Apie traumas patyrusius vaikus

#73
QUOTE(Mikimauz @ 2013 03 15, 22:48)
Kad prieraisumo sutrikimas nieko bendro su ptsd neturi: informacija is dsm ir icd. Kad daznas vaikas patyres seimoje prievarta turi ptsd- tiesa, informacija: profesine ir as apie tai zinau 10 kartu daugiau nei jus, nebent jus kasdien su tuo susiduriate. Kad ju patirta prievarta tampa prieraisumo sutrikimu kaip tokiu- irodymu as nesu macius,su tuo asmeniskai nesusidurus, jokia klasifikacija apie tai nekalba. Todel ir prasau kazkokiu aiskiu argumentu is jusu, kad galeciau apie tai suzinoti nes man idomu. Kai manes prase nurodyti kriteriju saltinius to, ka as zinau, as nurodziau, to paties tikiuosi ir is jusu. Jusu saltiniu as nematau. Matau tik kazkokias gynybines reakcijas, kai jusu argumentams kazkas priestarauja. As siulau diskutuoti civilizuotai. Galima gincytis, nesutikti, bet tuomet reikia ir argumentuoti kazkokiu budu. Nes kitaip nieko naujo niekas nesuzinosime.


keiksmažodžių nevartoju, užmušt negrasinu. Ir šiaip negrasinu. Žodžiu civilizuotai. Ką jūs galit žinot, nežinodama tikslių objektų pavadinimų- net neįsivaizduoju.
Atsakyti
#74
QUOTE(alfija @ 2013 03 15, 21:56)
keiksmažodžių nevartoju, užmušt negrasinu. Ir šiaip negrasinu. Žodžiu civilizuotai. Ką jūs galit žinot, nežinodama tikslių objektų pavadinimų- net neįsivaizduoju.


Kuriu pavadinimu? Tai paaiskinkite juos prasau.
Atsakyti
#75
QUOTE(Mikimauz @ 2013 03 15, 23:15)
Kuriu pavadinimu? Tai paaiskinkite juos prasau.


ką jums paaiškint? Forume? Šitoj temoj? Konkrečiai šitoj temoj jūs klaidžiojat kaip ežys rūke. Bandot papsakot apie kažkokią profesiją, bet neskiriat sutrikimų nuo sindromų. Viena ką suprantu, kad traumuoto vaiko ir iš arti nematėt. Tą suprantu. Daugiau kol kas nieko. Čia apie jūsų žinias.
Atsakyti
#76
QUOTE(alfija @ 2013 03 15, 21:44)
ai apie prieraišumą labai daug turėjo per juos pasakoti, na nebent jūs tai prleidot pro ausis.


Apie prieraišumą - 1 užsiėmimas. Ne tiek daug. Supažindina su problematika, trumpai apie rūšis, jokių komplikuotų (pvz., seksualinės prievartos, kito smurto) atvejų neanalizavom.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Virvytė: 16 kovo 2013 - 17:07
#77
QUOTE(Virvytė @ 2013 03 16, 17:57)
Apie prieraišumą - 1 užsiėmimas. Ne tiek daug. Supažindina su problematika, trumpai apie rūšis, jokių komplikuotų (pvz., seksualinės prievartos, kito smurto) atvejų neanalizavom.


tai jei neanalizavot, tai dabar ką padarysi. Pas mus, mūsų grupė analizavo. Pasakojo moteris viena savo vaiko patirtį.
Atsakyti
#78
Labai gera tema, bet nesuprantu, jūs čia visos spec mokslus baigusios ar kaip? Kai kurios, tai žinau, kad valgo iš to duoną, bet gal ne visos? Kažkaip norėtųsi paprasta žmonių kalba bendrauti apie traumas, o neskaityti vos ne "knygų citatas", kai ir nelabai supranti apie ką kalba. Nors jeigu nesuprantu, tai gal man tada ir nereik, neapkrausiu galvos bereikalinga info biggrin.gif
Atsakyti
#79
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 03 19, 10:31)
Labai gera tema, bet nesuprantu, jūs čia visos spec mokslus baigusios ar kaip? Kai kurios, tai žinau, kad valgo iš to duoną, bet gal ne visos? Kažkaip norėtųsi paprasta žmonių kalba bendrauti apie traumas, o neskaityti vos ne "knygų citatas", kai ir nelabai supranti apie ką kalba. Nors jeigu nesuprantu, tai gal man tada ir nereik, neapkrausiu galvos bereikalinga info biggrin.gif


Lygiai ta pati ir as pagalvojau mirksiukas.gif
Atsakyti
#80
Šis filmas (nors baigiasi pozityvia gaida) man labai priminė tai ką skaičiau apie prieraišumo sutrikimą.

Gimęs vaikas neturi gebėjimo pajusti malonumą iš bendravimo. Tas gebėjimas ugdomas kai nuolat kartojasi "šablonas": priėjo mama ir vaikas iš to patyrė malonumą (buvo alkanas - pasisotino, nesimiegojo - pasūpavo ir t.t.). Dėl tokių besikartojančių vaiko potyrių kūdikiškame amžiuje vyksta biocheminiai pokyčiai smegenyse ir susiformuoja gebėjimas jausti malonumą bendraujant su kitu žmogumi.

Esant sunkiai prieraišumo sutrikimo formai vaikas/paauglys visiškai nejaučia malonumo bendraudamas su bet kuo kitu. Tuomet vaikas neturi jokio motyvo elgtis taip kaip nori kiti (nebent kažkiek baimė ar materialinės vertybės). O jei dar prisideda impulsų kontrolės nebuvimas (ty. kai labai noriu darau ką tuo metu noriu negalvodamas apie pasekmes), tada jau ir tie motyvai nebesvarbūs. Rašo, kad esant tokiai diagnozei labai atsiranda manipuliavimas kitų elgesiu iš vaiko pusės.

Kaip ir filme sakoma (didelė dalis taip ir neprisitaikys gyventi šeimoje), taip ir aš skaičiau, kad nėra žinoma receptų (terapijos būdų) kaip esant sunkiam atvejui pakeisti tą biochemiją. Neturėtų būti iliuzijų, kad esant tokiai diagnozei vaikas destruktyviu elgesiu tik išbando suaugusius ar mylėsite, net jei blogai elgsiuosi, kad jam reikia laiko adaptuotis ar laiko suprasti, kad šiais žmonėmis (globėjais/įtėviais) vis tik galima pasitikėti.


QUOTE(alfija @ 2013 05 26, 08:51)
Be iliuzijų,.... kad meilė gali pakeisti viską..

Atsakyti
#81
Tai čia žinai, meilė meilei nelygu. Tokiais atvejais tai skaitosi- myli kaip dūšią, ir kreti kaip grūšią. Tas kreti- tai nu nelupi, bet ir be variacijų. Be to tokio- ach- tai kažkas neapčiuopiamo. Tas saldus žodis laisvė , meilė. Čia be jokios laisvės rinktis tarp blogo ir gero elgesio- elgesys gali būti tik geras, jausmų išraiška tinkama ir priimtina visiems. Ne langų daužymas, ne ant mšinu šokinėjimas, ne išmatom sienų tepimas ir t.t. Suprantu, kad stengtis jiems sunku, kad toj biochemijoj irgi visko daug. Bet jei pavyksta išauginti visai civilizuotai galintį dirbti kroviku, kiemsargiu, mokėti išreikšti tinkamai jausmus, ir tinkamom priemonėm- tai įsivaizduoji maždaug kiek meilės ir globėjo/įtėvių pastangų sudėta. Vat ne kalėjime, vat ne degradas. Pagal mane ištraukimas iš to, tai tik iš didžiulės meilės ir ne kas kitas- o meilė. Bet tokia pragmatiška, be iliuzijų, be užnešimų. Diegi į tą vaiką pagal dinaminių stereotipų principą ir tiek. Pas mane atvejis aišku kad šviesesnis, ir geresnis, ir vaikas labai nori stengtis- aš juo nesiskundžiu va taip va. Bet jis turi ateiti iki to pats, kad man jo reikia labai, bet jam manęs turi reikėti gerokai labiau, nei man jo. Kad jam pačiam yra svarbiausia augti šeimoj- ne kam nors kitam. Žodžiu, šiai dienai aš tai viskuo patenkinta, rezultatais patenkinta- viskas yra gerai. Ne kaip kine.
Atsakyti
#82
Moterys, bet kaip tą diagnozę pas mus nustato, kaip atskiria, kad čia ne išbandymas, ne adaptacija, ne dar kas - o prieraišumo sutrikimas? Ar iš vaiko istorijos, ar iš dabartinio gyvenimo, ar dar kažkaip? Tiksliai gal paklausiu - ar čia kaip filme, yra tik keli/ios specialistai, kurie tą išmanytų? Ar Jūs žinote konkrečias daktares - ne, man nereikia pavardžių, tik reiraujuosi, ar tokiu atveju reikia žinoti Tą/Tas pavardes, kaip filme smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karita: 27 gegužės 2013 - 14:19
#83
QUOTE(Karita @ 2013 05 27, 15:18)
Moterys, bet kaip tą diagnozę pas mus nustato, kaip atskiria, kad čia ne išbandymas, ne adaptacija, ne dar kas - o prieraišumo sutrikimas? Ar iš vaiko istorijos, ar iš dabartinio gyvenimo, ar dar kažkaip? Tiksliai gal paklausiu - ar čia kaip filme, yra tik keli/ios specialistai, kurie tą išmanytų? Ar Jūs žinote konkrečias daktares - ne, man nereikia pavardžių, tik reiraujuosi, ar tokiu atveju reikia žinoti Tą/Tas pavardes, kaip filme smile.gif


Iš vaiko istorijos, iš elgesio, iš būdingų indikacijų. Iš gausybės testų. Yra tik keli. Tie, kurie nemažai metų dirba su tuo pačiu vaiku, pradeda tai įvardinti į diagnozes. Su maniškiu gi dirba ne pirmi metai tie patys specialistai. Jie žino apie jį ir jo praeitį daug daugiau, nei aš pati. Patirtas traumas, išgyventas traumas. Šiaip reikia. Bet labiausia tokiu atveju reik žinot, kad jokios JOKIOSpsichoterapijos vaikui. Tik psichiatro korekcija.
Atsakyti
#84
QUOTE(alfija @ 2013 05 27, 11:21)
Tai čia žinai, meilė meilei nelygu. Tokiais atvejais tai skaitosi- myli kaip dūšią, ir kreti kaip grūšią. Tas kreti- tai nu nelupi, bet ir be variacijų. Be to tokio- ach- tai kažkas neapčiuopiamo. Tas saldus žodis laisvė , meilė. Čia be jokios laisvės rinktis tarp blogo ir gero elgesio- elgesys gali būti tik geras, jausmų išraiška tinkama ir priimtina visiems. Ne langų daužymas, ne ant mšinu šokinėjimas, ne išmatom sienų tepimas ir t.t. Suprantu, kad stengtis jiems sunku, kad toj biochemijoj irgi visko daug. Bet jei pavyksta išauginti visai civilizuotai galintį dirbti kroviku, kiemsargiu, mokėti išreikšti tinkamai jausmus, ir tinkamom priemonėm- tai įsivaizduoji maždaug kiek meilės ir globėjo/įtėvių pastangų sudėta. Vat ne kalėjime, vat ne degradas. Pagal mane ištraukimas iš to, tai tik iš didžiulės meilės ir ne kas kitas- o meilė. Bet tokia pragmatiška, be iliuzijų, be užnešimų. Diegi į tą vaiką pagal dinaminių stereotipų principą ir tiek. Pas mane atvejis aišku kad šviesesnis, ir geresnis, ir vaikas labai nori stengtis- aš juo nesiskundžiu va taip va. Bet jis turi ateiti iki to pats, kad man jo reikia labai, bet jam manęs turi reikėti gerokai labiau, nei man jo. Kad jam pačiam yra svarbiausia augti šeimoj- ne kam nors kitam. Žodžiu, šiai dienai aš tai viskuo patenkinta, rezultatais patenkinta- viskas yra gerai. Ne kaip kine.



Kazkodel buna zmonem atrodo, kad meile vaikui tai vat kaip tam filme, pabuciuot pries miega, galva paglostyti, paklausti kaip sekas. Cia yra 7minuciu/sav. bendravimo meile.

Gerai labai, alfija, kad rasai, aciu tau. Labai noreciau kada susitikt, Zioga, Dziuga ir Zylute pamatyt.
Atsakyti