QUOTE(RAMOVE @ 2013 10 21, 17:03)
Kai aš namie, šuo narve tik ir būna, nes į lovą neleidžiu, o narve guolis - ten ir guli. Anksčiau, kai dar tik pratinau prie narvo, uždarinėdavau man būnant namie - guldavo miegot ir jokių isterijų. Dabar uždarau kai einu į vonią (kad nepradėtų landžioti po stalčius) - miega, net netsisuka kur išeinu.
Bet ačiū, pabandysiu uždarinėti dabar dažniau kai esu namie.
O kaip tą antrą etapą protingai išaiškinti šuniui? Grįžti pagirti kai šuo tyli?
Iš pradžių uždarinėkit kai esat , vėliau išeikit į kitą kambarį, virtuvę. Vėliau išeidinėkit už butu durų, į laptinę. Kai išeinat į vonią, jis girdi garsus - teka vanduo, jūs ten sau kuičiatės, jis žino, kad nėra paliktas. Reikia sukurt tokią pačią atmosferą, iš pradžių išeidinėt pro duris labai trumpam. Vėliau po truputį ilgint laiką, bet įeit ir išleist šunį tik tuo atveju jei jis nutyla. Jis turi suprast, kad čia tas pats pricipas - tai kad išėjot pro lauko duris tai tas pats kas į vonią, tai nereiškia, kad jį PALIKOT. O grįšit tik tuo atveju jei jis tylės. Galima pavartot žolinių ar homeopatinių raminančių, pasitarus su vetu. Padeda protinio ir fizinio krūvio padidinimas ir paįvairinimas. Kartais padeda paliktas šuniui jūsų naminis megztinis, įjungta burbuliuojanti radija, galima įrašyt ir paleist vonios garsus, jūsų žingsnius, balsą... Reik pabandyt visokias gudrybes, kas padėtų šuniui komfortiškiau pasijaust.