QUOTE(IvanVaida @ 2013 03 29, 09:30)
Gal skaitėte
Kaip žmonės yra apgaudinėjami ir nuodijami su chemoterapija? Labai įdomu, todėl truputį pasimečiau, ar tęst chemoterapiją ar ne
Kadangi dabar turiu laiko

(jau rašiau, kad pradėjau chemiją), tai galiu ir čia paplepėt
Mažiau skaitykit tokių straipsnių, kai pasveiksit tada galėsit.
Aš į tokius straipsnius nekreipiu dėmesio nes:
- mano prosenelė, močiutė sirgo krūties vėžiu, aš paveldėjau geno mutaciją, taigi maistas, kenksmingumas ir etc. tik smulkmenos palyginus su genais;
- parodykit man žmogų su vėžio diagnoze IIIc, kuris pasveiko be chirurgų pagalbos, chemoterapijos ir aš nusiimsiu kepurę ir pati pradėsiu gydytis tuo, nuo ko jis pasveiko;
- parodykit gydytoją, kuris išgirdęs vėžio diagnozę nesigydo chemoterapija (asmeniškai pažįstu 4 tikrai, oi 5 čia aš tik pirmus pasitaikiusius ir vienas dukrą gydė), o jeigu dar pagalvoti, tai daugiau tikrai atsirastų.
Dar...užkrito pavardė mikrosofto išradėjas (tas su akinukais), kuriam buvo diagnozuotas blužnies vėžys, gydėsi netradiciškai...ir...aišku, visi būsim ten, kas anksčiau, kas vėliau, bet aš noriu vėliau.
Chemoterapija nėra vitaminai ir jeigu Jums nebūtina tikrai niekas jos neskirs.
Joks gydytojas nenori pakenkti. Jie gali būti pikti, nepatenkinti ir pan, bet jie nėra tie, kurie nori Jus nudobti chemijos pagalba.
Ir pabaigai - aš pati su IIIc stadija gyvenu jau tuoj bus trys metai. Aišku, būna ir gerų, ir blogų dienų...yra kaip yra. Turiu darbą, turiu žmogų šalia, esu su savo vaikais ir tikiuosi kada nors sulauksiu anūkų, pagaliau esu su artimaisiais ir man gerai. Chemija ateina ir praeina, bet aš, o ir visos likusios čia - GYVENAM
gal vietom ir nusigrybavau šitoje rašliavoje, bet jau kaip gavosi
Būkit sveikos, gražios ir laimingos - pavasaris ateina