Femme, Jūs visiškai teisi dėl ekskursijų. Senai, senai, ko gero gal prieš 20 su viršum metų kažkas turėjo valgomajame ant sienos ar tai undinę, ar tai Venerą, žodžiu, kažkokio žymaus dailininko kopiją. Tai bendradarbiai pasakojo, kad tarėsi, butelį nešė, kad tik pamatyti

. Urvai, požemiai, kai jie natūralūs- vienas grožis . Tapybą ant sienų gal dar toleruočiau kokiame 200 metų senumo name, bet ne šiuolaikinėj dėžutėj.
Papildyta:Beje, klasika irgi kartais kiek perspausta gaunasi. Esmė tame, internete rasti interjerai dažnai būna ne tos svorio kategorijos - erdvės ir pinigine išraiška. Tad lieka pasigrožėti kaip meno kūriniu, nes su kartėliu lieka konstatuoti: nesižiūrės 30 kvadratų tai, kas kurta 100 kvadratų.
Ir dar vieno dalyko negaliu suprasti. Sakykim, interjeras kokios įžymybės. Tai kam tada virtuvė su valgomuoju, svetaine vos ne vienoj erdvėj? Kažkaip neįsivaizduoju Madonos ar Viktorijos kepant blynus. Visada maniau, kad tokiuose namuose virtuvė atskira ir ten tik virėjai sukasi. Paradoksai kažkokie