Vat tuo ir as raminuosi.
Viliuosi, kad gruodis dar toli ir man tos baimes isgaruos.
Tik siaip stengiuosi nesidometi kokios buna komplikacijos, nelaimes ir t.t. amoningai vengiu tokiu temu, laidu ir t.t. Jei kazkas bus tai bus, o jei ne - kam gazdintis is anksto ir nervintis.
Rugsejo men. varysim su vyru i kursus mokytis gimdyt (drauges sake, kad labai verta pasimokyt is anksto)
Viena labai jau lepi gera pazystama pakankamai sunkiai gimde savo pypliuka, bet ir ji pasakojo, kad skausma iskest galima... Tai galvoju, o kuo as prastesne

Sveika, tik perskaicius, nutariau is karto atrasyti. man taip pat eina 26, tiksliau suejo siendien . Taiva turiu jau du vienam bus 2 kitam puse metuku. Apie gimdyma buvau prisiklausius ivairiausiu kalbu, kam kosmaras kam skauda o kam viskas normalu. Patys su vyru labai norejom vaikeliu, kai pastojau su pirmu, visa gyvenima norejau buti nescia, malonumas buvo neapsakomas dziaugiausi kiekviena akimirka kai vaikelis buvo pilvelyje, jo judejimas, pats buvimas suteike man ramybes ir subrandino, gimdymas buvo, ne toks jau skausmingas, kaip visi ten kalbejo, antras vaikas i mano sirdi atnese dvigubai daugiau laimes ir kai zinojau ko laukti pasiruosiau gimdymui psichologiskai, jokiu nuskausminamuju man neprireike. IKi tol kol neturejau vaikuciu situacija buvo panasi, ziurejau i vaikucius ir i mamas su baltu pavydu, nezinau kaip gyvenciau be savo angeliuku. O gimdymo patarciau nebijoti, vakar drauge pagimde, taip pat bijojo, kai prasidejo skausmai, jai atrode per dideli, paprase ji nuskausminamuju ir nieko ji nejaute jokiu skausmu, tai yra epiduras, pagimde sveika berniuka, ir jokios baimes bei skausmo, kita pries gimdyma norejo cezario, baisiai bijojo gimdymo, jai buvo visai neskausminga, kaip ji sako tas pats kas i toleta nueiti, tai va patarciau pasikonsultuiopti su gydytoju, ir be baimes gimdyti sekmes.
Kero.

Vat tuo ir as raminuosi.
Viliuosi, kad gruodis dar toli ir man tos baimes isgaruos.
Tik siaip stengiuosi nesidometi kokios buna komplikacijos, nelaimes ir t.t. amoningai vengiu tokiu temu, laidu ir t.t. Jei kazkas bus tai bus, o jei ne - kam gazdintis is anksto ir nervintis.
Rugsejo men. varysim su vyru i kursus mokytis gimdyt (drauges sake, kad labai verta pasimokyt is anksto)
Viena labai jau lepi gera pazystama pakankamai sunkiai gimde savo pypliuka, bet ir ji pasakojo, kad skausma iskest galima... Tai galvoju, o kuo as prastesne

Labux, apie komplikacijas is vis neverta nei svarstyti, medicina pazengus taip toli, kad ju mazai pasitaiko ir beje patys medikai suinteresuoti, kad kuo maziau rupesciu butu, tu tikrai neprastesne, susikaupsi ir viskas bus lengviau nei tu galvoji, o beje skausmas is kart nurimsta kai vaikelis atsiduria ant tavo ranku, atrodo kad niekad ir negimdei. Sekmes.,

Sveikutė, aš pagimdžiau prieš pusę metų ir kol kas prisimenu savo nėštumą ir gimdymą kaip vieną nuostabiausių gyvenimo periodų. Iš visos širdies linkiu ir Tau tai patirti.
Gimdžiau be jokio nuskausminimo, na truputį skaudėjo, bet žinok čia tas skausmas ne toks, kaip Tau buvo, kai gulėjai reanimacijoje, kai galbūt atlikinėjo skaudžias ir nemalonias procedūras. Tai visai kas kita.
Būtinai lankyk kursus, žinosi kas vyksta Tavo organizme kiekvienu gimdymo etapu, ir gimdant Tu lauksi su didžiausiu dižuagsmu savo stebuklėlio, kol pasirodys jo galvytė, petukai,kol visą tokį šiltutį, šlapią ir verkiantį padės Tau ant pilvo, kai jį galėsi paliesti, pabučiuoti, pasakyti labas, aš tavo mamytė.
Akušerės žodžius per patį "piką", kaip dabar prisimenu: JAU matosi plaukučiai , geresnės naujienos gyvenime nesu girdėjus. Ir jei Tavo draugas nori vaikučių, tikriausiai padės gimdyti, galėsi spausti jam ranką, jis galės Tau tarti raminančius žodžius.

O jei tikrai baimė labai didelė, kad manai jog niekaip neištversi, tikrai yra nuskausminimas.