Krymas 6 dalis

Geografija

Krymas (Krymo Autonominė Respublika)-tai pusiasalis Ukrainos pietuose. Šį pusiasalį skalauja Juodosios ir Azovo jūrų vandenys. Krymo teritorijos plotas yra 26 tūkstančiai km2, o tai 2,5 kartų mažiau už Lietuvos teritoriją. Net trečdalis viso pusiasalio-kalnai. Krymo sostinė-Simferopolis. Valstybinė Krymo kalba-ukrainiečių, bet kasdieniame gyvenime plačiau naudojama rusų kalba.

Klimatas

Krymas yra subtropinės juostos šiaurinėje dalyje, todėl čia orai tokie, kaip šalių esančių prie Viduramžio jūros. Vidutinė oro temperatūra vasarą yra 26-29 ºC. Juodosios jūros prie Krymo krantų vidutinė vandens temperatūra vasarą yra net 24-27 ºС. Krymo vasaros būna šiltos ir sausos-vasarą čia beveik nelyja. Be to vasara šiame pusiasalyje prasideda gegužės viduryje ir baigiasi tik rugsėjo pabaigoje.



Pirma tema

Antra tema

Trečia tema

Ketvirta tema

Penkta tema
Papildyta:
Kviečiu dalintis patarimais ir įspūdžiais apie Krymą

Subrendau ir aš savo pasakojimui tikiuosi bus įdomu

Kai draugei kilo mintis aplankyti Krymą per atostogas, nebuvau labai patenkinta... Norėjau į Kroatiją ar Italiją, nes Ukraina man visada asocijavosi su sovietmečiu, su netvarkinga šalimi kažkodėl nenorėjau ten...
Bet keliaujančiųjų daugumai pritarus, o jų buvo be manęs 7 ir 2.5 metukų mergaitė, teko dėtis lagaminus
2 ekipažai - Audi ir Sharan, 2011 birželio 18 dieną, 4 val ryto pajuda link Lenkijos sienos. Kelionė prasideda nesėkmingai - prie pat Lenkijos sienos Audi vairuotojas prisimena, kad paliko namuose automobilio techninį pasą...na ką gi- tenka grįžti... LT - PL sieną kertame 5:18, nedidelę PL atkarpą įveikiame gana greitai: Suvalkai - Bialistokas - Chelmas ir mes 12:00 jau prie Ukrainos sienos. Prisiskaitę internete, kad automobilių eilės būna kilometrinė ir nusiteikę stovėti pusdienį- esame maloniai nustebinti - eilė visai nedidelė, užtrunkame vos 30 min. Ukrainos pasieniečiai tikrai ne iš maloniausių, arogantiški ir priešiškai nusiteikę. Na, bet viskas ok. Siena "kirsta". Pravažiavus pasienį kelias tikrai gąsdina - siauras, duobėtas, bet už kokių 50 km. prasideda naujas, geras kelias. Važiuojame Ukrainos keliais, dairomės- jokio grožio, lygumos, saulėgrąžų laukai, senos mašinos ir kombainai... man mintyse knibžda mintis "Tai kur tie kalnai? kur aprašytas grožis? " kažkaip niūru ir murzina... Luck - Rivn - Zhytomyr - Uman... temsta, prie Uman ieškome kur apsistoti, randame pakankamai tvarkingą viešbutuką su vidiniu kiemeliu automobiliams - 27 doleriai kambarys su dušu ir tualetu mums tinka- apsistojame. Ryt judėsime arčiau jūros
2011-06-19 judame keliu Uman - Nikolajev visą dieną lyja, niūru ir šalta... va tau ir atostogų pradžia - nuotaika kažkur dingo visiškai...
Bet mūsų didžiuliam džiaugsmui, pasiekus Krymo pusiasalį debesys išsisklaido per 10 minučių į vakarėjančią Aluštą įvažiuojame jau su šypsenomis veide jau ir vaizdai gražėja ir kalnai akis traukia...na, pagalvoju mintyse, gal ir graži ta Ukraina
Nusprendžiame apsistoti kažkur link Sudak, pradeda temti, nakvynę susirasti sunku- kur geresnės vietos, jau užimtos, arba netalpina mūsų visų 8 ir mergaitės. Apie 22 val., po didelių ieškojimų pavyksta apsistoti nedideliame miestelyje prie pat jūros - Rybache. Tvarkingas kambarys, su šaldytuvu, TV ir kondicionieriumi - 200 Grivinų.
2011-06-20 nuo ankstaus ryto lekiame prie jūros.. o ji, pasirodo ne taip ir arti nuo mūsų laikinos gyvenimo vietos - pasivaikščiojant po 10-15 min. atsiveria pirmasis juodosios jūros vaizdas...mėlyna jūra tiesiog vilioja, aplinkui kalnai džiugina akis, tiesiame rankšluosčius ir akmenuotu pliažu lekiame į vandenį... visą dieną praleidę prie jūros ir išragavę siūlomų skanumynų: krevečių, vytintos ir rūkytos žuvies, Ukrainietiško alaus, be proto skanios giros - paraudę, kaip vėžiai, grįžtame į kambarius.
2011-06-21 rytas prasideda panašiai – pusryčiai ir vos ne bėgtute prie jūros iki pietų prasideginę nusprendžiame eiti ukrainietiškai papietauti. Restoranų ir kavinių aplinka stebina – plastmasinės, arba, geriausiu atveju – metalinės kėdės ir stalai, interjeras puoštas dirbtinėmis gėlėmis bet maistas – SUPER! Ukrainietiški barstukai skanūs iki negaliu vakare aplankome vietinį turgelį, o grįžę pasilepiname: moteriškutės – vynu, vyrukai – ukrainietiška degtinaite
2011-06-22 rytą vėl pradedame ant akmenukų prie jūros kranto po pietų nusprendžiame važiuoti aplankyti Dzur Dzur krioklio. Kambarių savininkas pasirūpina mūsų kelione, taigi susėdę į sena „gazelka“ lekiame kalnais. Mus pasitinka su vynu, padegustavę ir vos ne per prievartą įsigiję Ukrainietiško vyno traukiame link krioklio. Pakelėje sustabdo vaikučiai, siūlo nusifotografuoti su ereliu, meškos iškamša ar triušiu, aišku, viskas ne už dykutį 20 Gr. Kryme viskas apmokestinta, kur pasisuksi duok grivinų jau ką sugeba krimiečiai, tai bizniauti iš visko ir visur... miško keliuku keliaudami ir klausydami gido legendų pasiekiame krioklį. Labai gražu. Pasakoja, kad tai gražiausias ir galingiausias Krymo krioklys. Jis nedžiūsta net pačiais sausiausiais metais. Nuo 15 m. aukščio skambiai krenta blizganti plati vandens juosta. Iš čia ir jo pavadinimas Džur-Džur, ką reiškia čiurlenantis. Grįždami nuo krioklio dar stabtelime prie nuostabioje vietoje – prie Švento Nikolojaus cerkvės.
2011-06-23 susiruošiame apsižvalgyti po kitas lankytinas vietas. Ryte pajudame link Jaltos. Pirmiausia aplankome Ai – Petri kalną, pasikeliame su mikroautobusiuku, ne itin saugi ta kelionė, bet užkilus – vaizdai fantastiški. Užknisa tik įkyrūs siūlytojai – siūlo viską: skaniai pavalgyti įvairų šalių virtuvėse, pirkti kailius, kilimus, suvenyrus, vyną, pajodinėti kupranugariu ar asiliuku ir t.t. pasifotografuojame atminčiai ir leidžiamės žemyn, kas mašina, o kas ekstremaliau – keltuvais, kurie jokio pasitikėjimo nekelia
Toliau užsukame į Voroncovo rūmus, apeiname gražų sodą, kur akis džiugina jau bebaigiančios žydėti magnolijos. Pasivaikščioję po rūmų kiemą nusprendžiame aplankyti žymųjį „Kregždutės lizdą“. Šiaip iki jo gana tolokai tektų paeiti, bet mus paprotina vienas krymietis, kad už 30 grivinų per vieno viešbučio teritoriją galime privažiuoti iki pat. Kaip tikri lietuviai taip ir padarėme privažiavome prie pat, o vaizdas ten tikrai vertas milijono.
Sekanti mūsų šios dienos stotelė – Jalta. Judėjimas mieste didelis, vos randame kur pasistatyti mašinas ir leidžiamės susipažinti su Jalta. Žmonių gatvėse pilna, daug parduotuvių gražiomis vitrinomis, daug pramogų, aikštėje didingai stovi tėvukas Leninas.
Grįždami į savo laikinus namus dar užsukame į zoologijos sodą, ten šalia yra suvenyrų turgelis, įsigyjame lauktuvėms magnetukų ir dar visokių smulkmenų, atsigeriame šalto, gaivinančio alaus ir lekiame vakarienės. Pavakarieniavę dar nutipename į vietinį turgelį pasivaikščioti, pasiklausyti muzikos, paragauti kažko tradicinio.
2011-06-24 šiandien traukiame link Sudako, nusprendėme ten apsistoti porą dienų. Sudakas pasitinka gražiais kalnais, įspūdinga pilimi ir pilnomis pakelėmis kambarių siūlytojų, išsinuomojame „apartamentus“ apie 300 m. nuo jūros ir lekiame į paplūdimį. Paplūdimys siaurokas, o ir žmonių – kaip pas mus Palangoje – nėra kur atsigulti. Vakare nusprendžiame eiti pasivaikščioti, pasižvalgyti po naktinį gyvenimą. Suradę kažką panašaus kaip Palangos „basankė“ suvirstame visi į bariuką, pasiklausyti muzikos, pasišokti ir pasivaišinti o grįžtant namo „užtinkame“ šokolado fontanus, kaip gi neparagausi, todėl miegot nueiname su apsalusia širdim... kas nuo vyno, kad nuo šokolado
2011-06-25 paskutinė diena ir lyg tyčia nuo ryto lietus, šalta... apie pietus kiek prašviesėjo, išsilakstėme kas kur – vieni po vėsias bangas pašokinėt, kiti – trūkstamų suvenyrų ieškot...
2011-06-26 prasideda ilga kelionė namo, šiandien vėl lyja, o kai pagalvoji kokia nežinomybė laukia pasienyje – nuotaikos besibaigiančių atostogų liūdnokos... ir mūsų nuogąstavimai pasitvirtina – vakare pasiekę UK – PL sieną, mes ten praleidžiame 4 valandas... niekas niekur neskuba...
Vat toks trumpas ir malonus prisiminti mano atostogų prisiminimas liko dar daug neaplankytų vietų Kryme, todėl, ne kitais metais, bet kažkada mes ten dar užsuksime...

Ačiū, kad pasidalinote savo įspūdžiais
Mes į Krymą ruošiamės taip pat birželio mėn. Kaip oras, vanduo buvo?

Oras buvo super +28 / +31, vanduo apie +21, maudymosi batai būtini, dėt aštrių akmenukų

Nors atostogaujančių nemažai, bet kainos birželį dar nesikandžioja, apie 20 proc. pigiau nei rugpjūtį.

Mes ir į Kroatiją važiuodami prisikaitėme, kad be batelių niekaip, bet gal porą kartų buvom užsidėję. Pakenčiami tie akmenukai

Na, maniškis kai turėjo skausmingų reikalų su jūros ežiuku, tai visada batukus dedamės Kryme akmenukai kitokie nei Kroatijoj Kroatijoje jie švelnesni, mažesni

Po Kroatijos kai nuvažiavau į Krymą, tai kaip kitam pasauly pasijaučiau Kontrastas kaip reikiant, ypač apgyvendinime ir tvarkoje

Tai manau ir mes tą patį pajausime. Kroatiją vis dar su nostalgija prisimenam
O dėl tvarkos, tai reikia tiesiog tam nusiteikti, kad nepaslaugios pardavėjos, šiukšlių kalnai ir dar bile kas nesugadins atostogų
Papildyta:
O kaip Jaltos Zoo sodas? Vertas dėmesio?

Žinokit verta aplankyti, o jeigu dar su vaikučiai važiuosite tai tikrai užeikit
čia galite pasižvalgyti virtualiai po jį http://www.yaltazoo.org

O tame Taigan parke nebuvote? Mes panašiame zoo safari buvom Italijoje. Kaži kaip čia

Mes buvome Taigane ir...mums nepatiko. Visų pirma, jis tolokai nuo visų kurortinių vietovių. Antra, tądien buvo žiauriai karšta (nors ir birželį), o jis yra atviroje vietoje, beveik be pavėsio. Dėl karščio visi liūtai buvo pasislėpę, o be liūtų ten nėra į ką ypatingai žiūrėti, bent jau visi tie gyvūnai yra ir Jaltos zoosode. Atrodo, kad Taigane dar ir brangiau yra.

Šiaip, man Krymas labai patinka. Mano teta tenais gyvena (Kazantype, t.y. prie Azovo jūros), todėl du kartus teko ten pabūti net po 5 savaites ir dar, be abejo, ketiname važiuoti. Važiuojame mašina per Baltarusija, su vaikais.

Praeitą vasarą daug ko aplankėme: buvome Taigane, Bachčisarajuje, Sevastopolyje (Panoramoje, mergos mūsų paplaukiojo su delfinais), pasikėlėm į Aipetrį (į viršų mikruške, į apačią - oro keliu), buvome "na poliane skazok" ir Jaltos zoosode, taip pat Jaltoje mergas išleidom į jūros gyvūnų teatrą (na, delfinarijus, tiesiog), aplankėme du akvaparkus (Simeize ir Sudake), Aluštos akvariumą, Džur-Džur krioklį, taip pat buvome prie Kerčės purvo vulkanuose ir prie purvo ežero Čokrak, Feodosijoje irgi buvome. Ir svarbiausia, kad liko daugybė vietų, kurių nepamatėme, ar norėtųme dar kartą aplankyti. Bet ne šiais metais, tikriausiai. Visko turiu nuotraukas, apie viską galiu papasakoti plačiau. Buvome nuo birželio vidurio iki liepos vidurio.

Maan ir susidarė toks įspūdis, kad Taiganas nelabai vertas tokių pinigų.Gal galėtumėte plačiau papsakoti kaip eilės ant sienų, važiuojant per Baltarusiją?
labai norėčiau sužinoti kaip suorganizavot tą pasiplaukiojimą su delfinais? Kiek šis malonumas kainavo tėveliams? Kažkur skaičiau, kad galima tokia pramoga, bet neatkapsčiau dar kaip ir kas konkrečiai.
Kas per jūrų gyvūnų teatras? Cia koks tai pasirodymas? Kaip tipo pas mus delfinariumme?
Kaip tie porvo vulkanai? Ar verta? Skaičiau, kad sunku iki jų su auto nusigauti.
taip pat labai domina kainos ir visa kita. Vaisių jaučiu dar ne sezonas būna
Būtų labai smagu jei ir nuotraukyčių įdėtumėt.
Ačiū, kad dalinatės įspūdžiais

Mes važiavome per Latviją, nes gyvename Visagine. Todėl apie 10 val. vakaro išvažiavome iš Daugpilio link sienos, t.y. pirmą sieną pravažiavome beveik naktį, antrą - apie 10 val. ryto, kaip pamenų, eilės buvo nedidelės. Kai grįžome, buvo didžiūlė eilė prie Baltarusijos-Latvijos sienos, bet mes buvome su vaiku iki 3 metų (net iki vienerių), tai baltarusai leido be eilės. Važiuojant iš Vilniaus, kiek teko skaityti, tokių eilų nebūna. Važiuoti geriau per Černigovą link Kijevo, o paskui plentu Kijevas-Odesa, tada yra šansas išvengti duobių kelyje.

Pirma nuotrauka yra iš Taigan parko. Kaip matote, ten reikia eiti tokiais tilteliais ir dairytis liūtų, kurių ten nėra, nes jie susigrūdę vienoje vietoje, pavėsyje. Galų gale juos, aišku, pamatėm, bet jie atsisakė net galvą pakelt dėl karščio


Pasiplaukiojimas su delfinais. Mes pasirinkome kažkokią mokslinę bazę prie Sevastopolio, kurią vos suradome. Kainavo abiem dviem mergaitėms apie 100 eurų, po 10 minučių kiekvienai. Žinau, kad tikrai yra pigesnių variantų. Kryme vasarą visi kala pinigus, todėl tokia paslauga yra vos ne kiekvienam delfinarijuje. Gųvūnų teatras irgi turi, jei ką. Kaip ir sakau, tai yra delfinarijus, tik ten dar pasirodymai su jūros liūtai, gal dar su kažkuo. Mes patys nebuvome, bet mergaitėms LABAI gerą įspūdį paliko. Ir jis visai šalia Jaltos, t.y. pačioje Jaltoje.


Purvo vulkanai ir purvo ežeras yra pačiame Rytų Kryme, todėl, iš tikrųjų, ten toli važiuoti. Sakyčiau, kad iš Jaltos - neapsimoka. Per tuos serpantinus dar ir pykina
Čia matosi, bet nelabai, ten tokie kalneliai ar purvo balutės ir kyla purvo burbulai, labai smagu žiūrėti.


Taip pat parodau ir purvo ežerą. Čia purvas fainas, labai juodas, atrodai po to kaip su lateksu aprengta


Jaltos zoosode:


Štai čia Aluštoje miniatiurų parkas, galima visą Krymą apžiūrėti vienoje vietoje


Na ir be galo fainas Džur-Džur krioklys. Maudėmės tenais, nors buvo labai šaltas vanduo.


Kaip minėjau, pagrindinį laiką gyvenome miestelyje Ščiolkino. Jis nelabai kurortinis, todėl kainos yra žiemesnės. Sakyčiau, kad daržovės-vaisiai kainuoja panašiai, kaip ir pas mus. Nebent vietinės trešnės pigesnės, nes jų daug būtent birželį. Liepos pradžioje jau abrikosų ir persikų galimą rasti, atsiranda ir arbūzai, nors, sakoma, kad vietiniai, iš Chersono, bet visai neskanūs. O vat melionai - mums patiko. Kavinukėse pigiau, nei Lietuvoje. Kaip Ščiolkine, tai kompleksiniai pietūs visur po 20 grivnų buvo, t.y. apie 7 Lt. Bet Pietų Kryme tikrai brangiau.