QUOTE(qkas5 @ 2013 02 20, 23:55)
(priedas) ...Nematau prasmės tęst, nes netyčia galiu knygą parašyt.. "Nuostabus personalas, gavau visapusišką palaikymą..." ir cezarį magaryčioms
(ir, ko gero, ne už ačiū). Matot..... žmonėms net prekybos centre sunku suprasti, kad
į vienkartinius maišelius produktus galima dėti daug kartų vis tuos pačius atsinešant į parduotuvę arba geriausia yra - ko net 98% nesupranta - visai jų nenaudoti, nes vis tiek VISKAS nešvaru. O čia - MEDICINA, LIGONINĖ, ne kokia tai ten ikirimimaxima. Tačiau, Jūs net ir čia esate tie 98%, nes namuose gimdo tik 2%
Mano pirmas gimdymas buvo visiškai natūralus, greitas ir tobulas, su vaiko padėjimu ant pilvo ir tt-ir visa tai prieš 15+ metų II kauno ligoninėj. Buvau visai žalia mama, netyčia pastojus, tada nežinomybė gąsdino vis galvojau kaip čia tas gimdymas ir tt. Gimdykloj buvau su pačiais artimiausiais žmonėmis-vyru, mama ir tėčiu (taip-tėtis matė savo anūko gimimą ir verkė iš laimės nes savo vaikų gimimo tarybinėj ligoninėj nematė). Per naktį budėjusi jauna akušerė mokė kaip kvėpuoti kad neskaudėtų, parodė pozas kaip galima palengvinti skausmą ir atsidarymą. Ryte nauja pamaina su puikia vyresnio amžiaus gydytoja su linksma šypsena pasakė-ooo mamytė gal jau norėtų gimdyti? nes vaikelis nori tave pamatyti
ir štai stalas, kampu pakeltas kad nereiktų gulėti, akušerė žiūri į aparatus (nes man tie sąrėmiai nė skauda nė ką) ir sako kada JAU, staiga vieną akimirką STOP (po daug metų sužinojau kad tai tam kad vaikelis pasisuktų petukais) it tada-viskas, mama, šaunuolė
mano mažylis nerėkia, nes jo niekas nemuša per užpakalį. Jis man ant pilvo, pramerkia akį, ir ŠYPSOSI. Kažką sustena. Snaudžia. Valgyt tingi, laukia kol bus nupraustas
tada pavalgo ir gražiia miega man prie šono, liekam dar valandą gimdykloje stebėjimui. Aš nemiegu-negaliu, neatsižiūrim.
Antram gimdymui ruošiausi- lankiau kursus, tame tarpe lankiau ir natūralistų kursus apie gimdymą, plius turėjau gerą patirtį ir puikų nusiteikimą. GN viskas buvo gerai, aplinka jauki, žiūrim vakarinę TV programą, kvėpuoju, kažkiek skauda. Na bet tą jau žinau, taip pas mane taip kūnas sutvertas kad nejaučiu skausmo. Atsidarymas super lėtas. Bet mes turim visą pasaulio laiką. Neskubam, nors jau smalsumas susitikt su mažyle kirba. Staiga apie trečią nakties aparatas rodo - vaikui blogai
tonai krenta, kyla. Nestabilu. Gydytojas-mano buvusio mokinio tėtis, pažįsta, paplepam, kruopščiai apžiūri, ramina, neskuba, stebi. Sako (o jis nebejaunas) vaikeli per savo darbo metus mačiau visko daug o pas tave tikrai viskas gerai bus. Kalba, pasakoja, rodo, aiškina, nuima įtampą. Stebi. Deja po dar poros valandų nieko gero, rekomenduoja CP nes tonai silpnėja ir tai nėra geras ženklas. Aš verkiu-na kaip taip... ramina visi. Anesteziologė siūlo epidūrą-taip aš matysiu kaip gimsta mano mažylė, nors bendra narkozė jiems būtų paprasčiau. Man pačiai darosi silpna, bet veidelį matau, mažylę gauna tėtukas, priglaudžia, apkabina, kalbasi... su ta kuri jam keletą mėnesių stukseno į šoną. MAn komplikacijos, daktarai tik atidarę pamatė kame bėda ir tapo aišku kodėl gamta stabdė-nebūčiau pagimdžiusi pati. Tokia anatomija, nežinia dėl ko, bet taip yra. Prarandu kraujo, daug, HG žemiau 80, bet man-gera, nes aš jau reanimacijoj, o mažytė valgo pienuką. Personalas visi šalia, visi sveikina, pasakoja kas kaip, o akušerė įsitikina kad mažutė valgo puikiai, palieka mus pasidžiaugti. Vyro niekas neveja. Aš noriu miego-na vis tik streso būta. Visi skirstosi, 4 valanda vis tik... po 2 valandų mažytė vėl atnešama valgyti. Viso būnam 5 dienas-gaunu visokeriopą pagalbą dėl žindymo, dėl sveikimo, visis susirūpinę kad nepasidarytų man bloga bet aš-ant sparnų, o personalas rodo vieni kitiems-štai kaip euforija gali daryti stebuklus. Ateina ir pasikalbam, paaiškina, papasakoja. Jaučiuosi kaip namie. Atleiskite, prirašiau, nuverkiau posmą, sukilo prisiminimai
Už cezarį nemokėjau. Išvykdami palikom po dėžę saldainių ir kavos pakį - vieną sesučių kambary naujagimių skyriuje, kitą - gimdymo komandai, kaip tik tą dieną man išeinant budėjusiai. Bet jūs geriau žinot. Drobinius maišelius vietoj vienkartinių naudoju jau 5 metai-pirmą pirkau iš Avon kompanijos, kai joje dirbau. Bet jūs geriau žinot. Nebesiginčysiu. Nematau reikalo nuodyti dienos kalbant su pagiežingu pavydžiu mažu žmogeliu. Man gaila jūsų vaikų nes jūs juos susirūšiavot-va tie kur į lempas gimė ir tie, kur normalesni. Eikit, apkabinkit VISUS 4-jie jūsų vaikučiai, kūnas ir kraujas, ir jokio skirtumo kaip gimę-jie VISI turi jus, tėtį ir mamą. Linkiu jūsų šeimai kuo daugiau gražių akimirkų.
o jei jūsų vaikai ateis į mano mokyklą ir paklius į mano pamokas-aš neskirstysiu kaip kuris gimęs. Mokysiu ir mylėsiu visus-nes jie vaikai
QUOTE(vylabusle @ 2013 02 21, 01:31)
Na, kad kitokie vaikai gimsta namuose - su tuo nesutikčiau jokiais būdais. Tiesiog ir tėvai tokių vaikų netradicionalistai, atitinkamai ir auga kitokie vaikai... Nedievinčiau aš taip to naminio gimdymo. Beje, ir kad tie namai? Man tai - vieta, kur gyvenu, kad ir rytoj galėčiau persikelti į kokį viešbutį, ir ten jaustis lygiai taip pat puikiai, kaip ir "namuose", nes neprisirišu prie vietos.
Tačiau atižvelgti į žmonių poreikius medicina privalo. Man neskauda, kad kokia kita moteris nuspręs gimdyt namuose. Kas iš to, kad man tokios paslaugos nereikės? Bet man, nėščiai, reikia, kad į nėščiųjų poreikius būtų žvelgiama rimtai. Man reikia, kad būtume gerbiamos ir kad mumis būtų pasitikima. O šita raganų medžioklė parodo, kad esame traktuojamos kaip inkubatoriai, nešiojantys būsimus piliečius, kuriuos valstybė žino geriau, kaip pagimdyti...
QUOTE(Selva @ 2013 02 21, 01:37)
kai kalbama apie abortus, kazkodel vaiko teises dingsta, jis vadinamas gemalu, vaisiumi.. kalbama vien apie mamos teises, net ir vaiko tevo nuomone tuomet atmetama.
bet va gimdyme jau visi spekuliuoja vaiko teisemis ir... stumia vaika gimti be profesionalios pagalbos
Aš griežtai PRIEŠ abortus... tai yra žudymas. Aišku jei žinai kad nešioji tarkim nesveiką vaikutį kuris neišgyvens gimęs... tada jau turi būti teisė spręsti ką toliau daryt. Bet žudyt kūdikį vien todėl kad tau taip nepatogu... yra pilna porų trokštančių vaikelio bet negalinčių jo turėti-jie mylės ir augins jūsiškį kaip savą, atiduokit - jei jau taip nereikalingas jis jums-bet kas davė teisę žudyti?
