė. Aš tą darau nesistemingai, vis galvoju, kad versti visgi blogai, kažkaip pats turi susivotyvuot, bet motyvuojančių dalykų nepavyko surast. Pavasarį net matematikos olimpiadoje sudalyvavo, o rezultatai visai geri buvo nors ir ne patys geriausi, bet labai džiaugiuosi. O mokslo vidurkis turėtų būt kažkur bendrai apie 8. Nebent su noru eit į mokyklą problemos.
Na socialinė sfera pas jį buvo sudėtingiausias momentas visada. Jaunesnių vaikų kompanijoje jaučiasi puikiausiai, kaip savas, bet kai susiduria su vyresniais, tarsi kažkas jį užblokuoja, uždaro. Tad ir klasėje rodosi žaidžia su kitais, bet draugų nesugeba susirast. Gal nežino kaip kitų sudomint. Jaučia kompleksus ir nežinia kodėl. Kieme su vaikais jaučiasi gerai, nors drąsiau kai yra kompanijoje ir mažesnių vaikų. Psichologė bandė kažką dirbti su juo tuo klausimu, bet be jokių rezultatų.
Jaučiu, kad per anksti jam buvo dar į pirmą klasę. Bet dar viskas prieš akis. Gal pamažu ir socialiai subręs.

O kokio amžiaus išėjo į pirmą klasę?

6.9 metų.