QUOTE(arna @ 2013 01 21, 21:07)
Tylu naujuose namučiuose. Sergat ar šiaip žiema džiaugiatės? Alfija, kaip mažulė?
Mano mažasis vėl pasigavo virusiuką. Turėjom laimės ligoniuko gimtadieny sudalyvaut

(nieks iš anksto neįspėjo apie tokius privalumus). Trečią dieną
Mažulė jaučiasi gerai, visų mylima ir labai laiminga. Broliai labai patenkinti, na tas , kuris buvo mažiausiu pradėjo pajusti ir savo pasikeitusią padėtį. Vat nei mažiausias, nei dėmesio centre. Žiauru, ką ir bekalbėti. Bet sesytę myli.
O sesytė mūsų, kaip visą gyvenimą čia ir gyvenus, taip nė karto ir nesupyko jog nepažįsta. Gerai valgo, geria, daug kalba, nori ropoti- labai gerai keturiom atsistoja. Labai nori žaisti visokius žaidimus- gydu gydu, virė košę, kius kius ir panašius. Sveikutė.
Šiandien vienas toks siuntinys apsukęs pusę Lietuvos grįžo pas mane. Net Kupiškyje buvo
Žodžiu siųsiu iš naujo.
Džiugas šeštadienį važiuoja į Šiaulius į varžybas. Maždaug po poros mėnesių važiuos į užsienį į varžybas. Treneris juo labai patenkintas. Aš irgi. Va kaip vaikas pats save atrado.
Mažiui galų gale esu radus jam tinkamą specialistę, tai reik tikėtis jog jos padedamas irgi pradės save surasti.
Labai sunkiai lipam iš to- jog jis niekada nebegrįš į tuos namus iš kurių jį grąžino. Kad čia niekas nepasikeis. Neišsemiami pykčio klodai, noras takeršyti, padaryti jiems kažką- pvz. parduoti jos mašinas, kad ji žinotų.Vakar kažkaip supratau, kad seniai ta tema kalbėjom ir reik pakraustyti tą vidų, kol tokios svajonės neįsibujotų ir kad vaikas gyventų čia ir dabar.