Ute, pats žmogus diagnozuoti iš viso negali. Net jei jis perskaitęs tūkstančius straipsnių, tai visų pirma. Tie staripsniai gali kiek palengvinti turimos problemos supratimą, bet kaip bebūtų keista jie negali palengvinti net problemos sprendimo būdų. Kiekvienos problemos sprendimą individualiai atranda tas, kuris tiesiogiai su ta problema susijęs.
Na o diagnozinių klaidų pasitaiko visur, visiems jų pasitaiko. Nieko nuostabaus. Arba, kaip mano mažiaus atveju, tai ir visai perkama diagnozė VRC buvo. Ko tik ten nebuvo prirašyta penkiamečiui. Ir hiperaktyvumas, ir autizmas, ir kleptomanija, ir t.t ir pan- ir išvada, kad šeima kaip socialinė struktūra yra netinkama vaikui gyventi.
Po išvadom pasirašė tyręs gydytojas- egzpertas Pūras. Jei gali po tuo pasirašyt, tai gali dar ir ne po tuo.
Tai iš viso to kas buvo, pas mus liko tik Potrauminio streso sindromas, ir iš to išplaukiančtis emocijų sutrikimas.
O bendroj sumoj jaučiuosi turinti pakankamai kompetecijos suprasti kas yra tas sindromas, kas yra elgeio sutrikimai, kas yra emocijų sutrikimai- ir viena su kitu nepainioti. Ir praktiškai tai skirti, iš praktinių ir teorinių žinių mišinio.
Prisiminiau, kai man teko bendrauti su gydytoja-praktike-tyrėja besidominčia vaisiaus alkoholio sindromu (AS). Tai ką išgirdau man buvo netikėta.
Visada įsivaizdavau, kad tai susiję su dideliu alkoholio vartojimo stažu. Dėl to kai galvojau apie savo būsimus vaikiukus norėjau, kad bio-mama būtų jaunesnė (tuo pačiu mažesnis galimas stažas).
Pasirodo, kad AS įgyjamas kai ankstyvu nėštumo laikotarpiu (kai dar moteris dažnai nežino, kad laukiasi) dažnai nedidelėmis dozėmis vartojamas alkoholis (galima ir didelėmis, nuo to AS tikrai nesumažės).
O tai reiškia, kad jei tomis nėštumo savaitėmis dėl kažkokių priežasčių užkietėjusi alkoholikė neturėjo galimybės išgerti arba gėrė daug, bet retai, jos vaikas gali šio sindromo visiškai neturėti.
Tuo tarpu jei tas nėštumo laikotarpis pakliūva pvz. į Kalėdų-NM sezoną, moteris nežino kad laukiasi ir tai darbe, tai su draugais net ir po mažai išgeria - vaikas jau gali turėti AS. Ir dėl to AS turi ne vienas normalioje šeimoje augantis vaikas.
Kitaip sakant jei moteris butelį sunaudos iš karto vaisiui žala daug mažesnė negu kad butelį gertų tris dienas.
Ryškus AS diagnozuojamas nuo gimimo, nes tokie vaikai turi specifinius veido bruožus. Ne toks stiprus AS įtariamas beveik nuo gimimo, bet gali būti diagnozuojamas gerokai vėliau.
Gydytoja pasakojo labai skaudų atvejį, kai normaliai šeimai gimė vaikas su AS (ir tai matėsi iš veido). Problema tapo ne tik vaiko raida, bet ir tai, kad vaiko AS tokiu atveju matomas iš tolo ir šeima atsidūrė ant pasmerkimo slenksčio, nes darželio auklėtojos, mokytojos, seselės, kiti nors kartą internete matę kaip atrodo stiprų AS turinčio vaiko veidas, dažnai pasmerkia tėvus kaip alkoholikus.
Visada įsivaizdavau, kad tai susiję su dideliu alkoholio vartojimo stažu. Dėl to kai galvojau apie savo būsimus vaikiukus norėjau, kad bio-mama būtų jaunesnė (tuo pačiu mažesnis galimas stažas).
Pasirodo, kad AS įgyjamas kai ankstyvu nėštumo laikotarpiu (kai dar moteris dažnai nežino, kad laukiasi) dažnai nedidelėmis dozėmis vartojamas alkoholis (galima ir didelėmis, nuo to AS tikrai nesumažės).
O tai reiškia, kad jei tomis nėštumo savaitėmis dėl kažkokių priežasčių užkietėjusi alkoholikė neturėjo galimybės išgerti arba gėrė daug, bet retai, jos vaikas gali šio sindromo visiškai neturėti.
Tuo tarpu jei tas nėštumo laikotarpis pakliūva pvz. į Kalėdų-NM sezoną, moteris nežino kad laukiasi ir tai darbe, tai su draugais net ir po mažai išgeria - vaikas jau gali turėti AS. Ir dėl to AS turi ne vienas normalioje šeimoje augantis vaikas.
Kitaip sakant jei moteris butelį sunaudos iš karto vaisiui žala daug mažesnė negu kad butelį gertų tris dienas.
Ryškus AS diagnozuojamas nuo gimimo, nes tokie vaikai turi specifinius veido bruožus. Ne toks stiprus AS įtariamas beveik nuo gimimo, bet gali būti diagnozuojamas gerokai vėliau.
Gydytoja pasakojo labai skaudų atvejį, kai normaliai šeimai gimė vaikas su AS (ir tai matėsi iš veido). Problema tapo ne tik vaiko raida, bet ir tai, kad vaiko AS tokiu atveju matomas iš tolo ir šeima atsidūrė ant pasmerkimo slenksčio, nes darželio auklėtojos, mokytojos, seselės, kiti nors kartą internete matę kaip atrodo stiprų AS turinčio vaiko veidas, dažnai pasmerkia tėvus kaip alkoholikus.
QUOTE(Karusia @ 2013 03 13, 13:11)
Karusia, taip. Bet supranti, tarp to įgimta ir įgyta, labai daug yra neišmatuota. Užsiciklinti ant to įgimta nereikėtų. Kaip gynybinė reakcija, jei nepasiseks, tai čia bus įgimta, čia bio šeima kalta, čia vaikystė ir t.t. Turiu sunkų vaiką, niekur neieškau pateisinimo. Jokio skirtumo man nėra kas pas ją įgyta, kas įgimta, auklėju, prižiūriu, myliu čia ir dabar. Ir tu man atrodo taip pat, kiek skaitau. Niekas netrukdo vaiko priglausti, mylėti, bendrauti, visą širdį jam atiduoti, glostyti, tirpdyti leduką, visai nežiūrint, kas ten pas jį įgimta.
QUOTE(Vistik @ 2013 03 13, 13:52)
Karusia, taip. Bet supranti, tarp to įgimta ir įgyta, labai daug yra neišmatuota. Užsiciklinti ant to įgimta nereikėtų. Kaip gynybinė reakcija, jei nepasiseks, tai čia bus įgimta, čia bio šeima kalta, čia vaikystė ir t.t. Turiu sunkų vaiką, niekur neieškau pateisinimo. Jokio skirtumo man nėra kas pas ją įgyta, kas įgimta, auklėju, prižiūriu, myliu čia ir dabar. Ir tu man atrodo taip pat, kiek skaitau. Niekas netrukdo vaiko priglausti, mylėti, bendrauti, visą širdį jam atiduoti, glostyti, tirpdyti leduką, visai nežiūrint, kas ten pas jį įgimta.
ne taip. neužsiciklinsi, bet žinosi ką daryti. Į ką atsispirti, nuo ko atsispirti ir kaip tęsti tą pagalbą. Nes tik simptominis pagalbos būdas- neduoda jokių rezultatų. Tolimesnių. Man reikia, kad mano vaikai ne tik šiandien, dabar gyventų gerai. Man kaip tik reikia jog jie gyventų ir rytoj gerai, ir kai manęs nebus- irgi gyventų gerai. Ir žinodama kas įgimta, kas įgyta, ir kur įgyta- galiu padėt efektyviau. Paprasta.
Pateisinimas nuo priežasties kiek skiriasi. vien meilės dažniausia negana, kartais kai ką labai skaudžiai reikia sulaužyti, ka pakui pataisius jau gyventųsi geriau.
Slogą gal ir galiu 
Kaslink tokių raidos sutrikimų apie kuriuos čia kalbame - visiškai pritariu. Kita vertus su gydytojų nekompetencija teko labai smarkiai susidurti ir tas žinių bagažas (tie tūkstančiai straipsnių) labai padeda kritiškai vertinti tai ką sako gydytojas. Bet diagnozė vis vien turi būti specialisto.
Mano gyvenime buvo atvejis (tiesa, ne su psichiatrais) kai mano ir gydytojo žinios smarkiai nesutapo ir pakviečiau pažįstamą gydytoją nueiti su manimi kartu ir pasikalbėti (tarkime, kad aš nesuprantu). Baigėsi tuo, kad po pokalbio gydantis gydytojas per valandą pasiėmė nemokamas atostogas ir dingo iš darbo dviem savaitėm. Išsigando mirtinai.
Papildyta:
Kaslink tokių raidos sutrikimų apie kuriuos čia kalbame - visiškai pritariu. Kita vertus su gydytojų nekompetencija teko labai smarkiai susidurti ir tas žinių bagažas (tie tūkstančiai straipsnių) labai padeda kritiškai vertinti tai ką sako gydytojas. Bet diagnozė vis vien turi būti specialisto.
Mano gyvenime buvo atvejis (tiesa, ne su psichiatrais) kai mano ir gydytojo žinios smarkiai nesutapo ir pakviečiau pažįstamą gydytoją nueiti su manimi kartu ir pasikalbėti (tarkime, kad aš nesuprantu). Baigėsi tuo, kad po pokalbio gydantis gydytojas per valandą pasiėmė nemokamas atostogas ir dingo iš darbo dviem savaitėm. Išsigando mirtinai.
QUOTE(alfija @ 2013 03 13, 12:18)
Ute, pats žmogus diagnozuoti iš viso negali. Net jei jis perskaitęs tūkstančius straipsnių, tai visų pirma.
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2013 03 13, 13:02)
ne taip. neužsiciklinsi, bet žinosi ką daryti. Į ką atsispirti, nuo ko atsispirti ir kaip tęsti tą pagalbą. Nes tik simptominis pagalbos būdas- neduoda jokių rezultatų. Tolimesnių.
QUOTE(Ute @ 2013 03 13, 14:06)
Slogą gal ir galiu
Kaslink tokių raidos sutrikimų apie kuriuos čia kalbame - visiškai pritariu. Kita vertus su gydytojų nekompetencija teko labai smarkiai susidurti ir tas žinių bagažas (tie tūkstančiai straipsnių) labai padeda kritiškai vertinti tai ką sako gydytojas. Bet diagnozė vis vien turi būti specialisto.
Mano gyvenime buvo atvejis (tiesa, ne su psichiatrais) kai mano ir gydytojo žinios smarkiai nesutapo ir pakviečiau pažįstamą gydytoją nueiti su manimi kartu ir pasikalbėti (tarkime, kad aš nesuprantu). Baigėsi tuo, kad po pokalbio gydantis gydytojas per valandą pasiėmė nemokamas atostogas ir dingo iš darbo dviem savaitėm. Išsigando mirtinai.
Papildyta:
Kaslink tokių raidos sutrikimų apie kuriuos čia kalbame - visiškai pritariu. Kita vertus su gydytojų nekompetencija teko labai smarkiai susidurti ir tas žinių bagažas (tie tūkstančiai straipsnių) labai padeda kritiškai vertinti tai ką sako gydytojas. Bet diagnozė vis vien turi būti specialisto.
Mano gyvenime buvo atvejis (tiesa, ne su psichiatrais) kai mano ir gydytojo žinios smarkiai nesutapo ir pakviečiau pažįstamą gydytoją nueiti su manimi kartu ir pasikalbėti (tarkime, kad aš nesuprantu). Baigėsi tuo, kad po pokalbio gydantis gydytojas per valandą pasiėmė nemokamas atostogas ir dingo iš darbo dviem savaitėm. Išsigando mirtinai.
Papildyta:
tai tos nekompetencijos, žinių stokos yra. Ir pakankamai dažnai. Bet tai kas liečia diagnostinę sritį- ji stipri. Yra ta spraga- diagnozavau, ir toliau ką daryti žinau mažai arba nežinau visai. Bet čia, raidoj atsibedam į ką- ne į psichiatro nekompetenciją, o viduriniosios grandies- psichoterapeuto nebuvimą. Jei neurologinė dalis irgi yra puiki, tai va čia tų dviejų dalių sujungimo nėr ir praktiškai beveik viskas. Psichologas - jis ra, ar jo nėra- raidos sutrikimuose, na jis psichiatrui reikalingas, bet pacientui personaliai ne itin.
QUOTE(alfija @ 2013 03 13, 13:02)
neužsiciklinsi, bet žinosi ką daryti. Į ką atsispirti, nuo ko atsispirti ir kaip tęsti tą pagalbą.
vien meilės dažniausia negana, kartais kai ką labai skaudžiai reikia sulaužyti, ka pakui pataisius jau gyventųsi geriau.
vien meilės dažniausia negana, kartais kai ką labai skaudžiai reikia sulaužyti, ka pakui pataisius jau gyventųsi geriau.
Pritariu
Aš 'užsiciklinau' klausimuose (įgimta/įgyta) dėl to, kad vaiko, patyrusio gyvenimą šeimoje/se, elgesys viens prie vieno su vaiko, iki tol gyvenusio tik globos namuose, visą gyvenimėlį, gal ir kitoms toks įspūdis susidarė?
Man svarbu, ne tik dėl ko (priežastis), bet ir vardan ko (tikslas) vaikas vienaip ar kitaip elgiasi.
Gal čia ta tema ir aktualijos, kurias AŠ ŠIANDIEN galiu pagvildenti, pasidomėti, tam laikas ir proga
QUOTE(Karita @ 2013 03 13, 15:14)
Pritariu
Aš 'užsiciklinau' klausimuose (įgimta/įgyta) dėl to, kad vaiko, patyrusio gyvenimą šeimoje/se, elgesys viens prie vieno su vaiko, iki tol gyvenusio tik globos namuose, visą gyvenimėlį, gal ir kitoms toks įspūdis susidarė?
Man svarbu, ne tik dėl ko (priežastis), bet ir vardan ko (tikslas) vaikas vienaip ar kitaip elgiasi.
Gal čia ta tema ir aktualijos, kurias AŠ ŠIANDIEN galiu pagvildenti, pasidomėti, tam laikas ir proga
Aš 'užsiciklinau' klausimuose (įgimta/įgyta) dėl to, kad vaiko, patyrusio gyvenimą šeimoje/se, elgesys viens prie vieno su vaiko, iki tol gyvenusio tik globos namuose, visą gyvenimėlį, gal ir kitoms toks įspūdis susidarė?
Man svarbu, ne tik dėl ko (priežastis), bet ir vardan ko (tikslas) vaikas vienaip ar kitaip elgiasi.
Gal čia ta tema ir aktualijos, kurias AŠ ŠIANDIEN galiu pagvildenti, pasidomėti, tam laikas ir proga
vat į tai ir atsiremiam- nėra valios, ir nėra jokio kryptingo judėjimo į jokį tikslą. Viskas, kur reikia dėti pastangas, kur reikia pasinaudoti valia - atsiranda praraja. Po to seka paaiškinimas- man sunku, aš negaliu, aš negaliu daugiau su tavim gyventi, tai neįmanoma, ir dar galima užrašyti keliasdešimt tų- NESISTENGSIU. Nenoriu galvoti, nenoriu suprasti. Nemąstysiu ir taip toliau. Ir reakcija į kažkokią bausmę irgi, kada atrodo lyg ir(nepaisant atsakymo)turėtų ateiti tas pasistengimas- išgirsti- nu ir gerai, ir neisiu į lauką visą gyvenimą, nevalgysiu visą gyvenimą, nesimokysiu visą gyvenimą. Po pusvalandžio maždaug kyla prašymas- ar galiu į lauką. Ne. Kodėl? Nes nubaustas? O už ką nubaustas. Ir atbubenimas- už ką. Bet nėra to pajautimo, jog jis kažką padarė ne taip. Kada nėra to pojūčio- vat čia yra emocijų sutrikimas. Jis iš emocinio lauko, iš emocinės pusės niekaip nesugeba, negali įvertinti savo buvusio poelgio. Jis pasielgė taip- kaip jam išėjo pasielgti nenaudojant pastangų. Ne socialiai- o asocialiai. Gyvenimas tarsi garde- gal čia skylė, gal ten. Pasisekė išlindau- pasinaudojau(net nepajutau teigiamų ar neigiamų emocijų) grįžau, nes dabar noriu patenkinti kitus savo primytivius poreikius- pavalgyti, atlikti gamtos reikalus, pavėpsoti į TV, ar tiesiog šalta. Įsilieti į kolektyvą, pas kurį išėjo, žiūrin plika akim- kad gerai- iš tiesų irgi neįsilieja. Jis tiesiog arba be pastangų slenka iš paskos, arba ir visai tik stebi. Prireikus neišvengiamai užmegsti kontaktą dažniausia naudoja visuomenei nepriimtinus būdus- užgaulioja, užkabinėja, įžeidinėja, naudoja smurtiius elementus- mušasi, mėtosi, keikiasi. Jam paprastai pasieka išprovokuoti adekvatų atsaką- jaučiasi pabandravęs sau suprantamu lygmeniu.
Aš čia nerašau apie savo vaiką, aš rašau kaip ir su kuo tenka susidurti dažniausia sprendžiant emocinį sutrikimą.
Emocinis nebrandumas ir yra tas dalykas, kada vaikai ir suaugusieji, na jie iš tų emociškai nesubrendusių vaikų, leidžia padaryti nusikaltimus, sužalojimus sau ir kitiems. Vaikai, paaugliai emociškai nebrandūs yra nepajėgūs numatyti pasekmių. Sakykim jiems atrodo jog jų nužudytas kačiukas,kurį jie nužudė supykę atsigaus. Jis nebepyksta - ir jis turi atsigauti, ko gi jis apsimeta mirusiu. Tiki, kad galima gyvybę įpūsti, ir dar kitokiais nerealiais dalykais. Jie gali nužudyti ir savo įtėviu, tėvus, globėjus ir irgi taip pat tikėtis jog jie atsigaus. Kad jau tikrai neatsigaus suvokia tik kalėjimo kameroj. Dažnai girdisi iš TV ekranų, spaudoj visi skaitom, visi piktinamės- nusikaltėlis sako aš nekaltas, aš nieko nepadariau, aš jam tik dūriau- o jis numirė pats. aš nenužudžiau ir esu nekaltas. Tai va čia yra to emocinio ir dalinai socialinio nebrandumo pasekmė. Arba sako aš tik ėjau iš paskos, man Jonas pasakė durk, pavok, pastumk- aš padariau- aš nekaltas, kaltas Jonas, nes jis sakė.
QUOTE(alfija @ 2013 03 13, 17:03)
Ne. Kodėl? Nes nubaustas? O už ką nubaustas. Ir atbubenimas- už ką. Bet nėra to pajautimo, jog jis kažką padarė ne taip. Kada nėra to pojūčio- vat čia yra emocijų sutrikimas.
Arba sako aš tik ėjau iš paskos, man Jonas pasakė durk, pavok, pastumk- aš padariau- aš nekaltas, kaltas Jonas, nes jis sakė.
Arba sako aš tik ėjau iš paskos, man Jonas pasakė durk, pavok, pastumk- aš padariau- aš nekaltas, kaltas Jonas, nes jis sakė.
vat čia apie mano vaiką.
viens prie vieno.
išskyrus bendravimą - susbendrauja su bet kuo greitai, tik socialines normas įsiminti sudėtinga...
Papildyta:
p.s. bet pastarasis punktas tarp vaikų itin dažnas. ne vien su mano vaiku taip.
praeitų metų istorija apie keturis muškietininkus, 'nea, tai Braškė pasiūlė eiti į tualetą", "o tu, Estera,, pasiūlei po to dingti", o tu dar ir Robertą pakvietei. 'o Robertas pasiūlė palakstyti pirmame aukšte', "aha pasiūliau, betgi nesakiau, kad padūkim prie direktorės kabineto ir pamėtykim gėles".
Citata(laisvas vertimas) is vienos rimtos ir geros knygos,kuria parase rimtas vaiku psichoterapeutas:"jie turi imuniteta pedagoginei strategijai ir mokymams. Jie visados buvo atsakingi uz save, bet beveik neturi supratimo apie savo reikmes.Ju socialines atsakomybes pojutis yra neegzistuojantis...(...) Norint padeti tokiems vaikams, du dalykai turi atsitikti. Pirma, jie turi pamatyti save kaip virtualiai betevius ir vienus su savo atsakomybe uz save pacius. (...)Kitas zingsnis, nepaisant to, ka mes zinome apie edukacine teorija ir vaiku auklejima, yra lengvesnis. Mes turim pamirsti minti buti padejejais ir vietoj to sutikti tuos vaikus pagal ju paciu salygas.(....) Mes visuomet turim zinoti, kad musu kontaktas su jais nera ir negali buti pakaitalas to, ko jie yra neteke budami su tevais.(...) Socialinis prisitaikymas niekada nera palengvines zmogaus egzistencinio skausmo;geriausiu atveju jis suteikia laikina apsauga nuo skausmo, kuris neisvengiamai pasireiks kitose aplinkybese".
Alfija - ten buvo išvartyti vazonai prie mokyklos direktorės durų ir nei vieno kalto. Iš keturių. nes ne jis sugalvojo, liepė, kvietė.
