Draugas suteršė namus. Nuteisti ar atleisti?

Pamažu pragers kepenis ir visa kitą ir tuomet pasieks tokią būklę, kad tikrai slaugos reikės. Kam savo noru taip apsisunkint savo gyvenimą...

O to įvardinimo "Šaunuolis" neįkertu. Tiesiogiai suprast - neišeina. Kad ironiją autorė naudotų - nepanašu. Tai tada atrodo lyg kokia literatūrinės raiškos priemonė, kuria psichologiškai siekiama sukelt skaitančiųjų reakciją.

Man kažkodėl atrodo..Gal klystu, bet - pojūtis toks, tarsi bijodama čia būti atpažinta, kai kurias detales pakeitėt, kai kurias ištrynėt, pridėjot to, ko nebuvo ir štai - istorija daug kam atrodo kiek neįtikima arba nelogiška

Mano nuomonė tokia - jei tas santykis nežaloja jūsų fiziškai ar emociškai, jei nėra smurto, žeminimo, grasinimų ir kt., tai kodėl nepriėmus jo kaip dovanos ir nepasidžiaugus?
Jūsų draugas - tai jūsų gyvenimo pakeleivis šiuo metu, ir jei jums gera smagu kartu keliaut - kodėl ne? Kiek laiko truks ta kelionė, nežino niekas, gal jūs vienas kitam reikalingi būtent dabar ir būtent tokiam kontekste, gal jums reikia juo išsirūpinti, o jam - pasijusti reikalingu?

Jūsų dilema - savigarba ar jums svarbus ryšys. Bandau suprasti jus. Didelė dalis čia rašančių ir patarinėjančių turi šeimas, vyrus (kurie nenumirė nuo vėžio), dalis rašančių tik pradėjo rimtesnes draugystes ir yra pernelyg jaunos, kad savus principus pamatuotų gyvenimu. O jūs žinote, patyrėte, ką reiškia netekti artimo žmogaus, ką reiškia būti viena. Ne valandą. Ir ne dieną. Visi viską vertina per savo prizmę.


Ir kita vertus, ribas nustatyti vis dėl to - reikalinga. Sau svarbias ribas. Kai pati žinai, o ir kitas aiškiai žino - iki čia, ir ne toliau. Iki čia aš galiu būti "be savigarbos", bet ne toliau. Kur bus ta riba - kiekvieno asmeninis ir individualus reikalas. Ten, kur jaučiatės gerai - viskas ir yra gerai. Ten, kur jaučiatės išnaudojama, ignoruojama ar kitaip - jau perženginėjamos ribos. Tam, kad jas aptarti ar nurodyti, ne visados reikia skandalo, dramos, kaltinimų.

Kad apipuole cia jus visos... O jus taip kantriai atsakinejate, nepykstate, ten, kur kitos is karto pultu gincytis, aiskintis, keikti tas "puolanciasias". Delto, mano nuomone, esate saunuole. Ne del jusu meiles (taip, taip, as irgi manau, kad jis jusu nevertas), o butent del to.
Nebedaug tokiu kaip jus siais laikais. Kadangi as, matyt, esu visiska jusu priesingybe, kartais tokioms moterims siek tiek pavydziu tokiu baltu pavydu, nes baisiai norisi is tokiu zmoniu kaip jus pasisemti kantrybes, pozityvumo ir apskritai tokio optimistisko poziurio i gyvenima. Kai pagalvoju del kokiu smulkmeneliu kartais uzsipuolu savo vyra (be galo kantru ir nuostabu zmogu, kuris visada mane palaiko ). Tokie zmones kaip jus privercia mane apie tai susimastyti.
O jeigu reiktu jums ka nors patarti, tai net neisivaizduoju, ka. Gal cia kaip mano vienai buvusiai kolegei, kuri buvo tokia stipri "vyriska" moteris ir svajojo apie stipru, raumeninga, vyriska vyra, kurio jai nesiseke rasti. Prie jos lipo visokie istizeliai. Tai as taip pagalvojau, kad vyriskiems vyrams patinka moteriskos moterys. Gal del to jai nesiseke? Tokia uzuomina jai daviau. Nezinau ar suprato.
Tai gal panasiai ir su jumis? Tik problema truputi kitokia. Jus kazkaip "suaugate" su vyru, kaip koks vijoklis apie medi. Atplesi vijokli nuo to medzio ir jis nuvysta. Gal negerai taip?
Gal nereiketu taip "suaugti" su tuo vyru, tada ir tapsite patrauklesne tam, kuriam moters reikia ne del jo prieziuros, bet kaip partneres ir drauges.
O as jusu vietoj tesciau "paieskas" toliau. Kad ir su kuo nors is pazinciu psl. Na ir kas kad pora nevykeliu pasitaike. Na negali gi visa Lietuva buti pilna tik nevykeliu (nors mano nuomone apie lietuvius vyrus ne per geriausia, bet cia jau kita istorija). Man atrodo, kad yra kazkur ta jusu dar kita obuolio pusele. Na, bendraukite jus ir toliau su tuo savo alkoholiku, bet as jusu vietoj ir i kitu sms atsakyciau ir kavos nueiciau, kai pakviestu. Duokite jiems sioki toki sansa. Kartais tenka nemazai varliu pabuciuoti, kol viena is ju pavirsta i princa




O cia tai ne kas. Jums dar tik arti 40, o jau gyvenimas "buvo". Nebuvo, o yra. As tik keliais metais uz jus jaunesne, kai pagalvoju kokia savimi nepasitikinti buvau iki 30 ir kokia esu dabar, net nepalyginsi. Dar niekada taip gerai nesijauciau, kaip dabar.
Esate moteris paciame jegu zydejime. Saunu, kad save priziurite, esate apsirupinusi. Ir toliau taip....

Na ir koks cia zygdarbis? Gripas - ne mirtina liga, mes su vyru visada miegam po viena antklode, net jei kazkuris sergam, slaugom vienas kita.

Matot, jeigu jus iskart butumet parasiusi, kad jis yra labai geras, nuostabus zmogus, bet va eme, prisigere ir prisisiojo, tai niekas nebutu cia uzsivedes sitiek puslapiu del jo to nelaimingo atsitikimo. Bet, pirmose zinutese jus ji nupieset toki bloga, na jau toki bloga, kad jau daugiau ner kur. O dabar va, pametate istoriju, koks jis nuostabus, ir ta padare, ir ana. Na ir gerai, ir bukite jus su tuo nuostabiu zmogumi, kur cia problema tada?

Malonu, kad prisijungei.
Pokalbio eigoj buvo komentarų apie alkoholikus iš skirtingų socialinių sluoksnių. Atsakiau visai į temą.

Iš tam tikrų epizodų sudėjot vientisą gerosios samarietės portretą. Taip, aš rūpinuosi žmonėmis, tai yra mano gyvenimo dalis. Būnu visokia. Šaunuoliu aš nesirūpinu perdėtai, jis turi mamą, neketinu būti mama2. Jis didelis berniukas ir gali savimi pasirūpinti. Nebėgioju kasdien su garuojančiais pietumis į darbą, nesprendžiu jo problemų, nekalbu už jį. Netgi leidžiu jam pasirūpinti mano namais, mano katinu, mano automobiliu. Mano šaldytuvas tuščias, pati mažai būnu namie, sau ruošiu tik greitas dribsnių košes, kai jau išalkstu. Ir visai nekompleksuoju, kad šaunuolis, užsukęs, tam šaldytuve ras, kaip visada, tik pusę amžino kopūsto, skardinę žirnelių ir keletą kiaušinių. Net nenorėčiau, kad vienas iš stimulų mane aplankyti būtų skaniai papietauti. Jei jau mylės tokią, tai gal kada ir rūpestingesnė būsiu. Ir, kai grįžtu, o jis ruošia vakarienę iš savo supirkto maisto, nesijaučiu kalta, tik pamaloninta. Tuomet kaip mano katukas glaustausi aplink jį prie viryklės ir sakau savo standartinę meilikavimo frazę: ką aš be tavęs daryčiau... badu numirus būčiau.
Papildyta:

Ši frazė buvo skirta konkrečiam asmeniui, kuri, po mano tokios nuoširdžios ir išsamios žinutės, reagavo akimirksniu ir toliau vėl išvarto savo teorijas, kibdama prie žodžių, suprasdama savaip, ir, kaip liaudis sako,(atleiskit už tą, kad ir lietuvišką žodį) ieško subinėj sliekų.
Nusivyliau, ir visą pusvalandžio ilgumo kelią tik ta mintis ir sukosi.
Gal kiek suabstraktinau, tai tikrai netaikiau visoms pašnekovėms. Keletui.

Cia as matyt ta bukoji As kaip ir daugelis kitu, analizuoju, bandau suprasti jusu istorija, susieti nauja informacija su seniau pateikta. O kodel mano komentarai jus taip "kabina"? Matyt todel, kad juose gludi tiesa

Tema issiseme. Problema isspresta, jos nebeliko. Autore toliau pateikineja istorijas apie nuostabu vyra. Sekmes jums visokiariopos su Saunuoliu

Buvo toks gerbėjas, kurį praminiau Smurfu. Nutarus nutraukti su juo visus ryšius, visgi kiek susigraudinau, kartais tikrai gera man linkintis žmogelis buvo. Bandžiau kažką įsivaizduoji "kas būtų jeigu būtų...", bet tada pertariau savo mintis: bet gi jis smurfas Lyg ne pati taip būčiau praminus
Buvau užsiminusi, kad šaunuoliu jį praminiau avansu, tikėdamasi "užprogramuoti" geru užtaisu. Patariama net katiną šaukti Laime, Fortūna, ar panašiu pozityvu. Mano katinas taip pat turi orų vardą, bet čia neįvardysiu, nes galiu būti atpažinta pagal katiną Pagrindinė šaunuolio įvardijimo šaunuoliu priežastis yra sąskambis su jo inicialais, ir net darbe, be manęs, dažnai jis taip šaukiamas

Graži, išsami, supratinga ir teisinga žinutė. Visada gailauju, kad veliuosi į kalbas su negudriais pasakymais ir palieku nuošaly šitokių tekstukų autores. Mat aiškintis ir polemizuoti gali be galo, o jei žmogus mane suprato, tai jau suprato. Su tokiu žmogum gali pasišnekučiuoti nebe forume.
Nuslėpiau tik savo katino vardą , kuris, be abejo, būtų pagyvinęs temą. Nei pridėjau nei atėmiau nebūtų dalykų. Nevengiau asmeniškumo, nes nemanau, kad mano kaimynė už tvoros čia taip pat mirksta ir rytoj visi juoksis. Turiu tokį keistą įprotį, pažerti kaip yra: ciniškai, įžūliai, jei reikia, ir tegu mane priima arba išspjauna. Kažkaip nebranginu, nesaugau. Yra vienas toks vedęs, kuris nuo pažinčių portalo laikų vis dar kartą per savaitę geria su manim arbatą. Visaip su juo elgiuosi. Jis man kaip vyresnis brolis, niekada nerodė dėmesio, kaip vyras moteriai, nėra įsimylėjęs. Kartais jam sakau: būtum visai normalus, išskyrus tai, kad su manim triniesi. Už tokį pasakymą pasiūlo mane įsmeigti galva į sniegą, kad kojos kaip žirklės švytruotų, tuo mūsų diskusija ir baigiasi. Kol vėl nulieka koks pusvalandis pavadinimu "gal arbatos?"
Papildyta:


Aš ir bučiuoju tą varlę O jis mane meiliai vadina varliūkščiu Hmm, keturiasdešimtmetė, pražilusi, su raukšlelių voratinkliu apie akis, belaukianti, kol suaugus dukra parves žentą ir padovanos anūkėlių, varliūkštė? Kodėl ji ne Ypač, kai jis tai sako paimdamas mane ant rankų.

Autore!!! As esu tiesiog isitikinusi kad esi simpatiska sauni miela moteris! Kodel renkiesi tokius...keistus santykius? Sakai nemegsti vienatves nelimpa kitos pazintys? Bet juk nesi 100 mete senole, viskas priesaky, vienos susiranda antra puse anksciau kitos veliau. Nereikia susideti su bile kokiu vyruku, kuris vietoje to kad nestu pozityva teigiamas emocijas tave zemina. Aisku jeigu tau tokie santykiai "prikolas" (visi zmones skirtingi gi-visiems patinka skirtingi dalykai) tai viskas ok... Bet jei sukurei tema vadinasi taves jo elgesys nedziugina. As sakysiu taip - alkoholizmas beda, yda ir baisus dalykas. Antra - ka tu gauni is to vyro? Apie kokia siluma meile galima kalbeti kai jis taves absoliuciai negerbia ateina pas tave nuolat girtas tik tam kad patenkinti savo seks poreiki (uz dyka, nes prostitutei tektu moketi o ir prostitute netoleruotu slapinimosi ant grindu). Ar tokio vyro nori salia saves? O jei netycia pastotum nuo girto vyro? Koks butu vaikelio likimas su tokiu teveliu? O jei jis turi kokiu baisiu ligu (nes taip besielgiantis zmogus gyvena pakankamai laisvai...gali sirgti ir hepatitais ir lytiskai plintanciom ligom-jeigu jau isvis nekontroliuoja saves). Mano patarimas butu toks - tu nesutinki KITO vyro nes dvasiniame pasaulyje vieta salia taves UZIMTA. Ir uzimta netikusiu kandidatu. Kai tu ji paliksi, atsigausi tiek fiziskai tiek moraliai, atsikratysi negatyvo kuri jis atnese i tavo gyvenima - pamatysi kad atsiras ir kiti geresni vyrai nes pati nebebusi prislegta persunkta niuriu minciu!!!! Sekmes!

ir as , ir as dar esu. gal kazkiek su aukstesne kartele - bet labai jau panasia...
Papildyta:

visai kaip as. tu nesi tokia viena siam pasaulyje. jeigu tai tave paguodzia. mano panasus stilius. ne virtualiai, zinoma. as tiek cia neturiu prie to kompo laiko.

Renkame anoniminių trenktučių forumą
kaip sakė didysis klasikas:
Šypsokitės, ponai, šypsokitės, nes visos, net pačios didžiosios kvailystės padaromos rimtu veidu :