QUOTE(sa1 @ 2012 07 23, 09:18)
O gal galit pasakyt, kas važiavot į šią kelionę, kokie įspūdžiai, gidas ir t.t
http://www.guliverio...ncuzija_italija
Apie kelionę Pietų Prancūzija - Italijos Rivjera liepos 21 - 29 dieną.
Labai daug laiko praleidome autobuse. Pirma diena - tik kelione su trumpais sustojimais degalinėse. Antra diena - visą dieną važiavome, atvykome vakare į Lichtenšteiną, ten laiko - 40 min., per kurias dar turėjom subėgiot į tualetą. Vėl važiuojame, jau vėlai vakare - Liuganas, kuriame begte bėgome pakrante, laiko - nepilna valanda.Milane, Genujoje laiko buvo kiek daugiau po 2- 3 val. Kituose miestuose - nuo 1 iki 2 val. Berne, Niurnberge - 1 val. Montrė - tik pro autobuso langus. Į penkias žemes Cinque Terre nevažiavome, nes nesusirinko reikiamas žmonių skaičius. Na, gal to ir reikėjo tikėtis, nes atstumai dideli, o objektų daug. Visur bėgte, ir labai mažai laiko arba visai jo nebuvo. Bet ne tai smagiausia. Pakeliui viešbučiai buvo normalūs - ko labai reikia nakčiai - švari patogi lova , dušas ir puiku. Bet Italijoje, kur teko nakvoti ilgiausiai, net 4 naktis, buvo baisu... Užsisakydama kelionę aš agentūroje klausiau, ar viešbučiai bus patogūs, ypač 4 naktys Italijoje, nes su vaiku keliaujant juk svarbu turėt normalias sąlygas. Agentūros darbuotoja užtikrino, kad viešbučiai tikrai geri. Pakeliui buvę viebučiai buvo geri. Tačiau viešbutis Italijoje, kuriame teko nakvoti net keturias paras buvo baisus. Pats viešbutis gal dar būtų pakenčiamas, bet ne visiems teko vienodo lygio kambariai. Aš su vaiku gyvenome kambaryje į gatvės pusę, kur buvo baisus triukšmas visą naktį, neveikė dušas, mažame kamabarėlyje buvo sugrūstos trys geležinės senos lovos su palaikiais čiužiniais. Miegoti buvo neįmanoma. Po pirmos nakties vadovės paprašiau pakeisti kambarį. Ji atsakė, kad kambarių daugiau nėra ir pasiūlė nesinervinti ir dar pagasdino, kad būna, jog net tualetai neveikia ir reikia atlikti gamtinius reikalus į kibirą, tai esą mes turim būti dar laimingi. Abejoju, ar ji apskritai klausė, ar galima pakeisti kambarį. Kiti gavo daugiau mažiau normalius kambarius kas su vaizdu į jūrą, kas į triukšmingą gatvę, kas su balkonu, kas be. Pas kai ką neveikė fenai, ar trūko rankšluoščių, bet tokias baisias lovas, kuriose neįmanoma miegoti gavom tik mes su sūnumi. Tik paskutinę dieną mes išsiaiškinome, kad tokiose lovose miegojom tik mes, nes pakalbinome kambarinę, kuri pasakė, kad yra tik keletas tokių avarinių kamabrių,o iš mūsų grupės tik mes tokiame gyvename. Bandžiau kalbėtis su viešbučio darbuotojais dėl kambario pakeitimo, bet jie siūlė aiškintis su savo kelionių agentūra. Parašiau agentūros darbuotojai telefono žinutę, ji atsakė, kad tuo turi rūpintis kelionės vadovė. Kelionės vadovė, kaip jau minėjau, sakė, kad nieko negali pakeisti. Nesiprausę, nemiegoje mes tik laukdavome ryto, kad sėstume į autobusą, kuris buvo tikrai puikus ir patogus. Ten kiek nusnausdavome, bet jėgų ekskursijoms beveik nebuvo. Tegalvojom, kaip sulaukti grįžimo į namus. Beje, dvi mūsų ekskursijos bendrakeleivės, kurios irgi buvo nelabai patenkintos gyvenimo sąlygomis, pamatę mūsų kambarį pakraupo ir pasakė, kad palyginus su mumis jos dar labai gerai gyvena. Vienu žodžiu, tai buvo mūsų problema, kad likome avariniame kambaryje. Beje, internete apie tą viešbutį labai blogi atsiliepimai. Iki paskutinės dienos agentūros darbuotojai nesakė, kokiame Italijos mieste nakvosime ir kokiame viešbutyje, todėl negalima buvo net pažiūrėti internete. Štai mūsų lovos, kuriose miegojome, ant tokių "čiužinių"
Viešbučio kambarys