QUOTE(vaižgantė @ 2006 05 27, 20:44)
<...> Po to visi susėda ratu ir per rankas leidžiamas kamuoliukas. Kiekviena mama ir tėtis pasako, kas jį labiausiai džiugina ir liūdina jo vaike. Paskutinė kamuoliuką paima mokytoja ir kalba apie tai, kas ją džiugina klasėje ir kas liūdina. <...>
Įdomiai

Šiaip kiek žinau, tai dabar net per susirinkimus yra draudžiama mokytojoms viešai kalbėti apie kiekvieną vaiką, nesvarbu ar jis pirmūnas, ar neklaužada, tai čia dar geriau, tipo nieko nepažeidžia mokytoja ar kaip suprasti?
Mūsų susirinkimai daromi kas porą mėnesių, kartais dažniau, priklausomai kokia šventė būna. Tačiau tuos susirinkimus galėčiau pavadinti ne griežtais mokykliniais susiėjimais, bet gal draugiškais tėvų ir mokytojos susiėjimais. Su mokytoja kiekvienas tėvas pakalba individualiai ar prieš pamokas, ar po pamokų, susirinkimo metu atskirai, o konkret susirinkimų metu kalbam kas tuo metu aktualu klasėje: ar šventės, ar išvykos... , nėr jokio viešo linčiavimo mokinių. Džiugina tai, kad per tokius susirinkimus mes tikrai maloniai leidžiame laiką, nėr kažkokio spaudimo, baimės, nenoro eiti į kitą susirinkimą, dabar visi jie laukiami, neveltui į tokius susirinkimus eina ir tėvelis, ir mamytė. Prieš susirinkimą vyksta vaikų pasirodymas, kuris būna l. superinis, tada visi einam į klasę ar valgyklėlę gerti kavos/arbatos, būna paruoštas saldus stalas tėvams/vaikams ir visi jaukiai, vos ne šeimyniškai kalbam apie ką norim tuo metu, apie aktualijas, vos ne kaip geri draugai. Klasėje labai šilti santykiai, su kai kuriais tėvais ir šiaip laisvalaikiu susitinkam, ko pvz. lankant darželį nepasakyčiau, nes pvz. iki šiol nežinau katro vaiko kuri mama buvo, labai jau nekokie grupės tėvų santykiai buvo. O čia visai kas kitas ir būtent va tokių susirinkimų metu, mes pažinome vieni kitus, jei iškyla pvz kokios problemos tarp mano vaiko ir kito vaiko, tai drąsiai, be baimės galiu pasakyti to vaiko tėvams.
Kai dukra nuėjo mokytis, atsiminiau savo mokslo metus ir tuos tėvų susirinkimus, ypač tėčio žodžius, kad jam pakako per visus mano mokslo metus poros tėvų susirinkimų, po kurių nusprendė niekados nekelti kojos į mokyklą, tai darės šiurpoka, bijojau ir aš to, tačiau kolkas aš matau ką kitą ir tuo džiaugiuos, tikiuos, kad tai išliks ilgai