QUOTE(Selva @ 2013 02 26, 12:54)
asmeniskai pazistu bene keturias moteris, gyvenancias LT, ne provincijoje, skirtinguose miestuose, kurioms nesivystantis vaisius buvo pasalintas medikamentais arba abrazija. Nei viena is ju net nebuvo uzsiminta apie naturalu issivalyma. Viena drauge pati to pasiteiravo gydytojos ir buvo labai atkalbinejama, gasdinama dalimom komplikacijom. Galiausiai, pati issirase is ligonines ir persileido namuose.
Kelioms is minetu moteru jau buvo prasidejes savaiminis kraujavimas.
Klausyk, visažine. Aš patyriau du persileidimus ir daug mėnesių praleidau bendraudama su likimo draugėmis. Ir jų buvo ne keturios, o dešimtys. Abraziją darė tik toms, kurioms savaiminis persileidimas neprasidėjo arba kurių gimda po kraujavimo vis dar neatrodė švari.
Jeigu norite kritikuoti Lietuvos ginekologiją - kritikuokite tose srityse, kur išmanote.
Kai vyksta normalus "sveikas" savaiminis persileidimas - moteris nė nespėja pas ginekologą konstatuoti vaisiaus mirties, ji ir taip iš gausaus kraujavimo apie tai sužino. O jeigu vaisiaus mirtis konstatuojama ginekologo, moteriai nė neįtariant - viskas priklauso nuo to, kiek laiko nešiojamas negyvas vaisius. Jeigu porą dienų - situacija vienokia, jeigu porą savaičių - dievai, ar pačiai moteriai labai maga patampyti likimą už ūsų ir patikrinti, ar prasidės uždegimas, ar neprasidės.
Normalus savaiminis persileidimas prasideda vaisiui dar esant gyvam. Jeigu vaisius gimdoje jau kurį laiką yra miręs - tai jau nebėra maksimaliai sklandus įmanomas persileidimas (jeigu čia iš viso verta kalbėti apie sklandumą) ir daugeliu atveju intervencijos ne tik pateisinamos, bet ir būtinos.
Nešiotumėte pūlinį savo isčiose - kitaip giedotumėte.