onkologines ligos 39

Ji gydosi Kauno klinikose. Šiandien paskutinė diena pirmo kurso. Iš viso reikės 3 kursų.

As irgi kaune.Tai paskui ir operuos,bent pazystu kelias kurioms taip buvo

[quote=VyteVytule,2013 03 28, 21:53]
Labas, merginos. Krukenbergo metastazes-100%. patvirtino Intaite, echoskopuotoja Kraubiene ir MRT. Visi kraujo markeriai-tiek kiausidziu, skrandzio ir visi kiti-normos ribose. Intaite tik paciupinejo ir is karto pasake, kad nera abejoniu jog tai piktybiniai dariniai. Paklause, kodel anksciau neatejau. Tai man nesuprantama tapo-as ir taip daznai (kas menesi) dariausi echoskopinescapziuras ir man sakydao, kad cia per daznai. Visada su kiausidem buvo gerai. Tai is kur zinoti pas koki gydytoja kada turi eiti? Vienintele iseitis persasi-baigti mediinos studijas ir viskam paciai vadovauti.
Beje, pries du metus buvo isoperuotas skrandzio vezys. 3 C stadija, G3.

Antradieni guluosi, treciadieni, tiketina-operacija. Taigis, tikiuosi, kad antradieninir atliks operacija, o tada-chemo. Kokia-spres.

Geriu raminamuosius ir transuoju. Tai geriausia siuo momentu man. Buti lyg sapne, atitruki nuo realybes...
Labas
Atsiprašau už įsiterpimą.
Neparašėt ar aš nepastebėjau, kokios srities auglys.Pvz kiaušidžių yra labai pavojingi.Ar dareisi kompiuterinę tomogramą, kraujo markerį, ne visiems organams jis vienodai tinka. Reikia internete pasidomėti.Dar patarčiau išsitirti pas kitą gydytoją-onkologą.

"vienai dienai - vienas rūpestis"... va šiandien turiu eit daryt KT, tam ir kaupiuosi...tą ir darau. Rytoj bus kitas žingsnis - tą ir atliksiu. Žingsnis po žingsnio...Labai gražūs žodžiai, bet jie tinka tik slogai gydyti.Jei yra koks įtarimas, tai reikia bėgte bėgti.Greičiau nubėgsi, greičiau sužinosi padėti, mažiau nervų kainuos.
[/quote]
[/quote]


Vyte, vargšyte, vargšyte, kaip gerai suprantu tavo būklę, šiurpas ima. Aš prieš antrą operaciją sienomis lipau, nepadėjo jokie raminamieji. Bet - viskas praeina, praeis ir tai. O aš tiek daug tikėjausi iš tavo dendritinių ląstelių terapijos, maniau, būsi geras pavyzdys, kad yra dar vienas gydymo būdas, pati ketinau tuo užsiimti baigusi šį gydymą. Reikia viską išbandyti.

Šiandien besišypsanti rašė apie žolininkus, irgi pritariu, reikia viską bandyti, o gal kam nors ir pasiseks. Vistik šimtmečius kažkaip gydė ir kovojo, kažkam ir prilipdavo tas gydymas. Skaičiau apie vieną garsią moterį, kuriai viena žolininkė patarė niekaip negyjančią žaizdą po melanomos operacijos trinti sovietinių laikų ūkišku muilu. Ji apvažinėjo begalę kaimų ieškodama to muilo, rado vis dėlto ir žaizda užsitraukė, užgijo. Ir pati - pasveiko.

Gabija, o aš Arūnės žingsnelius supratau filosofine prasme - dėliotis prasmingai kasdienybę, siekti tikslų nesiplėšant, pagal prioritetus, pasidžiaugiant nuveiktais darbais - toks gyvenimo būdas iš tiesų gali būti gera psichoterapija. Man patiko.

VyteVytule,laikykis mergyt,nepaluzk,tikejimo,tikejimo ir dar karta tikejimo.Zinau,kad buna labai sunku,pati nesenai pratrukau,bet turi nenuleisti ranku Pasimelsiu uz tave,sekmingos operacijos,apkabinu

Pati tokiose situacijose pradedu ieskoti del ko turiu,privalau stengtis,pagalvoju apie tuos,kuriems daug blogiau nei man .Dukryte man yra didziulis stimulas,sviesiausias spindulelis siame nelengvame kelyje


Sveikinu dinute ir labai dziaugiuosi uz tave


O man po vakaryksciu misiu gerkle kutena,sloga nori kibti,busiu susalusi neblogai Kai prikimba persalimas kur einate?Pas savo seimos gydytoja ar pas chemike?

Linkiu, kad noras issipildytu 100%

kol gydžiausi važiuodavau tiesiai į priėmimą, jei pakildavo aukšta temperatūra, taip buvau prigrasyta, aišku tai nutiko tik kartą, bet iškart paguldė į skyrių ir gavau antibijotikus į veną.

VyteVytule laikykitės

Na butu temperatura,tai man klausimu nekiltu ,teko ir man i skyriu gultis,bet dabar jos nera,tai galvoju gal ir seimos gydytojo pakaktu

žinoma, peršalimą ir gydykitės kaip peršalimą, daug arbatos, kojas šiltai ir pagulinėkit

patys prasete viso kuno KT ar gydytojas skyre?

Vyte Vytule, apgailestauju, kad šitaip... Žinau, ką tas reiškia, esu išgirdusi žodį recidyvas. Atsimenu, grįžau namo ir bijojau duris atidaryt, galvojau, kaip aš vaikui į akis pažiūrėsiu ir ką pasakysiu... O dabar tau nieko kito ir nelieka, kaip tik kibt į kovą iš naujo. Norėtumėm turėti kitą pasirinkimą, deja esamoj situacijoj jo nėra. Vat čia ir praverčia tas "žingsnis po žingsnio...". Manau, pasirinkai gerą taktiką kad "išjungei jausmus" kad ir vaistų pagalba. Laikui praėjus, jausmai aprims.

taIp, GYVENAM... Siandien ivardijau, kad nebenoriu gyventi. Bet mane patikslino-is tiesu, gi as nenoriu sirgti. Tikra tiesa. Dabartine busena tokia, kad viskas sviecia vienodom sviesom. Netgi Mamai sugebejau pasakyti(nors to ilgai nedrisau), kad bet kokiu atveju juk vis tieks susitiksim TEN.
O svarbiausia juk mano mazieji vaikuciai-dar tik pradeje vaikscioti ir tarti pirmuosius zodzius. Tik perglvojau, kad jie tutri nuostabiausia Teti-pavyzdi. Kuris juos myli labai labai. Vienintelis mano prasymas jam buvo tas, kad jis ne tik juos myletu, bet, svarbiausia uzsiimtu su jais, skirtu daugiau demesio, isiklausytu ir bendrautu bendrautu bendrautu. Nors gyvenime buna, kad vyrams suradus kita moteris visas demesys sutelkiamas i naujasias zmonas, naujus vaikus. Tikiuosi, kad susidarius tokiai situacijai jis prioritetiskai demesi skiru mazosioms asmenybems, kuriom sreikalinga meile, siluma, supratimas ir isklausymas.

Rasau tai todel, kad po paskutines biciules (labai protngos ir atsakingos moters) mirties, supratau, kad ji to nepadare. Ji mane, kad tokia pabaiga neateis niekada. O ji atejo. Ir turbut visai dar ne tuo metu, kokiu tikejosi.

Liudna liudna liudna. Nuotaikos svyruoja nuo iki. Vaikstau zliumbdama-tikra ta zodzio prasme, apsisuku ir vaikstau galvodama, o koks skirtumas? Jei skirtas likimas toks, reiskia tokia Auksciausiojo valia.
Beje, siandien kalbejausi su Janina Dainieliene-jai pries 20 metu buvo konstatuoitas zarnyno vezys 4 st.. Isvaziavo i kaima, gere saltiniu vandenis, meldesi, valge zoles-isgijo. Tokio malonaus balso, nuosirdumo Zmogus. Retai galima sutikti.

Stiprybes visoms. Ir visdelto, kokie mes keisti zmones. Lakstom, galvojam kaip ciaka uzdirbus, kad pavalgytum, begam nematydami nei gamtos grozio, nei zmoniu gerumo. Ir visa tai del ko? Kad bet kokiu atveju nueiname ten pat is kur ir ateiname. Mirtis juk irgi gyvenimo dalis.

Net nezinau ar linkejimas graziu svenciu cia butu vietoje. Tikekimes, kad prisikelimas ir mumyse ivyks. Prisikelimas mintyse, sirdyse. Ir galbut susitaikymas su tuo, kas yra gyvenimo mums duota.

Aciu uz isklausyma.
Kadangi dabar turiu laiko (jau rašiau, kad pradėjau chemiją), tai galiu ir čia paplepėt
Mažiau skaitykit tokių straipsnių, kai pasveiksit tada galėsit.
Aš į tokius straipsnius nekreipiu dėmesio nes:
- mano prosenelė, močiutė sirgo krūties vėžiu, aš paveldėjau geno mutaciją, taigi maistas, kenksmingumas ir etc. tik smulkmenos palyginus su genais;
- parodykit man žmogų su vėžio diagnoze IIIc, kuris pasveiko be chirurgų pagalbos, chemoterapijos ir aš nusiimsiu kepurę ir pati pradėsiu gydytis tuo, nuo ko jis pasveiko;
- parodykit gydytoją, kuris išgirdęs vėžio diagnozę nesigydo chemoterapija (asmeniškai pažįstu 4 tikrai, oi 5 čia aš tik pirmus pasitaikiusius ir vienas dukrą gydė), o jeigu dar pagalvoti, tai daugiau tikrai atsirastų.
Dar...užkrito pavardė mikrosofto išradėjas (tas su akinukais), kuriam buvo diagnozuotas blužnies vėžys, gydėsi netradiciškai...ir...aišku, visi būsim ten, kas anksčiau, kas vėliau, bet aš noriu vėliau.
Chemoterapija nėra vitaminai ir jeigu Jums nebūtina tikrai niekas jos neskirs.
Joks gydytojas nenori pakenkti. Jie gali būti pikti, nepatenkinti ir pan, bet jie nėra tie, kurie nori Jus nudobti chemijos pagalba.
Ir pabaigai - aš pati su IIIc stadija gyvenu jau tuoj bus trys metai. Aišku, būna ir gerų, ir blogų dienų...yra kaip yra. Turiu darbą, turiu žmogų šalia, esu su savo vaikais ir tikiuosi kada nors sulauksiu anūkų, pagaliau esu su artimaisiais ir man gerai. Chemija ateina ir praeina, bet aš, o ir visos likusios čia - GYVENAM
gal vietom ir nusigrybavau šitoje rašliavoje, bet jau kaip gavosi
Būkit sveikos, gražios ir laimingos - pavasaris ateina
[/quote]

Aciu uz gerus zodzius ir palaikyma.
Bandziau visaip elgtis, bet supratau, kad man sioje situacijoje tiesa i akis yra geriausias variantas. Taip, suprantu, kad vaikuciams, tevams esu labai reikalinga ir brangi. Bet nuo tokio galvojimo man tik sunkiau darosi. Todel viska permasciusi, nusprendziau,kad dziaugsiuosi tiek, kiek Dievo duota. Ir dziaugsiuosi, o ne liudesiu. Perdavinesiu patirti, siluma vaikuciams tiek, kiek bus lemta.
O gasdina skausmai ir busena, kai jau be nuskausminamuju nebegali gyventi. Nors velgi, mano biciule, iki paskutines dienos su siabingais skausmais atrode taip, kad atvykus i onkologini jos klausdavo ar ji ne gydytoja.

quote=arune,2013 03 29, 18:56]
Vyte Vytule, apgailestauju, kad šitaip... Žinau, ką tas reiškia, esu išgirdusi žodį recidyvas. Atsimenu, grįžau namo ir bijojau duris atidaryt, galvojau, kaip aš vaikui į akis pažiūrėsiu ir ką pasakysiu... O dabar tau nieko kito ir nelieka, kaip tik kibt į kovą iš naujo. Norėtumėm turėti kitą pasirinkimą, deja esamoj situacijoj jo nėra. Vat čia ir praverčia tas "žingsnis po žingsnio...". Manau, pasirinkai gerą taktiką kad "išjungei jausmus" kad ir vaistų pagalba. Laikui praėjus, jausmai aprims.
[/quote]

Papildyta:
Aciu, Nida, uz palaikyma. Gaila, is tiesu, kad tos naujoves visdelto nera tokios veiksmingos. Ors melanomos ir smegenu vezio atveju klinikiniai tyrimai labai optimistiniai.
Taciau, yra kaip yra.
Patiems imunologams buvo keista kaip taip galejo atsitikti. Jie aiskina, kad tiketina, jog kiausideje buvo mikrometastaze, kuria aptikusios imunines lasteles pradejo naikinti, taciau mts jau ir anksciau, reiskia, augo. Tik denditrines pagreitino ju pastebejima. Gali bui, kad ne visai tiksliai atpasakojau, bet ten suprasti yra sudetinga. Ir aisku, tiksliai niekas nezino.
Esu juk tik statistinis tiriamasis vnt mokslo labui.

[quote=nida44,2013 03 29, 11:39]
[/quote]
Vyte, vargšyte, vargšyte, kaip gerai suprantu tavo būklę, šiurpas ima. Aš prieš antrą operaciją sienomis lipau, nepadėjo jokie raminamieji. Bet - viskas praeina, praeis ir tai. O aš tiek daug tikėjausi iš tavo dendritinių ląstelių terapijos, maniau, būsi geras pavyzdys, kad yra dar vienas gydymo būdas, pati ketinau tuo užsiimti baigusi šį gydymą. Reikia viską išbandyti.

Šiandien besišypsanti rašė apie žolininkus, irgi pritariu, reikia viską bandyti, o gal kam nors ir pasiseks. Vistik šimtmečius kažkaip gydė ir kovojo, kažkam ir prilipdavo tas gydymas. Skaičiau apie vieną garsią moterį, kuriai viena žolininkė patarė niekaip negyjančią žaizdą po melanomos operacijos trinti sovietinių laikų ūkišku muilu. Ji apvažinėjo begalę kaimų ieškodama to muilo, rado vis dėlto, ir žaizda užsitraukė, užgijo. Ir pati - pasveiko.

Gabija, o aš Arūnės žingsnelius supratau filosofine prasme - dėliotis prasmingai kasdienybę, siekti tikslų nesiplėšant, pagal prioritetus, pasidžiaugiant nuveiktais darbais - toks gyvenimo būdas iš tiesų gali būti gera psichoterapija. Man patiko.
[/quote]

Papildyta:
Aciu, Emilly. Visoms taip pat cia nera lengva. Tikiu likimu. Reiskia jis toks man skirtas.
Beje, lyg ir yra toks spektaklis Miestai ir miesteliai ar kazkas panasaus, kuriame rodo, kaip mirusieji mato gyvuosius. Gyvieji kankinasi, verkia, o mirusieji kalbasi:na, ir ko gi? Juk cia zymiai geriau:) prisiminiau tai, nes pagalvojau, kad as Ten turiu puikia kompanija zmoniu (ziauriai skamba). Bet man nuo tokiu minciu darosi ramiau.