QUOTE(kaleda @ 2013 03 08, 17:17)
O kaip žinot kam ir kiek, ir kaip?
Mes irgi nelabai žinojom, bet darėm kaip mums sakė - naglai varėm be eilės iki paskutinio posto, ten priėjusiam pasieniečiui grauždiai aiškinom, kad tolimas kelias, vaikai pervargę etc., jis paprašė parodyti pasus (nors to daryt jam visai nepriklausė), ko pasekoje iš paso paslaptingai dingo 100 grivenų, o mes pasitrumpinom stovėjimo pasienyje laiką.
Ten buvo toks niuansas - kai atsistoji į patį eilės galą, ateina pasienietis ir užsirašo mašinos numerį bei kokiu laiku ir kurioje vietoje jis stovi. Geriau neleisti, kad taip nutiktų - t.y., visiškai nestovėti toje pirmoje eilėje, varyt pirmyn ir būti pasiruošus pasus su "dovanėlėm" bei nusmailintą liežuvį.
Tąkart stovėjom ant sienos naktį iki paryčių, jei būtume pradėję nuo eilės galo, matyt, būtume dar ir visą kitą dieną prastovėję. Eilė buvo laaabai ilga, beveik visi joje stovintys - ukraineičiai. Kuriuos ten krato ilgai ir nuobodžiai - mums tik trumpam paprašė atidaryt bagažinę, o jiems ir kojų kilimėlius išpurto, ir po sėdėynėm pažiūri.
Neaiškiai aš čia paaiškinau, bet mes taip darėm, paprotinti už mūsų stovėjusių ukrainiečių, ir mums pavyko. Blogiausiu atveju, manau, jie sugrąžintų į eilės galą ir tiek. Turbūt, jei reikėtų, nepagailėčiau ir 100 eurų, kad tik netektų stovėt tam baisiam pasienyje šitiek ilgai
P.s. jei kompanijoje yra vaikas IKI trejų metų - praleidžia be eilės ir be jokių "dovanėlių".