QUOTE(Jurzole @ 2013 07 11, 10:40)
Kita vertus, tokio tipo knygose daznai bandoma sakyti (ir ne visada labai jau subtiliai), kad Lietuva nera pasaulio bamba, kad kitur pasaulyje mums iprasti dalykai vyksta kitaip ir kad gal vertetu is to pasimokyti (nebutinai perimti) - tai irgi sukelia kai kuriu skaitytoju susierzinima
Ar tikrai? Ne visko, kąs vyksta "kitur pasaulyje" derėtų mokytis Nesutinku, kad kitur tiesa yra labiau tiesa, o žalesnės žolės ieškojimas kaimyno kieme - bendražmogiškas ir multikultūrinis reiškinys. Kai pakeliauji, paskaitai, pamatai, susipažįsti su skirtingom kultūrom, kalbom, įpročiais, religijom, supranti, kad žmogus iš prigimties gimęs ieškoti, kur geriau/skaniau/lengviau/maloniau. Ir tik mentaliai subrendęs susigaudai, kad žolės žalumas tavo kieme priklauso ne nuo kaimyno, o nuo tavęs paties. Dar daugiau: suvoki, kad kažkur kitur pasaulis tuo ir žavus, kad jis kitoks, kad skiriasi nuo maniškio Ir kaip nuobodu būtų gyventi, jei staiga visi priimtų Melniko, Užkalnio ir kitų panašių veikėjų atrastas "tiesas"kaip gyvenimo vadovėlį ir copy-paste principu subeždžionėtų. Kur tada liktų tautiškumo identitetas? Kuo tada žavėtų Paryžius?