QUOTE(princese333 @ 2013 04 19, 09:44)
Paspaudus "atsakyti" pamatau balta lapą,ir nežinau nuo ko pradėti rašyti.Šiandien savaitė laiko praėjo,kaip netekau savo Angelo...mums buvo 23 sav. ir visiškai netikėtai,neplanuotai,net negalvotai jis pradėjo belstis į šį pasaulį...nuvažiavus į ligoninę gimdos kaklelis buvo atsiveres 3 cm. gydytojai pasake: reiks gimdyt. Nesuvokiau nieko,galvojau,kad tai sapnas, rėkiau iš širdies skausmo, kodel? juk viskas buvo idialu,nėštumas ėjo gerai. ir kodėl, už ka? pagimdžiau savo angelėlį, jis buvo visai silpnutis,neverkė,negirdėjau jo riksmo, jis išgyveno valandėlę. negaliu sau atleisti už tai,kad jo nepamačiau, gydytojai siūlė kelis kartus,mes su vyru atsisakėme, taip mes silpnavaliai... tuo metu atrodė geriau nematyti ,nes būtume mirę iš skausmo. kitą dieną kaltinau save,kodel nepadariau visko iki galo,kodėl aš jo nepamačiau...turiu voką,kuriame yra jo nuotraukytė,su vyru manome,kad ją pažiūrėsime šiek tiek vėliau. kūnelio nepasiemėm( viskas vyko ne Lietuvoje,išvažiavus pasisvečiuoti į kitą šalį, kita šalis,kita kalba,buvo labai sunku susikalbėti, sunku gimdyti,nes nelabai ka supratau ką gydytojai klausė ,kokius vaistus leido, vis skambindavau savo gydytojui i lietuva ir duodavau rageli daktaram,kad tinkamai viska paaiskintu) save graužiu,kad nepamačiau kūnelio, kad aplamai važiavau į kitą šali.kaip gyventi toliau,liko tik tuštuma... pilvelio nebėra, rubeliai,visi atsiminimai drąsko širdį,kur eiti,ką daryti,kuom užsiimti nebežinau...dėl ko taip nutiko? niekas atsakymo man nebeduos,ir sūnelio nebegražins...
Sveikute
kaip as tave suprantu,balandzio 2 ir as pagimdziau savo leliuka,19 savaiciu...taip pat nemaciau jo
vyras ikalbejo kad neziureciau,o jis mate 
mate kaip viskas atsitiko liko tik viena pirmo scano nuotraukyte
net nezinau ka pagimdziau 
Daktarai tik pasake kad kartais taip atsitinka
