o as manau, kad planuojant vaikeli, geriausias budas, kaip nebijoti, kas bus, jeigu vaikelis gims su kazkokia yda ... elgtis priesingai - pabandyti susitaikyti su mintimi, kad ,,kaip bus, taip'', kitaip sakant, jeigu vaikelis gimtu kitoks negu visi, tada ir rastumete su partneriu iseiti, auginsite vaikeli toki koks jis gims, arba rinksites kita kelia. Ir tada ne taip stresas puls
Labai gera siuo klausimu knyga, paguodzianti ir ikvepianti optimizmo - Saira Shah ,,Virtuve pe peliu''.
Mane tai kitokia baime labiau apima, kas bus jei, gimus vaikeliui, susidurus su rupesciais, noresis laika atsukti atgal, i laikus, kai pati buvai savo mamos dukra .... taciau dabar busi pati kazkam mama, ir nerupestinga jaunyste jau bus praeityje
ar sitokia baime nei vienai jusu nekyla?
manau dazniausiai tai yra pats geriausias variantas, niekada nemaniau, kad planavimas tiek emociniu jegu gali reikalauti 
