Sveikutės!!  Jūs tikrai stiprios, kai paskaitai, ką išgyvename 

 tikrai ne kiekvienam duota tiek atlaikyti 
 
 Temos autorės žodžius paskaičiau pirmame psl., tai labai labai susigraudinau ir praverkiau, kokie tiesiai i širdį pataikantys žodžiai, D....Ir šiaip man labai patinka visos mintys autorės, matau,kad tikrai jau daug žino info....Perskaičiau visą temą ir vis norisi išgirsi kuo greičiau gerų naujienų 
 
 Aš irgi iškritau iš rugpjūtinukų prieš 10 d. 

  Tai buvo trečias  

 Po pirmo turiu nuostabią dukrytę, po antro - turiu sūnaus kapelį tiksliau jau mūsų šeimos, niekad netikėjau, kad nuo tokio amžiaus jau jį turėsiu 

  Antras nėštumas buvo ramus iki 30 sav. kol nepradėjo komplikuotis, visų pirma padidėjo keliskart vandenų,o tai reiškia, kad leliukui kažkas negerai...o taip ir buvo, kai susidūriau su eiliniu gydytojų abejingumu ("tu greičiau gimdyk, laidok ir toliau planuok" "ko čia imat i galvą, juk jauni esat"), tai po sav. ir pradėjau gimdyti.  Vaikutis labai komplikuotas su daugybinem problemom, pagyveno 9 d. 
 
  žooo....palaukiau porą metų ir vėl norėjau pastot, pastojau vos ne po vieno 

 , bet 10 sav. padarė A, nuo 9 sav. nebesivystė...
Kai sulyginu abu savo atvejus, tai man daug daug lengviau buvo persileist 10 sav. ...  Nes sūnelį jau teko pačiupinėt, įsimylėt ir ant rankų laist numirt  

  Vat tai nepakeliama ir tas skausmas išliks visam gyvenimui...
Labai laukiu dabar mmm....ir tikrai ilgai nelauksiu, nes man jau pikta, kas cia darosi, nu negali taip būti...už kąąą...esame sveiki, sveiko būdo, ruošiamės laukiam....nu nzn bandysiu kol galėsiu, ar kol gausiu atsakymą normalų...nes nei vienu atveju atsakymo negavau tik - "gamtos išdaiga".