Tėvų susirinkimai

Reikia nepamiršti, kad tėvų pareiga gaudyti auklėtoją, o ne auklėtojai tėvus, lyg ji visą parą turėtų dirbti... Tėvų pareiga rūpintis vaikais, o ne auklėtojai svetimais vaikais. Jei tėvams rūpėtų, tai jie patys auklėtojai skambintų ir domėtųsi vaikų elgesiu mokykloje. Bet tai labiau išimtis, negu įprasta situacija.

Pas mus į tas dienas tėvai irgi neina Ateina kokių dviejų vaikų iš klasės tėvai ir tai gerai besimokančių
o kai dariau susirinkimą vienuoliktokų tėvam dėl šimtadienio organizavimo, ugdymo planų, atėjo "net" 5, du iš jų - kolegos mokytojai. O paskui visokių kalbų prisiklausėm, kaip be jų, nedalyvavusių, nusprendė keli tėvai. Aišku, didžioji dalis nedalyvavusių sutiko su viskuo, tačiau keli buvo nepatenkinti. Visiems SMS išsiuntinėjau, tačiau tėvai net atsakyt nesugebėjo, kad nedalyvaus.
Pati visada einu į susirinkimus, juose ir klasės problemas sužinau, nes vaikas ne viską pasako, ne viską žino.

Paskaičius komentarus ir vėl susidaro toks įspūdis, kad vieni kitus tik kaltinam, bet neieškom sprendimo būdų.

Žinoma, kad situacija kiekvienu atveju kitokia: vienur mokytojai organizuoja susirinkimus nesigilindami į tėvų lūkesčius, ko jie tikisi iš tų susirinkimų; kitur - tėvai turėdami savo asmenines patirtis nieko ir nesitiki arba nesiteikia pasakyti apie savo lūkesčius mokytojams ir tik kritiškai vertina bei reiškia nepasitenkinimą.

Juk abiejų tikslas iš principo toks pat - rūpestis vaikų mokymusi ir elgesiu:
mokytojams rūpi, kad vaikas būtų aktyvus pamokoj, atsinešęs visas reikalingas priemones, mandagus;
tėvams - kad vaikas gerai mokytųsi, jaustųsi saugus mokykloje.

Visi nesusipratimai ir nesutarimai tarp tėvų ir mokytojų prasideda dėl perdėtų lūkesčių, kurie irgi bendri abiem pusėm:
mokytojai tikisi, kad tėveliai asmeniškai prisiims atsakomybę už savo vaiko pažangumą bei elgesį,
o tėvai, kad mokytojas bus dėmesingas ir supratingas jo individualiai atžalai ir "teisingai- t.y. tik gerai" vertins jo vaiką.

Siūlau ir vienai ir kitai pusei santykius derinti ne nuo asmeninių, bet nuo klasės bendrų reikalų. Taip pamažu išsirutuliotų ir palankūs asmeniniai santykiai.

Juk nė vienas individas neegzistuoja pats sau - visi mes didesnio ar mažesnio kolektyvo dalis. Bus darnus kolektyvas - bus gera jame ir atskiroms asmenybėms.

nekenciu tevu susirinkimu.dukra jau ketvirtoke,o as dar ne vienam nebuvau.kai iskyla koks klausimas paskambinu aukletojai ir viska issiaiskinu,galu gale i mokykla nueinu pasikalbet.manau taip daug geriau nei per susirinkima klausytis apie svetimus vaikus na aisku ir apie savo,bet as visai nenoriu kad mano dukros bedas ar pagyras girdetu svetimi zmones.

manau, kad čia jūsų ...sorry...psichologinės problemos

keistoka Visu pirma,per susirinkimus yra aptariama daugybe bendru reikalu,mokytoja issamiai informuoja kaip vyksta mokslas,kur ko truksta,kur turime,mes,teveliai,atkreipt demesi ar padet. Juk vaikai visu pirma musu,ne mokytojos, mokslas ir mokyklines problemos-bendros. Kokia cia gali but neapykanta ar nusistatymas? Apie konkrecius vaikus NIEKADA nera kalbama per susirinkima viesai jei kokios problemos,mokytoja pasilieka to vaiko tevelius po susirinkimo ir pasako...jei pati nori ka paklausti apie savo vaika,taip pat,ta darai atskirai. Na nezinau,tikrai atrodo,kad problema jumyse. O tai gal jus ir savo vaiko neleidziat i bendras sventes? nes juk tevai prisideda prie organizavimo ir pan.,tai vistiek daugiau ar maziau dalyvauji tame...

Mūsų klasės tėvų susirinkimuose taip pat nieko viešai apie konkretų vaiką nesako Būna tik statistiką auklėtoja paruošia, pavyzdžiui, koks skaičius mokinių, kurių visų dalykų vidurkis didesnis nei 9 ir panašiai. O kas konkrečiai dėl savo vaiko nori paklausti, tai eina po susirinkimo pas auklėtoją

Mano požiūriu tėvų sussirinkimai svarbūs ir reikalingi. Tik vat, kad jie dažnai tampa kančia. Manau, kad kaip iš vaikų ilgainiuisusijormuoja kolektyvas, taip ir tėvai palaipsniui turėtų suaugti į bendruomenę, tada ir tie susirinkimai nebus tokie sausi, formallūs ir nekenčiami.
Tėveliai aišku visada būna gana skirtingi su skirtingais interesais ir statusais, o jeigu matosi tik susirinkimuose jokios bendruomenės nesigaus savaime.
Tai matau didelę prasmę laikas nuo laiko rengti bendrus klasės vaikų, tėvelių ir mokytojų susibūrimus, išvykas ir vakarėlius. Taip klasė tikrai suaugs į bendruomenę.
Pats mokyklą baigiau jau labai seniai, bet su klasiokais vis bendraujame, vieni kitų tėvelius gerai dar ir dabar pažįstam, ir tėveliai vieni kitus daugeliu atveju prisimena. O kada tokio išvykos kartuvyksta nuojaunesnių klasių, tai vaikai ir vvyresnėse klasėse nevengia tėvelių draugijos.

Kadangi su vaikiškom, mokyklinėm ir šeimyninėm pramogom ir pats užsiimu, tai galiu pasakyti, kad Grybų dvaro arklidėse būna ir tokių renginių.
O būna ir darželinukų ir ketvirtokų išleistuvių, kai išleistuvėse tėveliai pirmą kartą normaliai susipažįsta, pabendrauja, kai pasirodo kad yra su kuo ir apie ką. Bet jau išleistuvė ir laikas išsiskirti.
Tai išeitis - nekartoti senos klaidos ir tuoj pat surengti pirmokų ar penktokų, o ir kitiems nevėlu, bendrą mokytojų, tėvelių ir vaikų išvyką su neformaliu pasibendravimu. Garantuoju, kad išlaidos atsipirks keleriopai, o ir susirinkimai paskui jau bus paprastesni ir ne tokie baisūs.