Laba diena!
turiu 5 metu dukryte, kuri bendrauja su mumis tevais ir vaikais. Santykiuose su suaugusiais yra pernelyg atsargi. Darzelyje kalba su keliom aukletojom, bet tas kalbejimas neprilygsta kalbejimui su manimi ar teciu, ar broliu,seserim. Su kitais suaugusiais paprastai visai nekalba, nors rodo dideli noro bendrauti. Dukra niekada nevengia eiti i burelius ar susitikti su naujais zmonemis, kur ji tikrai zino,kad reikes kalbeti. Taciau nuejusi ji vis tiek nekalba. As ja ir kiti aplnikos zmones matome kaip linksma ir laiminga mergaite, tad man kyla klausimas,kodel ji nekalba su suaugusiais. Bijo? Kodel? Nepasitiki? Kodel?
Dukryte taip pat turi kai kuriu garsu tarimo klaidu, bet as buvau pas logopeda,tai ji pasake,kad dukrytes daromos klaidos yra budingos jos amziui ir kad ji tikrai isaugs.
Kadangi ji turi tarimo klaidu,man kyla mintis,kad gal ji gedinasi,nes tarkim paklausta vardo,ji visada ji sako, ir sako teisingai,bet jeigu kazkas neisgirsta ir perklausia jos, ji nebekartoja. Toks vaizdas, lyg galvotu,jog neteisingai pasake ir bijo vel sakyt.
As skaitau daug literaturos ir man kyla klausimas:
-ar ji kelia sau per didelius reikalavimus ir del to nedrista kalbet ir kaip mums tokiu atveju ja skatinti?
-ar ji kencia nuo kazkokio sutrikimo (selektyvinis mutizmas)?
Dekoju uz jusu, tiek proesionalu, tiek mamyciu,kurios galbut atpazysta ir savo vaika mano pasakojime!
Pradedu jaustis viena su savo problema...
Ar nera mamyciu,kurios atpazintu save mano pasakojime?
Ar nera mamyciu,kurios atpazintu save mano pasakojime?
QUOTE(as galiu @ 2013 01 19, 21:22)
Pradedu jaustis viena su savo problema...
Ar nera mamyciu,kurios atpazintu save mano pasakojime?
Ar nera mamyciu,kurios atpazintu save mano pasakojime?
tai palauk dar tų atsakymų-temą paskelbei penktadienį po pietų,tokiu metu kaip tik prasideda SM tuštėjimo metas,palauk darbo savaitės
QUOTE(as galiu @ 2013 01 18, 13:29)
Laba diena!
turiu 5 metu dukryte, kuri bendrauja su mumis tevais ir vaikais. Santykiuose su suaugusiais yra pernelyg atsargi. Darzelyje kalba su keliom aukletojom, bet tas kalbejimas neprilygsta kalbejimui su manimi ar teciu, ar broliu,seserim. Su kitais suaugusiais paprastai visai nekalba, nors rodo dideli noro bendrauti. Dukra niekada nevengia eiti i burelius ar susitikti su naujais zmonemis, kur ji tikrai zino,kad reikes kalbeti. Taciau nuejusi ji vis tiek nekalba. As ja ir kiti aplnikos zmones matome kaip linksma ir laiminga mergaite, tad man kyla klausimas,kodel ji nekalba su suaugusiais. Bijo? Kodel? Nepasitiki? Kodel?
Dukryte taip pat turi kai kuriu garsu tarimo klaidu, bet as buvau pas logopeda,tai ji pasake,kad dukrytes daromos klaidos yra budingos jos amziui ir kad ji tikrai isaugs.
Kadangi ji turi tarimo klaidu,man kyla mintis,kad gal ji gedinasi,nes tarkim paklausta vardo,ji visada ji sako, ir sako teisingai,bet jeigu kazkas neisgirsta ir perklausia jos, ji nebekartoja. Toks vaizdas, lyg galvotu,jog neteisingai pasake ir bijo vel sakyt.
As skaitau daug literaturos ir man kyla klausimas:
-ar ji kelia sau per didelius reikalavimus ir del to nedrista kalbet ir kaip mums tokiu atveju ja skatinti?
-ar ji kencia nuo kazkokio sutrikimo (selektyvinis mutizmas)?
Dekoju uz jusu, tiek proesionalu, tiek mamyciu,kurios galbut atpazysta ir savo vaika mano pasakojime!
turiu 5 metu dukryte, kuri bendrauja su mumis tevais ir vaikais. Santykiuose su suaugusiais yra pernelyg atsargi. Darzelyje kalba su keliom aukletojom, bet tas kalbejimas neprilygsta kalbejimui su manimi ar teciu, ar broliu,seserim. Su kitais suaugusiais paprastai visai nekalba, nors rodo dideli noro bendrauti. Dukra niekada nevengia eiti i burelius ar susitikti su naujais zmonemis, kur ji tikrai zino,kad reikes kalbeti. Taciau nuejusi ji vis tiek nekalba. As ja ir kiti aplnikos zmones matome kaip linksma ir laiminga mergaite, tad man kyla klausimas,kodel ji nekalba su suaugusiais. Bijo? Kodel? Nepasitiki? Kodel?
Dukryte taip pat turi kai kuriu garsu tarimo klaidu, bet as buvau pas logopeda,tai ji pasake,kad dukrytes daromos klaidos yra budingos jos amziui ir kad ji tikrai isaugs.
Kadangi ji turi tarimo klaidu,man kyla mintis,kad gal ji gedinasi,nes tarkim paklausta vardo,ji visada ji sako, ir sako teisingai,bet jeigu kazkas neisgirsta ir perklausia jos, ji nebekartoja. Toks vaizdas, lyg galvotu,jog neteisingai pasake ir bijo vel sakyt.
As skaitau daug literaturos ir man kyla klausimas:
-ar ji kelia sau per didelius reikalavimus ir del to nedrista kalbet ir kaip mums tokiu atveju ja skatinti?
-ar ji kencia nuo kazkokio sutrikimo (selektyvinis mutizmas)?
Dekoju uz jusu, tiek proesionalu, tiek mamyciu,kurios galbut atpazysta ir savo vaika mano pasakojime!
Laba diena,
panašu kad jusų dukrytė nepasitiki savimi, jaučia diskomfortą bendraudama. Galit man parašyti psy.centras@gmail.com, gal galėsiu jums padėti išspręsti šią problemą.
Dekui 
Dirbu su vaikais ir visada nauja vaika stengiuosi prakalbinti vaika ne is karto, o pastebiu, kai jis pradeda zaisti, tiesiog prisijungiu prie zaidimo. Ir bezaidziant isisrutuliuoja bendra kalba. Nieko nedarau dirbtinai. Tai tiek ir tegaliu patarti.
QUOTE(aukseklaipeda @ 2013 01 30, 13:52)
Dirbu su vaikais ir visada nauja vaika stengiuosi prakalbinti vaika ne is karto, o pastebiu, kai jis pradeda zaisti, tiesiog prisijungiu prie zaidimo. Ir bezaidziant isisrutuliuoja bendra kalba. Nieko nedarau dirbtinai. Tai tiek ir tegaliu patarti.
dekui uz Jusu nuomone!
Mano dukra buvo visai užtilus. Kaip tik šventėm jos trečiąjį gimtadienį, ir visi svečiai (dvi suaugusių poros ir vienas mažesnis vaikas) atėjo kartu į namus, pradėjo ją kalbint,, sveikinti, o ji kažkaip užsiblokavo, išsigando ir nieko nekalbėjo visą vakarą, nors svečiai tai gerai pažįstami buvo, šeimos draugai. Vėliau pradėjo sakyt auklėtojos, kad tyli darželyje, jei ko nors nori, rodo pirštu, mykia, naudoja mimikas ir pan. Kaip tik tada jos mylimiausia auklėtoja susirgo ir nebėjo į darbą.. taip tęsės kelis mėnesius, pasakydavo kartais kelis žodžius kitiems vaikams žaisdama, bet nedaug. Galiausiai ir nutilo būdama su mumis, užeidavo tokie tarpsniai kelių valandų, pusės dienos.. Kalbėjom su pedagogais, atkasė jie tą selektyvinį mutizmą ir nusprendė kreiptis į PPT. Aš buvau namuose su metinuke, tai pradėjau ir vyresniąją mažiau leisti į darželį, eidavom kur nors abi kartu, jei prakalbdavo, tai kalbėdavaus ir kalbindavau ją nuolatos, kažkada net sakė, mama, pavargau kalbėti 
Taip po truputį ir praėjo, į PPT nespėjom kreiptis. Ir jos mylimoji auklėtoja grįžo į darbą.
Manau, kad mūsų atveju kažkas susiję su nesaugumo jausmu.. dabar vėl buvo lyg mažiau pradėjus kalbėti darželyje po Kalėdų atostogų, bet informavom auklėtojus apie pernai metų nutikimus (darželį pakeitėm), gal pradėjo daugiau dėmesio skirti, tai lyg neblogai viskas, kalba.
Su kitais suaugusiais praktiškai nekalba, na, gal reiktų kokio pusdienio, o taip ilgai su kitais nebendraujam.. na seneliai buvo atvykę, su jais noriai bendravo ir kalbėjo.
Taip po truputį ir praėjo, į PPT nespėjom kreiptis. Ir jos mylimoji auklėtoja grįžo į darbą.Manau, kad mūsų atveju kažkas susiję su nesaugumo jausmu.. dabar vėl buvo lyg mažiau pradėjus kalbėti darželyje po Kalėdų atostogų, bet informavom auklėtojus apie pernai metų nutikimus (darželį pakeitėm), gal pradėjo daugiau dėmesio skirti, tai lyg neblogai viskas, kalba.
Su kitais suaugusiais praktiškai nekalba, na, gal reiktų kokio pusdienio, o taip ilgai su kitais nebendraujam.. na seneliai buvo atvykę, su jais noriai bendravo ir kalbėjo.
QUOTE(madrugada @ 2013 01 30, 19:17)
Mano dukra buvo visai užtilus. Kaip tik šventėm jos trečiąjį gimtadienį, ir visi svečiai (dvi suaugusių poros ir vienas mažesnis vaikas) atėjo kartu į namus, pradėjo ją kalbint,, sveikinti, o ji kažkaip užsiblokavo, išsigando ir nieko nekalbėjo visą vakarą, nors svečiai tai gerai pažįstami buvo, šeimos draugai. Vėliau pradėjo sakyt auklėtojos, kad tyli darželyje, jei ko nors nori, rodo pirštu, mykia, naudoja mimikas ir pan. Kaip tik tada jos mylimiausia auklėtoja susirgo ir nebėjo į darbą.. taip tęsės kelis mėnesius, pasakydavo kartais kelis žodžius kitiems vaikams žaisdama, bet nedaug. Galiausiai ir nutilo būdama su mumis, užeidavo tokie tarpsniai kelių valandų, pusės dienos.. Kalbėjom su pedagogais, atkasė jie tą selektyvinį mutizmą ir nusprendė kreiptis į PPT. Aš buvau namuose su metinuke, tai pradėjau ir vyresniąją mažiau leisti į darželį, eidavom kur nors abi kartu, jei prakalbdavo, tai kalbėdavaus ir kalbindavau ją nuolatos, kažkada net sakė, mama, pavargau kalbėti Taip po truputį ir praėjo, į PPT nespėjom kreiptis. Ir jos mylimoji auklėtoja grįžo į darbą.
Manau, kad mūsų atveju kažkas susiję su nesaugumo jausmu.. dabar vėl buvo lyg mažiau pradėjus kalbėti darželyje po Kalėdų atostogų, bet informavom auklėtojus apie pernai metų nutikimus (darželį pakeitėm), gal pradėjo daugiau dėmesio skirti, tai lyg neblogai viskas, kalba.
Su kitais suaugusiais praktiškai nekalba, na, gal reiktų kokio pusdienio, o taip ilgai su kitais nebendraujam.. na seneliai buvo atvykę, su jais noriai bendravo ir kalbėjo.
Taip po truputį ir praėjo, į PPT nespėjom kreiptis. Ir jos mylimoji auklėtoja grįžo į darbą.Manau, kad mūsų atveju kažkas susiję su nesaugumo jausmu.. dabar vėl buvo lyg mažiau pradėjus kalbėti darželyje po Kalėdų atostogų, bet informavom auklėtojus apie pernai metų nutikimus (darželį pakeitėm), gal pradėjo daugiau dėmesio skirti, tai lyg neblogai viskas, kalba.
Su kitais suaugusiais praktiškai nekalba, na, gal reiktų kokio pusdienio, o taip ilgai su kitais nebendraujam.. na seneliai buvo atvykę, su jais noriai bendravo ir kalbėjo.
Dekui,kad nepatingejot ir taip nuosekliai viska nupasakojot
Musu situacija siek tiek kitokia, mat pas mus nebuvo taip,kad kalbejo kalbejo ir viena diena nebe. As sakyciau,kad tas nekalbejimas su kitais suaugusiais visada buvo.
Mes gyvename kitoje salyje ir musu seima yra dvikalbe. Kas del selektyvinio mutizmo, tai dvikalbes mergaites patenka i rizikos grupe. Man neramu, bet as tikiuos,kad viskas susitvarkys, nes progresas sioks toks yra, nors specialisto konsultacijos dar laukiame...
Aciu dar karta!
Nereikia logopedų ir kitokių gydytojų. Patikėkit, ateis laikas ir kalbės, kalbės tiek, kad patys su ilgesiu prisiminsite tylos metus. Jokio spaudimo, priimkite šiandieninę situaciją kaip visiškai normalią. Svarbiausia dėmesys ir jokiu būdu neakcentuokite problemos, priimkite situaciją tokia kokia yra.
QUOTE(as galiu @ 2013 01 30, 20:29)
Dekui,kad nepatingejot ir taip nuosekliai viska nupasakojot
Musu situacija siek tiek kitokia, mat pas mus nebuvo taip,kad kalbejo kalbejo ir viena diena nebe. As sakyciau,kad tas nekalbejimas su kitais suaugusiais visada buvo.
Mes gyvename kitoje salyje ir musu seima yra dvikalbe. Kas del selektyvinio mutizmo, tai dvikalbes mergaites patenka i rizikos grupe. Man neramu, bet as tikiuos,kad viskas susitvarkys, nes progresas sioks toks yra, nors specialisto konsultacijos dar laukiame...
Aciu dar karta!
Musu situacija siek tiek kitokia, mat pas mus nebuvo taip,kad kalbejo kalbejo ir viena diena nebe. As sakyciau,kad tas nekalbejimas su kitais suaugusiais visada buvo.
Mes gyvename kitoje salyje ir musu seima yra dvikalbe. Kas del selektyvinio mutizmo, tai dvikalbes mergaites patenka i rizikos grupe. Man neramu, bet as tikiuos,kad viskas susitvarkys, nes progresas sioks toks yra, nors specialisto konsultacijos dar laukiame...
Aciu dar karta!
mes irgi užsieny, Norvegijoj. Abu lietuviai, aplinka norvegiška, tai ta dvikalbystė praktiškai nuo metukų.
QUOTE(CMMI @ 2013 02 05, 23:09)
Nereikia logopedų ir kitokių gydytojų. Patikėkit, ateis laikas ir kalbės, kalbės tiek, kad patys su ilgesiu prisiminsite tylos metus. Jokio spaudimo, priimkite šiandieninę situaciją kaip visiškai normalią. Svarbiausia dėmesys ir jokiu būdu neakcentuokite problemos, priimkite situaciją tokia kokia yra.
tikrai ne, tas tylos periodas man buvo vienas baisiausių dalykų auginant vaiką. Nes ji gali kalbėti, moka, o nekalba dėl kažkokių psichologinių priežasčių. na normaliai to priimti niekaip negaliu...
Sveikos mamos,
gal galesite ir man kazka patarti apie vaiko nekalbejima.
Berniukui 3 metai, jau antrus metus lanko darzeli, pradejo lankyt, kai buvo 1 metai ir 9 menesiai. Namuose kalbame, susikalbame, delioja sakinukus, viskas gerai, bet kai tik reikia eit i grupe, pas vaikus, auklyte, prasideda tyla. Jei kazko reika parodys pirstuku, paims pats, su vaikais ir auklyte zaidzia, bet neistaria nei zodzio. Per ta laika, kur lanko darzeli, istartus zodzius galima butu susiskaiciuoti ant pirstu.
man jau paciai nesmagu, kai jis toks nekalbantis darziuke, nes vaikai tokio amziaus ciauskia neuzsiciaupdami. Gal esate kas su tuo susidure? kaip sprendet tokia beda, nes tikrai nezinau, ar jau pats laikas kreiptis pas psichologa, o gal dar laukti?
gal galesite ir man kazka patarti apie vaiko nekalbejima.
Berniukui 3 metai, jau antrus metus lanko darzeli, pradejo lankyt, kai buvo 1 metai ir 9 menesiai. Namuose kalbame, susikalbame, delioja sakinukus, viskas gerai, bet kai tik reikia eit i grupe, pas vaikus, auklyte, prasideda tyla. Jei kazko reika parodys pirstuku, paims pats, su vaikais ir auklyte zaidzia, bet neistaria nei zodzio. Per ta laika, kur lanko darzeli, istartus zodzius galima butu susiskaiciuoti ant pirstu.
man jau paciai nesmagu, kai jis toks nekalbantis darziuke, nes vaikai tokio amziaus ciauskia neuzsiciaupdami. Gal esate kas su tuo susidure? kaip sprendet tokia beda, nes tikrai nezinau, ar jau pats laikas kreiptis pas psichologa, o gal dar laukti?
