Ačiū, LiVo
Dukrytė pradėjo lankyti darželį 2,5m. Pirmus metus ėjo į neįgalių vaikų grupę,nes toje grupėje dirbo logopedė, tačiau toje grupėje vieni vaikai visai nekalbėjo, kiti labai mažai, tai ir dukrytė neištardavo nė žodžio, pradėdavo kalbėti kai per pietus ateidavau pasiimti ir eiti labai nenorėdavo, visą kelią verkdavo ir aš kartu su ja. kitais metais išsiprašiau, kad perkeltų į sveikų vaikų grupę, direktorė siūlė logopedinę grupę, bet aš prieštaravau, nes norėjau, kad dukrytė girdėtų taisiklingą kalbą. ir situacija iškart pasikeitė jau nuo pimų dienų-ji pradėjo bendrauti su vaikais (vaikai grupėje buvo visi vyresni), su auklėtoja ir noriai ėjo į darželį. Dėl kalbos vežiojome ją nuo 2 metų į kauną, į centrą "LINGUA" iki mokyklos. Dabar vežiojam broliuką ten pat.
kalba jos puiki, kas nežino, net neįtaria, kad ji negirdi. Ji labai skaito iš lūpų, todėl visada turi jas matyti. Nuo aparatuko įdėkliuko jai dažnai gaunasi išorinis ausytės uždegimas, tai kol gydom aparatuko nenešioja, bet susišnekam, nes puikiai skaito iš lūpų, teko net į mokyklą eiti be jo
Visi sako, kad tai mano nuopelnas, kad daug su ja dirbau, bet aš taip nemanau. Man tai didelis Dievo stebuklas ir aš labai dėkinga Jam už tai.
Dauk kas priklauso ir nuo pačio vaiko. Dukrytė nuo mažens labai mėgo mokytis, galėdavo valandom sėdėti prie knygų ar rašymo, piešimo, ją viskas domino. O va su broliu tai variantas atvirkštinis- visiškai nenori nieko mokytis, jis hiper aktyvus ir nenusėdintis vietoj. Su juo viskas daug sunkiau. Ir Kaune mokytojai nežino ką su juo daryti, nes jis nori daryti tik tai ką jis nori ir nepriversi jo niekaip.
Oho, va cia as nustebus. Is tikro labai retas atvejis. Tu saunuole, nes manau, kad visa tai yra tik tavo pastangu vaisius. As buvau uz kurciuju mokyma kurciuju istaigose vien del to, kad daznai tevai per mazai skiria demesio savo vaikams, todel girdinciu mokyklose jie dar labiau atsilieka. Kai matyt, yra ir kitokiu. Tu tikra saunuole, kiti turetu is taves pasimokyt.