QUOTE(CMMI @ 2013 02 06, 00:09)
Nereikia logopedų ir kitokių gydytojų. Patikėkit, ateis laikas ir kalbės, kalbės tiek, kad patys su ilgesiu prisiminsite tylos metus. Jokio spaudimo, priimkite šiandieninę situaciją kaip visiškai normalią. Svarbiausia dėmesys ir jokiu būdu neakcentuokite problemos, priimkite situaciją tokia kokia yra.
Visiškai nesutinku

Nežinia kokia viso to priežastis - kiek tai rimtai. Gerai, jei tikrai "išaugs". O jeigu ne? Jei reikalas vistik rimtesnis. Kiek laiko ir galimybių bus praleista
Psichologo konsultacija niekam nepakenks. Jei netgi nieko rimto, tai mama bus nuraminta ir į viską ramiau žiūrės.
Logopedų užsiėmimai yra
faini ir vaikai mielai į juos eina (bent jau kalbant apie tas 2 logopedes su kuriomis susidūrė mano vaikai darželyje) - jie visai ne pro šalį ir jokių problemų neturinčiam vaikui. (Dukra, anot jos, daržely lankė 3 būrelius - vienas iš jų "lietuvių"

) .
QUOTE(madrugada @ 2013 02 06, 08:59)
tikrai ne, tas tylos periodas man buvo vienas baisiausių dalykų auginant vaiką. Nes ji gali kalbėti, moka, o nekalba dėl kažkokių psichologinių priežasčių. na normaliai to priimti niekaip negaliu...
būtent baisu, kai žinai, kad vaikas moka ir nekalba - baisu, nes belieka tik įsivaizduoti, kas dedasi jo galvelėj ir širdelėj, kad jis net nekalba
Mano dukra nekalbėjo darželyje. Pradėjo eiti 2 m 4 mėn. ir pirmus 3 mėnesius visai nekalbėjo ir su niekuo nebendravo (bet valgė, miegojo, darė viską, ką jai liepia). Psichologės patarimas buvo: jei jai taip gerai, jei ji gerai jaučiasi savo šitam vienišume, jei tai nesukelia konfliktų su auklėtojomis, tai kol kas taip ir palikti. Priežastis: nesaugumo jausmas. Kadangi vaikas jautėsi sąlyginai gerai, t.y. už darželio ribų normaliai kalbėjo, pasakojo, ką veikė darželyje, gerai miegojo, valgė ir visa kita, tai taip ir palikom. Maždaug po trijų mėn. pradėjo truputį kalbėti su auklėtojomis, adaptavosi darželyje maždaug po 9 mėn. Ir dabar ji nėra "kompanijos žmogus", bet šiaip didesnių p[roblemų nekylą šitame fronte, mokykloje gan gerai adaptavosi.