Parašyčiau viską ką galvoju , bet ir vėl neleis savaitę rašyti komentarų .
Autore pagal aprašytą išvaizdą panašiau , kad esi 60-metė . Nors tėra tik 40m. Negėda savo išvaizda nesirūpinti?
P.s. aršiosioms sektantėms advokatėms gynėjoms galiu pasakyti , kad aš neatrodau kaip susiraukšlėjusi 60-metė . Todėl , galit ant manęs nevaryti .
QUOTE(gmo @ 2013 03 18, 11:14)
Prie visos keistenybių puokštės dar ir teksto suvokimo problemos prisidėjo
Autorė gal 100 žinučių renka 
QUOTE(Molė @ 2013 03 18, 12:47)
Tai ko toks stabtelėjimas prieš pat "finišo tiesiąją" .
QUOTE(Publicum47 @ 2013 03 18, 13:50)
Pietų pertrauka
, tuoj driokstels
QUOTE(Molė @ 2013 03 18, 12:52)
Aaaaa, nu gal.
Tik šiaip tada neracionalus siekimas: tiek daug "paklodžių". Galima buvo ir trumpesnėmis tą pasiekti. Gal vis tik kitokie tikslai. Kokie neaišku, bet net jei tai išgalvota, nereali situacija, tai toks savotiškas "flashmob'as" sakyčiau netgi pavyko - va kiek pritrauktų interesantu, su tiek skirtingų nuomonių ir pozicijų, su tiek aštrių pasisakymų ir ne mažiau aršių palaikymų.
O ko dar reikia gyvai diskusijai. Juk jei tokia tema būtų pateikta tik iš teorinės pozicijos (o gyvenime juk yra žmonių, kurie taip gyvena) tai ar ji vystytųsi?? Nemanau, nes visi būtų susivieniję bendrais nuomonei, kad tokia moteris savęs negerbia, neturi savivertės ir psio....diskusija būtų "užslopusi". O dabar kitaip, kai ji pateikiama pirmuoju asmeniu, dar ir palaikant diskusiją. Būkim biedni, bet teisingi: tokių žmonių aplinkui yra. O jei yra - tai ir diskusija turi teisę gyvuoti. 
Autorė dabar matyt sėdi ir verkia - trys žinutės liko iki leidimo užeiti į miegamajį , o ką rašyti - nebežino .
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2013 03 18, 14:20)
Autorė dabar matyt sėdi ir verkia - trys žinutės liko iki leidimo užeiti į miegamajį , o ką rašyti - nebežino .
Nemanau, galima be problemų darinkti tas žinutes kitose temose
QUOTE(gmo @ 2013 03 18, 09:34)
Cha cha cha , kaip sitie jusu sexualiniai nuotykiai yra susije su jusu problema, isakyta pirmose zinutese? Ar jus jau cia pradejote rasyti savo atsiminimu dienorasti, kur kada ir su kuo dulkinotes, kam darete oralini?
Jusu problema isspresta, kam jus cia dabar pasakojat visokias ne i tema istorijas?
Dar kartą pakartosiu, kad istorija įdomi. Nors ir nėra tikra. Bet argi tai svarbu?
Per savaitę perskaitau po keletą gerų istorijų ir daugybę prastų. (toks darbas) Tai ši būtų prie gerųjų.
Kadangi ji artėja prie pabaigos, pridėsiu keletą paaiškinimų.
Visų pirma, tai atskiras literatūrinis žanras, kuomet kuriama improvizuojant, apipinant pradinį siužetą papildoma informacija - ne analizuojant ar aiškinantis, bet plečiant naratyvą. Jei pastebėjote - paprastai neatsakoma į klausimus, tačiau papasakojama kokia nors papildoma istorija, taip formuojant daugiašakį pasakojimą. Pavyzdžiui,
baigiama vieną dieną, o kitą atsiranda tai pagrindžianti išplėtota istorija:
Visiškai nesiruošiu to smerkti, nepaisant dėl ko taip rašoma - tiesiog yra toks žanras, yra skaitytojai, todėl tikrai galima ir rašyti. Žiūrėk, ir perskaitęs kokį eilėraštį gali pasipiktinti autoriumi (necenzūriniais žodžiais, per lakia fantazija ir t. t.). Rašyti improvizuojant visų pirma įdomiau pačiam autoriui, o ir skaitytojui atrodo kaip really history. Juk per webcam kai kurie dalykai irgi atrodo įdomiau, nei perskaityti pernykščiame žurnale?
Dabar dėl paties naratyvo.
Nors istorija sudėliota įdomiai, yra silpnesnių vietų. Žinoma, visko papasakoti neįmanoma (ypač ir dėl to, kad tai improvizuojama), tačiau kiekvienoje istorijoje yra poliai, ant kurių statoma konstrukcija ir papuošimai, kurie papildo, išryškina. Čia tie poliai svyruoja - veikėjas blogas, autorė gera, vėliau veikėjas ne toks blogas, o autorė nebe tokia gera, vėliau veikėjas vėl blogas. Tokiu būdu pasakojant stengiamasi sulaikyti dėmesį, tačiau prarandamas įtikinamumas - na, negali tas pats veikėjas būti nuolat girtas, tačiau kartu išgerti dienos metu vos vieną - dvi "skarbonkes". Kuomet kliba karkasas, ima barškėti ir atskiros detalės - kaiminyste tampa 7 km atstumas (na, pripažinkim, ne Norvegija esame), vienintelė bendra parduotuvė (suprask, abiems veikėjams iki jos po 3, 5 km), veikėjas gyvena užmiestyje su tėvais, bet vakarus leidžia su draugais. Tai pasakojime įterpiama norint paryškinti polinkį į svaigalus, bet visiškai prasilenkia su to paties personažo nekomunikabiliu piešiniu kitose situacijose.
Nėra tvirtai sukalta ir kita pagrindinė pasakojančios veikėjos naratyvo ašis - jos buvusi istorija, praeitis. Prisiminkim, 13 m. su smurtautoju, 5 m. su velioniu ir 3 m. iki dabartinių santykių. Gaunasi 21 m., jei manysim, kad tarp abiejų vyrų nebuvo nei metų pertraukos (nuolat užsimenamos istorijos su skirtingais vyrais nesukelia ir čia pasakojimo tvirtumo). Kadangi dabartinei veikėjai 39 - santuokinį gyvenimą pradėjo
vos ne mokykloj. Ir kaip mat pagimdė dukrytę. Tada dar baigė filologijos studijas. Ir t. t. Sutikim, nors tie dalykai įsipina į kitas istorijas kaip savaime suprantami, kai jie sudėliojami "ant vienos ašies" - jie neprideda istorijai papildomų taškų.
Būna ir šiaip nesusipratimų - štai pasakojama, kad šaunuoliu veikėją pasakotoja taip pavadino avansu, bet tuoj pat pateikiama ir kita versija - esą jis darbe taip šaukiamas dėl inicialų (gal norit paspėlioti, kokie inicialai asocijuojasi su šaunuoliu? )
Arba kita situacija su šilkografu (senosios kartos!)
Šilkografija - spaudos būdas, yra dar dekoratyvioji šilkografija, su kuria supažindinama, berods, Dailės akademijoje (ne kaip atskira specialybė, tik kaip viena iš technikų), bet jokiame universitete nėra jokių šilkografų Nors, sutikit, nuskambėjo kažkaip egzotiškai, neįprastai. Nežino pasakotojas ir kas dėjosi Filologijos fakultete XX a. pabaigoje, neįtikinamai piešia 39 m. moters fiziologinį portretą (žilut žilutėlė). Ko gero pasakojimas būtų įtikinamesnis, jei moteris būtų 10 m. vyresnė (prisiminkim, ir jos praeitis įtikinamiau sugultų, ir fiziologiškai galbūt labiau norėtųsi būti globojamai). Bet tada pagrindiniu diskusijų objektų taptų ne veikėjo trūkumai/privalumai, tačiau amžiaus skirtumas.
Ne man spręsti, kas rašė istoriją, tačiau tai pakankamai raštingas ir jau šiek tiek apsiskaitęs asmuo. Kadangi nelabai pažįsta brandžias (galima ir kabutėse, kas norit) moteris, spėčiau, kad jaunesnio amžiaus. Iš kai kurių išsireiškimų (pvz., mėgsta papasakoti sekso patyrimus net neklausiamas, moterį vadina sekso staklėmis ir pan.) atrodytų, kad tai jaunuolis. Gal kokių 22-23 m. Studijuojantis filologiją? Gal dėl to veikėjas pasakotoją vadina "varliūkščiu", o ne kokia varlyte ar varliūkšte?
Tiek to, nesvarbu, vis tiek įdomiai susiskaitė.
Per savaitę perskaitau po keletą gerų istorijų ir daugybę prastų. (toks darbas) Tai ši būtų prie gerųjų.
Kadangi ji artėja prie pabaigos, pridėsiu keletą paaiškinimų.
Visų pirma, tai atskiras literatūrinis žanras, kuomet kuriama improvizuojant, apipinant pradinį siužetą papildoma informacija - ne analizuojant ar aiškinantis, bet plečiant naratyvą. Jei pastebėjote - paprastai neatsakoma į klausimus, tačiau papasakojama kokia nors papildoma istorija, taip formuojant daugiašakį pasakojimą. Pavyzdžiui,
QUOTE(gmo @ 2013 03 13, 16:18)
Paryškinta frazė vainikuoja visą mūsų pokalbį. Laimė pagal gmo.
baigiama vieną dieną, o kitą atsiranda tai pagrindžianti išplėtota istorija:
QUOTE(gmo @ 2013 03 14, 09:10)
Visiškai nesiruošiu to smerkti, nepaisant dėl ko taip rašoma - tiesiog yra toks žanras, yra skaitytojai, todėl tikrai galima ir rašyti. Žiūrėk, ir perskaitęs kokį eilėraštį gali pasipiktinti autoriumi (necenzūriniais žodžiais, per lakia fantazija ir t. t.). Rašyti improvizuojant visų pirma įdomiau pačiam autoriui, o ir skaitytojui atrodo kaip really history. Juk per webcam kai kurie dalykai irgi atrodo įdomiau, nei perskaityti pernykščiame žurnale?
Dabar dėl paties naratyvo.
Nors istorija sudėliota įdomiai, yra silpnesnių vietų. Žinoma, visko papasakoti neįmanoma (ypač ir dėl to, kad tai improvizuojama), tačiau kiekvienoje istorijoje yra poliai, ant kurių statoma konstrukcija ir papuošimai, kurie papildo, išryškina. Čia tie poliai svyruoja - veikėjas blogas, autorė gera, vėliau veikėjas ne toks blogas, o autorė nebe tokia gera, vėliau veikėjas vėl blogas. Tokiu būdu pasakojant stengiamasi sulaikyti dėmesį, tačiau prarandamas įtikinamumas - na, negali tas pats veikėjas būti nuolat girtas, tačiau kartu išgerti dienos metu vos vieną - dvi "skarbonkes". Kuomet kliba karkasas, ima barškėti ir atskiros detalės - kaiminyste tampa 7 km atstumas (na, pripažinkim, ne Norvegija esame), vienintelė bendra parduotuvė (suprask, abiems veikėjams iki jos po 3, 5 km), veikėjas gyvena užmiestyje su tėvais, bet vakarus leidžia su draugais. Tai pasakojime įterpiama norint paryškinti polinkį į svaigalus, bet visiškai prasilenkia su to paties personažo nekomunikabiliu piešiniu kitose situacijose.
Nėra tvirtai sukalta ir kita pagrindinė pasakojančios veikėjos naratyvo ašis - jos buvusi istorija, praeitis. Prisiminkim, 13 m. su smurtautoju, 5 m. su velioniu ir 3 m. iki dabartinių santykių. Gaunasi 21 m., jei manysim, kad tarp abiejų vyrų nebuvo nei metų pertraukos (nuolat užsimenamos istorijos su skirtingais vyrais nesukelia ir čia pasakojimo tvirtumo). Kadangi dabartinei veikėjai 39 - santuokinį gyvenimą pradėjo
vos ne mokykloj. Ir kaip mat pagimdė dukrytę. Tada dar baigė filologijos studijas. Ir t. t. Sutikim, nors tie dalykai įsipina į kitas istorijas kaip savaime suprantami, kai jie sudėliojami "ant vienos ašies" - jie neprideda istorijai papildomų taškų.
Būna ir šiaip nesusipratimų - štai pasakojama, kad šaunuoliu veikėją pasakotoja taip pavadino avansu, bet tuoj pat pateikiama ir kita versija - esą jis darbe taip šaukiamas dėl inicialų (gal norit paspėlioti, kokie inicialai asocijuojasi su šaunuoliu?
)QUOTE(gmo @ 2013 03 17, 12:04)
Buvau užsiminusi, kad šaunuoliu jį praminiau avansu, tikėdamasi "užprogramuoti" geru užtaisu. (...) Pagrindinė šaunuolio įvardijimo šaunuoliu priežastis yra sąskambis su jo inicialais, ir net darbe, be manęs, dažnai jis taip šaukiamas 
Arba kita situacija su šilkografu (senosios kartos!)
QUOTE(gmo @ 2013 03 17, 13:48)
Mano senas bičiulis, senosios kartos šilkografas, dirba universitete ir turi mokinę, pamišusią dėl šilkografijos.
Šilkografija - spaudos būdas, yra dar dekoratyvioji šilkografija, su kuria supažindinama, berods, Dailės akademijoje (ne kaip atskira specialybė, tik kaip viena iš technikų), bet jokiame universitete nėra jokių šilkografų
Nors, sutikit, nuskambėjo kažkaip egzotiškai, neįprastai. Nežino pasakotojas ir kas dėjosi Filologijos fakultete XX a. pabaigoje, neįtikinamai piešia 39 m. moters fiziologinį portretą (žilut žilutėlė). Ko gero pasakojimas būtų įtikinamesnis, jei moteris būtų 10 m. vyresnė (prisiminkim, ir jos praeitis įtikinamiau sugultų, ir fiziologiškai galbūt labiau norėtųsi būti globojamai). Bet tada pagrindiniu diskusijų objektų taptų ne veikėjo trūkumai/privalumai, tačiau amžiaus skirtumas. Ne man spręsti, kas rašė istoriją, tačiau tai pakankamai raštingas ir jau šiek tiek apsiskaitęs asmuo. Kadangi nelabai pažįsta brandžias (galima ir kabutėse, kas norit) moteris, spėčiau, kad jaunesnio amžiaus. Iš kai kurių išsireiškimų (pvz., mėgsta papasakoti sekso patyrimus net neklausiamas, moterį vadina sekso staklėmis ir pan.) atrodytų, kad tai jaunuolis. Gal kokių 22-23 m. Studijuojantis filologiją? Gal dėl to veikėjas pasakotoją vadina "varliūkščiu", o ne kokia varlyte ar varliūkšte?
Tiek to, nesvarbu, vis tiek įdomiai susiskaitė.
Aš irgi vis paskaitau šią istoriją - pažiūriu vis, gal yra nauja dalis. Kaip ir bet kurioj knygoj, sergu už pagrindinį herojų - tikiuosi finale viskas baigsis laimingai - jei jau ne vestuvėmis, tai romantine kelione ir bendrais namais
