Aš neseniai dalyvavau interviu, kuriam vadovė šiek tiek virš 30 m. pana, matosi, kad darbas jai yra visas gyvenimas. Tai po to interviu irgi jaučiausi šūdinai. Bet net ir nesitikėjau, kad jį gausiu. Ji labai šlykščiai su manimi kalbėjo, plius, dar prisiskaičius visokių klausimų internete matyt, ką užduoti

. Paklausia klausimą - atsakau. Žiūri į mane su šypsena arba įsmeigus akmeninį žvilgsnį. Galiausiai priėjo prie tokių pareiškimų, kad vos ne tavo studijos yra nieko vertos, tu nieko apie šitą dalyką nežinai, o tavo mąstymas yra siauras.

Aš jau beveik irgi buvau susinervinus ir manau, kad ji tai matė (plius, manau, kad tai ir parodžiau, nes pokalbio metu vos ne susipykau su darbdave

). Atsisveikinom, ir išėjau. Net neklausiau, kada praneš rezultatus, nes abiem buvo aišku.