Įkraunama...
Įkraunama...

Draugas suteršė namus. Nuteisti ar atleisti?

Sveikos. Treti metai viena, užkniso vienatvė ir nutariau, kad geriau bet koks , negu jokio. Kad ir netikusio vyro glėby praleista naktis mane džiugina, apkabinimas ramina, šiluma maloni. Bandžiau pažinčių portaluose, bet niekas nelipo prie širdies. Jau pusmetis, turiu draugą iš darbo, kuris pas mane kartais nakvoja. Žinoma, niekada pas mane neateina blaivus. Žinoma, bendravimas su juo menkavertis, seksas nevykęs, bet šilta ir jauku jo glėby užmigti, džiugu, kad ne viena.
Šiąnakt, jis, būdamas girtas, nebenuėjo iki tualeto, o prišlapino virtuvėj ant grindų ir grįžo į lovą. Ir dabar viskas priklauso tik nuo manęs:
a) pasakau, kad man tai nepriimtina. Jis susigėsta, ima manęs vengti ir vėl lieku viena su savo vienuma, neviltim ir depresijom.
b)siūlau pasirinkti: aš arba alus ir ateiti tik blaiviam. Tiek jį ir tematysiu.
c)pasakau, kad turim problemą ir reikia ją spręsti. Kad nenoriu nutraukti santykių, nes jei ties kiekviena kliūtim atmesi žmogų, tai visi santykiai bus trumpalaikiai.
d)nieko nesakau, tiesiog pasirūpinu, kad kitą kartą jis į tualetą nueitų. Tik neiškęsiu to laikyt savy.
Žinau, moterys, sakysit, kad esu mazgotė, jei išsyk neužtrenkiu jam durų ir būtent tai rekuomenduosit. Savigarba ir taip toliau. Pirma, naktį, kai iššluosčiau ir grįžau į lovą šalia jo, kaip ir visi, pagalvojau apie save. Nesu jo įsimylėjus kvailai ar dar kas, tiesiog tai vienintelis vyras, kuris man priimtinas ir jaukus. Kad ir kiek bandžiau megzti pažintis, netraukė nė vienas, nors buvo ir protingi ir turtingi ir blaivūs. Ir užtrenkus duris liksiu viena. O ta būsena mane žudo. Kai nėra ko laukti, ko tikėtis, nors iš jo gaunu tik šilumos trupinius, bet tai šis tas. Kol jo nebuvo, tai ir žudytis norėjosi ir kitaip krausčiausi iš proto, jaučiausi niekam nereikalinga, viena ir viena. Žinoma, išbandžiau viską: joga, meditacija, protingos knygos kaip gyventi, būti laiminga. Žinau tik tiek, kad tie pakaitalai niekada neatstos paprastos šilumos, kai apkabina, jautiesi kažkam reikalinga. Taigi, niekas nenumirė, ir jeigu patylėsiu, liks viskas kaip buvę, kartais mane aplankys, pasisveikins darbe, bus kaip ir anksčiau. O gal nebebus, nežinau.
"Mesk tu jį ir susirask padorų." Būtent taip pasakysit. Nesimėto tie padorūs. Be to, debilė širdis renkasi, ne protas. Ir likusi viena nieko nenoriu įsileisti į savo namus, į lovą, tik tą nevėkšlą.
Dar prisiskaičiau, kad reikia atleisti. Kad seniau poros nesiskyrė, nes gyveno tokiais laikais, kai sugedusius daiktus taisydavo, o ne išmesdavo. O mes linkę kas kiek mesti žmogų greičiau nei daiktą. Nebesinori būti ir mazgote. Juk tos mano kilniaširdiškos aukos jis neįvertins ir negerbs manęs.
Ką daryt?..
Atsakyti
QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 13:30)
Ką daryt?..

Sveika. Zinai, cia turbut pirmas kartas kai neturiu ka patarti. Nepyk, kai pradejau skaityti laiska, pamaniau, kad kazkas linksminasi. Kai skaiciau toliau, galvojau, kad bandysiu atvesti i prota( nepiktai) biggrin.gif . Bet, dabar esu pasimetus, jei, tai tiesa, ka parasei. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(virga @ 2013 03 09, 11:47)
Sveika. Zinai, cia turbut pirmas kartas kai neturiu ka patarti. Nepyk, kai pradejau skaityti laiska, pamaniau, kad kazkas linksminasi. Kai skaiciau toliau, galvojau, kad bandysiu atvesti i prota( nepiktai) biggrin.gif . Bet, dabar esu pasimetus, jei, tai tiesa, ka parasei.  4u.gif


Ačiū. Tai visiška tiesa, nes kokia prasmė tokiais dalykais juokauti. Esu čia, nes nenoriu to sakyt net artimiausioms bičiulėms, nes, jei atleisiu ir bendrausiu su juo toliau, jos manęs negerbs. Arba, įsivaizduokit, viskas susidės taip, kad pristatysiu jį kaip savo žmogų, o jos to nepamirš. Be to čia kalbu anonimiškai. Pati tik apie tai ir galvoju, kaip elgtis, tai daugiau nuomonių gali man padėti apsispręsti. Jei neatleisiu, kada nors atsiras kitas žmogus, kuris vėl iškrės kokią kiaulystę ir taip be galo, kaip pereinamoji taurė, arba forever alone verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 13:54)
Ačiū. Tai visiška tiesa, nes kokia prasmė tokiais dalykais juokauti. Esu čia, nes nenoriu to sakyt net artimiausioms bičiulėms, nes, jei atleisiu ir bendrausiu su juo toliau, jos manęs negerbs. Arba, įsivaizduokit, viskas susidės taip, kad pristatysiu jį kaip savo žmogų, o jos to nepamirš. Be to čia kalbu anonimiškai. Pati tik apie tai ir galvoju, kaip elgtis, tai daugiau nuomonių gali man padėti apsispręsti.  Jei neatleisiu, kada nors atsiras kitas žmogus, kuris vėl iškrės kokią kiaulystę ir taip be galo, kaip pereinamoji taurė, arba forever alone verysad.gif



Ši „kiaulystė“ tik lašas jūroj tavo situacijoje, tavo pasirinkimas būti su šiuo vyru... O ar gali išdrįsti būti su ne bet kokiu? Ar būti viena, kol sutiksi tą vertą tavęs? Tavo gyvenimas - tavo pasirinkimas. Tai tik dabarties momentas, ši diena kai norisi švelnumo, o vardan tikrojo artumo, švelnumo, meilės turi kantrybės, meilės sau, kad laukti, kad tą laiką brandinti save tikriems santykiems?

Atsakyti
QUOTE(Pievugele999 @ 2013 03 09, 12:16)
Ši „kiaulystė“ tik lašas jūroj tavo situacijoje, tavo pasirinkimas būti su šiuo vyru... O ar gali išdrįsti būti su ne bet kokiu? Ar būti viena, kol sutiksi tą vertą tavęs? Tavo gyvenimas - tavo pasirinkimas. Tai tik dabarties momentas, ši diena kai norisi švelnumo, o vardan tikrojo artumo, švelnumo, meilės turi kantrybės, meilės sau, kad laukti, kad tą laiką brandinti save tikriems santykiems?


Dėkinga už nuomonę. Ir už optimizmą. Mano situacija tokia, kad treti metai, kai palaidojau savo žmogų, kuris man buvo viskas, mano antroji obuolio puselė, kaip populiaru sakyti. Taigi, savo tikrąją meilę aš jau turėjau, užsidedu pliusą ir jau nebesitikiu kažko įpatingo sulaukti. Juolab, man beveik 40 ir antrą ratą- antrą šeimą pilnavertę turėti kažin ar bepavyks. Tikrai sutikau nemažai kitokių vyrų, bet širdis nepriima. Atmetimo reakcija. Pasakai sau: tai ne tas žmogus, su kuriuo norėčiau pasenti kartu ir mainytis protezais. Geras, protingas,mandagus, malonus, taktiškas, bet tai ne mano žmogus. Ir viskas, per save neperlipsi.
Būti vienai? Esu. Nedažnai jis aplanko. Būti visai vienai. Visa mūsų gatvė ilgametės našlės. Gyvena kažkaip. Man kartais nieko, kartais tiesiog staugti norisi. Ir kaip skraidau, kai jis, kominis ( labai girtas), mane apkabina ir miega. Atrodo, kaip akumas pasikraunu geros nuotaikos, energijos visai savaitei. Švyčiu kaip jonvabalis.
Šįryt grįžus po darbo radau tuščius namus ir paklotą lovą. Paskambinus sužinojau, kad jis jau su draugais. Jis jau toks. To nakties įvykio jis neprisimins, nes buvo kominis, jei tik aš tai galėčiau pamiršti, būtų nieko nebuvę...
Atsakyti
O, suprantu, tai visai kita situacija, bet vis gi iš nevilties būti su vyru, kuris dažniausiai neblaivus... liūdna...



QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 14:41)
Dėkinga už nuomonę. Ir už optimizmą. Mano situacija tokia, kad treti metai, kai palaidojau savo žmogų, kuris man buvo viskas, mano antroji obuolio puselė, kaip populiaru sakyti. Taigi, savo tikrąją meilę aš jau turėjau, užsidedu pliusą ir jau nebesitikiu kažko įpatingo sulaukti. Juolab, man beveik 40 ir antrą ratą- antrą šeimą pilnavertę turėti kažin ar bepavyks. Tikrai sutikau nemažai kitokių vyrų, bet širdis nepriima. Atmetimo reakcija. Pasakai sau: tai ne tas žmogus, su kuriuo norėčiau pasenti kartu ir mainytis protezais. Geras, protingas,mandagus, malonus, taktiškas, bet tai ne mano žmogus. Ir viskas, per save neperlipsi.
Būti vienai? Esu. Nedažnai jis aplanko. Būti visai vienai. Visa mūsų gatvė ilgametės našlės. Gyvena kažkaip. Man kartais nieko, kartais tiesiog staugti norisi. Ir kaip skraidau, kai jis, kominis ( labai girtas), mane apkabina ir miega. Atrodo, kaip akumas pasikraunu geros nuotaikos, energijos visai savaitei. Švyčiu kaip jonvabalis.
Šįryt grįžus po darbo radau tuščius namus ir paklotą lovą. Paskambinus sužinojau, kad jis jau su draugais. Jis jau toks. To nakties įvykio jis neprisimins, nes buvo kominis, jei tik aš tai galėčiau pamiršti, būtų nieko nebuvę...

Atsakyti
QUOTE(Pievugele999 @ 2013 03 09, 12:53)
O, suprantu, tai visai kita situacija, bet vis gi iš nevilties būti su vyru, kuris dažniausiai neblaivus... liūdna...


Liūdna. Bet tai geriau, negu nieko. Blaivus jis manęs nelanko. Būčiau pati laimingiausia, jei jis būtų su manim blaivus. Jis man svarbus daugiau, nei jam manęs reikia. Aš juo nuveju vienatvės baubą. Jis gyvena su tėvais, vakaroja su draugais, populiarus darbe. Kai esi praradęs tai, kas brangiausia, pasikeičia mąstymas. Išmoksti džiaugtis šia akimirka. Ir tai, kad jis mane apkabina, esu laiminga čia ir dabar, negalvoju, kas buvo prieš, kas bus po, kas būtų jeigu būtų... Suvoki, kad gyvenimas trapus, nežinai, kiek jo duota. Nekuri ateities planų. Džiaugiesi tuo, kad esi ir tiek. Arba užsiimu savigaila. Ir žinojimas, jei negerbsiu pati savęs, negerbs ir niekas kitas...
Atsakyti
QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 11:07)
Blaivus jis manęs nelanko.

wow. skaiciau, maniau,dar nieko, bet cia, ka paraset, ziauriai negerai. ziauriai. jus pagalvokit - gal jis draugeliams sako: turiu viena, pas kuria TIK GIRTAS galiu nueiti, galiu ja padaryti tik toks budamas... jei atietu visoks - tai suprantama, juk daug moteru turi "padarancius taurele" kadrus/meiluzius... g.gif g.gif vaje vaje, visai pasimeciau...

o autore suprantu. kazi ar ateis man metas kai sakysiu - geriau bet koks nei vienai... nu bet meiluzio norisi ieskotis blaivaus...kaip aplamai seksas gali buti....
klausimelis: o darbe, budamas blaivus, i jus jis ziuri normaliai, kaip bendravimas ir visa kita? nevengia jusu? o gal darbe irgi visi neblaivi...(nes y tokiu darbu:) )

4u.gif
Atsakyti
Ir už ką jūs taip savęs nekenčiat...
Ieškokit rimtos pagalbos. Ne draugui, sau.
Atsakyti
QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 13:07)


Koks siaubas... Man pirmiausia kyla mintis,kad jis suterse ne jusu namus,o jus pacia,kaip zmogu,kaip moteri ir visaip kaip. Negerbia jis jusu,kaip ir jus pati saves negerbiat. Patarti net nera ka,pati viska matot ir suprantat. Jei pasirinkimas toks,kad geriau bet koks,negu viena,na tai reikia ir priimti ji bet koki...
Geriau jau tureti suniuka,ar kaciuka,ir gryzus po darbo sutvarkyti suterstus namus. Tada butu ir siluma ir kazkas,kas tikrai lauktu sugryztant.
Atsakyti
Pasakysiu kas man asmeiskai uzkliuvo.. Del... kad kiti nelipo ir su kitais nesinoreo ateities planu... BEt ju ir su situo nera smile.gif Tai koks skirtumas? Meiluzis, kuris teateina kada jam patogu, visada girtas, kuris matyt del to, kad "kominis" nera geras meiluzis... Tik tam, kad pamiegoti kartu..? Tai normalus periodas po netekties butu, jei... truktu keleta menesiu, bet... jis panasu, kad uzsitese.
Idomu kur cia tokia tragiska padetis su vyrais? g.gif

gmo, o ko jus norite is to vyro? Ko tikites?

Bijote ji prarasti, kai realiai jo net neturite... O jis vedes gal? Gal jis nedrista ateiti blaivas? Ar jus kalbates? Ar jus tokie santykiai tenkina?

Dar viena sidomus dalykas: sirdis ir protas nera kazkokios atskiros respublikos... Labai baisu butu, jei jis nebeateitu? Kodel baisu? Jis kazkuo ypatingas? Traukia kazkaip ypatingai? Ar.. tiesiog tustuma uzpildo? Jei tik uzpildo, tai ta padaryti galetu ir kitas, jei pati to noretumet smile.gif Ne pirmas sutiktas, bet gal koks 5 ar 10 smile.gif

Ok.. O kuo butent sis tks jaukus ir ypatingas? KAz butent jame taip patrauklu?

Kie tesiasi tokie jusu santykiai? Kaip jie prasidejo?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Luttuke: 09 kovo 2013 - 16:24
QUOTE(given444 @ 2013 03 09, 13:40)
wow. skaiciau, maniau,dar nieko, bet cia, ka paraset, ziauriai negerai. ziauriai. jus pagalvokit - gal jis draugeliams sako: turiu viena, pas kuria TIK GIRTAS galiu nueiti, galiu ja padaryti tik toks budamas... jei atietu visoks - tai suprantama, juk daug moteru turi "padarancius taurele" kadrus/meiluzius... g.gif  g.gif vaje vaje, visai pasimeciau...

o autore suprantu. kazi ar ateis man metas kai sakysiu - geriau bet koks nei vienai... nu bet meiluzio norisi ieskotis blaivaus...kaip aplamai seksas gali buti....
klausimelis: o darbe, budamas blaivus, i jus jis ziuri normaliai, kaip bendravimas ir visa kita? nevengia jusu? o gal darbe irgi visi neblaivi...(nes y tokiu darbu:) )

4u.gif


Dėl draugelių ir kalbų tai problemų nekyla. Pablevyzgoja, pajuokauja darbe, kaip ir visi naujai porelei susidarius. Girtis jis neturi kuo. Kalbų pakanka, žinojau, kad ir ankstesnės draugės jį prametė, nes nieko negalėjo padaryti. Girtas jis neįgalus. Dosnus tik bučiniais. Apie mane jis kalba pagarbiai, didžiuojasi manim, noriai supažindino su draugais, savais. Nuolat atsiprašinėja, kad girtas.
Blaivus jis beveik nebūna. Ir darbe. Kažin, kada buvo paskutinė diena, kai nebūtų išgėręs skardinės alaus. Jis visada toks. Ir jei būtų kitoks, jau seniai turėtų šeimą ir net nepažvelgtų į mano pusę. Aš, tiesą sakant, nelabai suvokiu, kiek jis girtas. Skiriu tik dvi fazes: išgėręs, arba kominis, kai jau svirduliuoja.
Katiną turiu. Tai ne tas pats. g.gif
Atsakyti