QUOTE(Flirt @ 2013 02 12, 21:59)
isimciu visur buna.
ir taip namai ten, kur sirdis

o zmogaus sirdis ten, kur vaikystes prisiminimai, tevai ir artimieji
Skaičiau, skaičiau...
Ir štai ką norėčiau pasakyti: nesu dirbus užsienyje. Dirbu Lietuvoje. Turiu aukštąjį magistrinį išsilavinimą. Bet... dirbu puse etato (ir šiais kriziniais laikais nenusimato daugiau, nebent dar mažės). Uždirbu mažiau nei ... valytoja

Jau kuris laikas mąstau: jei Lietuvoje į žmogų žiūri kaip į ne žmogų, ir užsieniuose į emigrantus žiūri kaip į ne žmones, tai ten už tai bent jau daugiau moka
Antra - ką jūs darysit, kai šalia didžiulių šunų mažame papelijusiame nuomuojamame butelyje Lietuvoje atsiras dar ir vaikelis? Jei tai įvyks neužsidirbus stažo, gausit tokias varganas išmokas, kad...
Trečia, jei manot, kad lietuviai su šunimis elgiasi humaniškiau, tai... atrodo, kad prieš 100 metų iš Lietuvos išvykot, ar joje visai nebuvot

Daugelis dirbančių gyvūnų prieglaudose tai daro savo lėšomis, savo iniciatyva ir savo laisvu laiku. Gal jau pamiršot pilnus kaimus prie būdų prirakintų šunų? Kažin ar Danijoje leistų taip kankinti šunis? O apie fizinį smurtą prieš juos niekas net nekalba, kol kokie nors neapdairūs paaugliai patys nepasiviešina yutubėj nusifilmavę kaip kankina šunelį.
Išvada: visuose pasaulio kampeliuose yra brudo. Skirtumas tik - kur atsidursit ir ar teks tą brudą stebėti iš arti, ar turėsit galimybių (fizinių, teisinių, laiko ir pan) su juo susidoroti. Ar, pagaliau, turėsit finansinių galimybių. Būdama jauna irgi svaičiojau, kad ne piniguose laimė. Tačiau, kai reikėjo leisti vaiką į būrelį, o aš negalėjau, kai reikėjo išleisti į ekskursiją su klase, o aš negalėjau, bandykit įsivaizduoti, kaip šūdinai jaučiausi. Šuniukams gal ir užteks maistelio ir pasivaikščiojimų. Vaikams - toli, toli gražu to nepakaks. Ir nereikia čia svaičiojimų, kad laimė - ne piniguose. Pinigai - tai laisvė. Va, ką supratau.
Nostalgija gimtinei - realus dalykas. Tačiau, kai ištekėjau ir išvažiavau gyventi už 150 km., nostalgija buvo nė kiek ne mažesnė. Taip pat pradėjau nuo nulio. Ir tuoj sakysit, kad mokėjau kalbą. Bet tai nieko stipriai nekeitė. Padorūs žmonės, sukūrę šeimas, nelaksto ieškodami pažinčių ir kontaktų. Dažniausiai sukasi savo pažinčių rate. Ir tik per vyro pažinčių ratą galėjau susikurti savo ratą. Žinoma, vėliau ir per darbines pažintis.
Taigi, šalin naivius jaunatviškus pasvaičiojimus.