QUOTE(daffni @ 2013 02 06, 10:19)
Bet tai tik daiktai...........
o jau koks tas stalas - simtas metu
bet gal nesipleskim
daffni, sirtumas toks, kad jei isigyju, kad ir vertinga daikta i namus, tai tiesiog tinkamas daiktas, geras "medziokles" trofejus, puosmena tavo namams.
Seimos relikviju su skudurais painioti nereikia, su jais tu uzaugi, su jais susije keliu kartu gyvenimas, istorijos, zinojimas, kad tai tavo seneliu ir proseneliu issaugotas ir perduotas, tai baldelis, servetele, ar indai, suteikia daiktui visai kita verte, kuri jau pinigais nematuojama. As pabandziau dukrai nupirkti saukstelius, kurie butu panasus i maniskius paveldetus, tai ji atsisake. Nori butent promociutes sauksteliu, nors nupirkti galeciau vertingesnius. Tokie dalykai susije su seimos tradicijom, su vaikystes atsiminimais, su seneliu pasakojimais - kaip tai ivertinti pinigais? Jei man pasakytu, kad sukapojo mociutes "salioneli", tai verkciau ir as - vienos pirmuju mano nuotrauku buvo darytos ant tu baldu, tiek atsiminimu su jais, mociute juos kazkokiu stebuklingu budu issaugojo per visus tuos metus (zinant seimos istorija, net nesuvokiu, kaip jai tas pavyko, juk buvo metai, kai visa seima, iskaitant ir mazylius, buvo pavieniui isskirstyta

). Mociute man nuo mazens sake - saugok, jie labai man brangus. Siuo metu tu baldu padetis tokia, kad as kaip ant adatu sedziu ir jei kas nutiks, tai patikek, verksiu. Tiesiog as buvau ismokinta myleti tuos daiktus, tai kapojimas, ismetimas, atidavimas svetimiems, man tolygus artimuju nuotrauku suplesymui jiems mirus.
Ot kokia daiktu verge as