Gimdymas ir gimimas namuose

Ar gimdymas kančia kad jį reikia iškęsti,pakęsti?

ne gimdymas, o buvimas dvi dienas ligoninėje po gimdymo, skaitykit ką rašo

Greičiau įteisintų greičiau paaiškėtų realybė ir nekiltų aršių diskusijų.
Dabar vyrauja žmogaus visagalybės fenomenas, dvasios stiprybė, minties galia daro stebuklus... taip daro, jei ir kūnas yra stiprus, visas organizmas "veikia" o jei nelabai?

dirbkit su savim, kad veiktu..paziurekit i vaikus..ypac kol jie dar nepersunkti suaugusiu reikalavimu..kokia dvasios stiprybe, minties galia ir kaip ju organizmas darniai veikia..be jokiu isivaizadavimu apie visagalystes ir kitus fenomenos..naturali busena

Kas, kad nestovi? O automobilį šeimyninį turite? Tai ir nuvežtų kas iš namiškių, jeigu iškiltų būtinybė.

Na, bet kuriuo atveju niekas jūsų konkrečiai gimdyti namuose neverčia, o kurios gimdo - ruošiasi įvairiems scenarijams.
Papildyta:

http://simasius.popo...siniam-tyrimui/

fizinis pasiruosimas yra bendro pasirengimo namuose dalis. Net tokia tingine kaip as stengiausi buti aktyvesne ir islikti 'low risk' gimdyve neprisiiaugindama daug kilogramu bei neuzmigdydama savo raumenuku, kad butu sklandesne stumumo faze.

Jei kunas nera stiprus, gali buti nerekomenduojama gimdyti namuose, arba eigoje patarta vykti I ligonine.

Tada moteris renkasi ligoninę ir ten jaučiasi saugi. Ir tai yra visiškai normalu.

Būtent Turi būt ne tik teorinis bet ir fizinis pasiruošimas ir gan stiprus

pritariu siai nuomonei

Aš irgi turiu patirties su dideliu apsirikimu dėl naujagimio svorio: ir echoskopas rodė tik apie 3kg, ir medikai prieš pat gimdymą prognozavo tik 3,5kg. Gimė beveik 4,3kg, tačiau nedidukas ūgiu, todėl storuliukas - krūtinės apimtis buvo lygi galvos apimčiai, o, pasak neonatologės, tokių plačiapečių ji Klaipėdos GN tik kelis per metus tematanti. Gi aš esu siaurų klubų, panašaus svorio (tik tada jau prognozuoto) pirmagimio net nelabai norėjo leisti natūraliai gimdyti. Abu sūnus keliavo gimdymo takais sunkiai, po pilno atsidarymo dar gerą valandą teko laukti stūmimo, nes sunkiai statėsi galvutė. Tačiau antruoju atveju akušerė (mano prašymu) laukiant stangų leido elgtis, taip, kaip man norėjosi, kaip aš jaučiau poreikį, todėl neprireikė nei jokių pilvo užgulimų, nei skatinamųjų, nei kitų intervencijų, įtrūkimams tik poros siūlių teprireikė sukabinti. Ir gimė sūnus tik akušerės priežiūroje, nes gydytoja net atbėgti nespėjo - pats stūmimas minutę tetruko.


Na, manau, gerokai arčiau ligoninės nei namų. Dėl pačios aplinkos nepasakysiu - prisimenu tik minkštą krėslą, kuriame vyras palaimingai miegojo po visko. Ir dušo kabiną, į kurią manęs neleido, nes akušerei pasirodė, kad gimdykloje per šalta tokioms procedūroms, o gimdymas ir taip kuo puikiausiai judėjo į priekį. Tačiau taisyklės ten tokios pat geležinės: atsivežti daiktai aklinai uždaryti spintelėje, valgyti gimdykloje negalima, išeiti iš gimdyklos negalima (tik į tualetą su akušerės leidimu). Kateteris privalomas. Tonų aparatas pastatytas šalia ir tonai tikrinami reguliariai, stūmimo metu irgi, kaip supratau, tonų matavimas privalomas (nes akušerė karštligiškai stengėsi užsegti man tą daviklį, nors jau lindo dukrytės galvutė). Esminiai skirtumai: gimdymą priima dvi akušerės (net nežinau koks gydytojas tąnakt budėjo, jo visiškai nemačiau), prieš pasirašant ant sutikimo gimdyti mažos rizikos gimdymo skyriuje perspėjo, kad epidūrine nejautra pasinaudoti negalėsiu, jei prireiks vaistų, būsiu perkelta į įprastą skyrių. Lyg ir viskas. Pačios akušerės elgsenos, požiūrio į natūralų gimdymą pakomentuoti negalėčiau, nes kai kurių dalykų (pvz. nekirpti tarpvietės, jei tik įmanoma, leisti dukrytei pavalgyti prieš visas apžiūras ir matavimus ir pan.) mes patys prašėme, o ir ji pati, išsiaiškinus teigiamą mano ankstesnių trijų gimdymų patirtį, suteikė man visišką laisvę sąrėmių metu, prašė pačiai kviestis ją, kai manysiu, kad reikia. Stūmiau tradicinėje pozoje, tačiau negaliu sakyti, kad ji man būtų nepatogi.

http://www.lsveikata...antai-nedarbas/