QUOTE(Justesea @ 2013 02 26, 11:19)
Na čia aišku ne ta tema, bet drįsčiau suabejoti, ar tikrai visais atvejais ta pati... Jei vaisius miršta, tai dažniausiai organizmas jį pats ir pašalina. Užsieny tokiais atvejais dažniausiai leidžia rinktis - ar lauksi savaiminio persileidimo ar šalinti dirbtinai. Lietuvoj, kiek žinau, pasirinkimo nelabai yra... Bet čia gal ankstyviems nėštumams galioja, o kai vaisius didesnis, tai vis tiek dažniausiai skatinamas gimdymas ir mama gimdo pati, o ne išraunamas gabaliukais, kaip per abortą... O jei dėl kažkokių priežasčių neįmanoma pagimdyti, tai daromas cp. Gal mano žinios netikslios, pataisykit tada.
Meluojate. Jei pažiūrėtumėt į mano avatarą, pamatytumėt vieną įrašą ties 2010m. Mažiukui buvo 20savaičių, vystymasis sustojo ties 14-15. Nešiojau mirusį kūdikį to net neįtardama apie mėnesį laiko (nes nėštumą prižiūrinčiai vėplai nebuvo reikalo nė manęs svert nė matuot nė echo daryt, kas apie 13 savaitę norma dėl galimų įgimtų defektų tokių kaip Dauno sindromo numatymo. Nieko nereikėjo. Ir niekas nevyko. Pakliuvau į Klinikas po Kalėdų ir išbuvau iki Naujų. Kad ir kokia uždelsta situacija buvo, niekas nesiūlė, o netgi priešingai-rekomendavo kad kuo natūraliau gautųsi pats procesas, tik skatino su vaistais kad jis apskritai prasidėtų. Taip, buvo galima daryt iškart operaciją. Bet Abraitis iškart pasakė-ei, jūs faini ir dar jauni, aš noriu kitąmet jūsų gimdyme sudalyvaut. Va toks žmogus jis yra. Ir jo rezidentės tokios. Sunkiai pavyko man, nes leliukas skersas buvo, tada kai jau 5 dienas prasilaukėm natūralaus išėjimo, nieko nevyko, jis pats savo rankom jį ištraukė. Bet būsena buvo mano tokia kad norėjau tik namo, ir tada jau labai griežtai pasakiau kad su placentą ką nori tegu daro o aš važiuoju namo. 5 minutės narkozės, siurbimas (ne abrazija-kad tik nepakenkti) ir važiuoju namo... tik daug daug vėliau, kai viskas aprimo, suvokiau ką tas Gydytojas dėl manęs padarė. Ir kad neliko jokių komplikaciijų, uždegimų, už tai kad jis sėdėdavo po 15-20 minučių kasdien po kelis kartus palatoj, neėmė jokių pinigų, aš jam visada būsiu dėkinga. Štai kokie pas mus Klinikose gydytojai. Ir kolegos jo tokie pat-Biržietis, Gaurilčikas, Gintautas. Ir nors negimdžiau pas Abraitį, bet kaupiuosi kada nors nusiųsti jam padėką, su dukrytės nuotrauka. Arba pačios nueisim kada. Padėkosim iš visos širdies, asmeniškai. Kol kas negaliu, skauda man tam skyriuj lankytis. Vis dar skauda.
QUOTE(vylabusle @ 2013 02 26, 12:36)
Oi, Justesea, geriau nespekuliuokim šia tema. Būna, kad organizmas pašalina savaime, o būna, kad nepašalina. Būna, kad pašalina, tačiau gimda pilnai neišsivalo, lieka vaisiaus/placentos likučių. Tuo metu yra atliekama gimdos abrazija, kuri yra labai panaši į abortą.
Papildyta:
Jūsų žiniai, jokioje šalyje mirusio vaisiaus nelendama krapštyti, jeigu yra prasidėjęs savaiminis persileidimas. Po persileidimo gimda apžiūrima echoskopu - tikrinama, ar nėra liekanų. Jeigu kažkas lieka - tai gali sukelti uždegimą, todėl moteriai atliekamas gimdos valymas. O šiaip, jeigu domina ši skaudi tema - užsukite pas besiruošiančias pastoti po persileidimo, abrazijos - tan ir sužinosite, kaip tai vyksta, jeigu labai įdomu.
ačiū brangioji. Tikra tiesa. Nes kai viduj pradeda pūti viskas tada jau kalba eina apie apskritai gyvenimą arba mirtį o ne sapaliones apie natūralų pasirinkimą. Kartais jo nėra ir būti negali, bet mes, supermamos, geriau žinom ir už gydytojus ir už prezidentus
QUOTE(Selva @ 2013 02 26, 13:12)
isivaizduokit moteris, pirma karta pastojusias, suzinojusias, kad ju vikas mire isciose- kokia emocine padetis, ka jos dar gali racionaliai sumastyti? Gydytojas pasiulo tolimesnius veiksmus ir priimi jo zodzius kaip vienintelius sprendimo budus. Juolab, jei pati niekada tuo nesidomejai ir net nezinai, kas ir kaip buna. Plius dar jei pagasdina tuo ka ir jus parasete ar net baisiau.
As nesakau, kad visur LT visoms moterims prievarta valo. As replikavau i si pasisakyma:
o jeigu dar neprasidejes? tai prasideda gasdinimai, kad ir neprasides, kad vaisius pades irti isciose ir apnuodys motina 
Nes taip ir bus. Man žiauriai pasisekė, matyt turiu ten aukštai globėją. Nedaug trūko... o nebuvo jokių požymių-JOKIŲ. O gydytojai daro tą ką reikia daryt. Taip kad šitoj vietoj geriau pati rimtai nueikit, pasiskaitykit, nes palietėt skaudžią temą. Aš toj temoj buvau daugiau kaip metus, nes tokius dalykus supras tik tas kuris per tai perėjo.
PS draugė natūralistė, Žarskaus ir Šemetos užkietėjus gerbėja, labai dvasinga, tikinti moteris, negali išnešioti vaiko. Pirmi du nėštumai nutrūko, nes vis natūraliai atranka ir kiti bla bla bla, dar aišku pas Žarskų paskaitė kad tipo tu dvasiškai nepasiruošus tai va kūnas ir atmeta... kol nesutiko Mažylio GN vienos gydytojos kuri jau su trečiu kraujuojančiu nėštumu staigiai pasiguldė pas save į skyrių, įvedė režimą, darė tyrimus, sekė kraują, žiūrėjo placentą (pasirodo tokia jos anatomija-viskas pernelyg žemai), gulimas režimas 2 mėnesius, tada namie-su stebėjimu, būtinai ramybė, spec vitaminai. Išnešiojo, pagimdė. Dabar laukiasi vėl-ir vėl tas pats, toks kūnas. Taip yra. O jei natūralios atrankos lauktų tai išvis nebūtų vaikučių.
Žodžiu kiek į pievas bet labai jau skaudi tema paliesta. Ir gimimas, ir laukimas-taip, tai dvasingas laikas, tu esi 2in1, tavyje gyvena tavo mažasis aš. Bet medikai yra ne tam kad mums trukdytų gyvent o tam kad padėtų, paremtų, rūpinimasis sveikata yra jų darbas. Ir vaikas turi teisę gauti tą priežiūrą. Kvalifikuotą ir tinkamą, o ne bet kokią.
