Gal kas domejotes langu profiliais kommerling 88 plus, vokiskas profilis, plastiko sienele 3 mm, viduje vietoj metalo profilio kompozicine medziaga atstojanti metalo profili pagal tvirtuma, uzpusta ta kamera poliuretano putom, varcia taip pat uzpusta su poliuretano putom, Uw = <=0.8, paketo Ug=0.6 atrodo, profilio storis 88mm, termo remelis pakete, sertifikuotas pasyviems namams, tarpines ilydytos gamykloje bet tipo pasikeisti galima, tik kad sunkiau ishsiima. Kazkaip sudomino toks variantas.
QUOTE(LokysL @ 2013 04 02, 12:31)
Gal kas domejotes langu profiliais kommerling 88 plus, vokiskas profilis, plastiko sienele 3 mm, viduje vietoj metalo profilio kompozicine medziaga atstojanti metalo profili pagal tvirtuma, uzpusta ta kamera poliuretano putom, varcia taip pat uzpusta su poliuretano putom, Uw = <=0.8, paketo Ug=0.6 atrodo, profilio storis 88mm, termo remelis pakete, sertifikuotas pasyviems namams, tarpines ilydytos gamykloje bet tipo pasikeisti galima, tik kad sunkiau ishsiima. Kazkaip sudomino toks variantas.
Mano planas paprastas. Gaunu neužilgo patikslintus langų matmenis ir siunčiu visiems kurie gali pasiūlyti "pasyvius langus". Svarbiausi kriterijai bendras laidumo koeficientas, kaina ir surinkimo kokybė. Man tiesa reikia, kad bendras paketo ir rėmo U neviršytų 0,7. Tai pasirinkimas kol kas gana kuklus. Čia šioks toks sąrašėlis PN langų..
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 12:44)
Mano planas paprastas. Gaunu neužilgo patikslintus langų matmenis ir siunčiu visiems kurie gali pasiūlyti "pasyvius langus". Svarbiausi kriterijai bendras laidumo koeficientas, kaina ir surinkimo kokybė. Man tiesa reikia, kad bendras paketo ir rėmo U neviršytų 0,7. Tai pasirinkimas kol kas gana kuklus. Čia šioks toks sąrašėlis PN langų..
Seip idomu be silumos savybiu ka dar tie gamintojai gali pasiulyt, pvz paketo spalva is isores ir vidaus, virtinos pas pati bus elementarios terasines durys ne nustumiamos?
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 13:44)
Mano planas paprastas. Gaunu neužilgo patikslintus langų matmenis ir siunčiu visiems kurie gali pasiūlyti "pasyvius langus". Svarbiausi kriterijai bendras laidumo koeficientas, kaina ir surinkimo kokybė. Man tiesa reikia, kad bendras paketo ir rėmo U neviršytų 0,7. Tai pasirinkimas kol kas gana kuklus. Čia šioks toks sąrašėlis PN langų..
na reikes pasidometi, sito puslapio dar nebuvau aptikes. bet turbut kaina tu iglo energy bus nelabai dziuginanti. Kas liecia surinkimo kokybe - sukontroliuoti be sansu, tu sakysi man reikia 2 mm metalo profilio, ikals 1,5mm, o gal ir is viso be profilio, sakysi noriu kokio G formos profilio, ikals L formos profili -patikrinti neimanoma. nebent su rentgenu sviesi. Kaip kad buvo merginai 05, po sertfikavimo centro apziuros pakeite tarpines kurios visiskai kitokios nei kad buvo, stambesnes, sandaresnes o sertifikavimui pristato Hi end gamini su nerealiais parametrais, ir su pareiskimu "pirmi pasaulyje naudojam tokia technologija"
http://www.passiv.de.../fensterrahmen/
cia galima vienoje vietoje pasiziureti sertifikuotu langu sarasa. Kiek skaiciau iglo energy (gamintojai lenkai) savo gamini sertifikave chekijoj. Beje pastebejau kad dauguma gamintoju kai raso U tinkanti pasyviems namams vietoj metalo profilio naudoja kompozicine medziagas, pvz stiklo pluosta ir kamerose turi polistireno arba poliuretano intarpus. Iglo energy pagrinde gero Uw duoda keturi stiklai, gaunasi 4+16+4+16+4+16+4=64, i kitur profilius galima ideto 52 ar 54 mm tai butu 4+20+4+20+4=52, kas duotu kokia Ug = 0.4-0.45, cia teoriskai o keturiu stiklu Ug=0,3. Siaip tokie elementai kaip termoremelis pakete t.y be aliuminio, ir kuo didesnis langas be varcios tuo didesne Uw verte, kuo mazesnis langas tuo mazesne Uw del remo / lango kiekio sntaykio lange, esant varciai Uw dar pablogeja.
cia galima vienoje vietoje pasiziureti sertifikuotu langu sarasa. Kiek skaiciau iglo energy (gamintojai lenkai) savo gamini sertifikave chekijoj. Beje pastebejau kad dauguma gamintoju kai raso U tinkanti pasyviems namams vietoj metalo profilio naudoja kompozicine medziagas, pvz stiklo pluosta ir kamerose turi polistireno arba poliuretano intarpus. Iglo energy pagrinde gero Uw duoda keturi stiklai, gaunasi 4+16+4+16+4+16+4=64, i kitur profilius galima ideto 52 ar 54 mm tai butu 4+20+4+20+4=52, kas duotu kokia Ug = 0.4-0.45, cia teoriskai o keturiu stiklu Ug=0,3. Siaip tokie elementai kaip termoremelis pakete t.y be aliuminio, ir kuo didesnis langas be varcios tuo didesne Uw verte, kuo mazesnis langas tuo mazesne Uw del remo / lango kiekio sntaykio lange, esant varciai Uw dar pablogeja.
QUOTE(LokysL @ 2013 04 02, 15:29)
http://www.passiv.de.../fensterrahmen/
cia galima vienoje vietoje pasiziureti sertifikuotu langu sarasa. Kiek skaiciau iglo energy (gamintojai lenkai) savo gamini sertifikave chekijoj. Beje pastebejau kad dauguma gamintoju kai raso U tinkanti pasyviems namams vietoj metalo profilio naudoja kompozicine medziagas, pvz stiklo pluosta ir kamerose turi polistireno arba poliuretano intarpus. Iglo energy pagrinde gero Uw duoda keturi stiklai, gaunasi 4+16+4+16+4+16+4=64, i kitur profilius galima ideto 52 ar 54 mm tai butu 4+20+4+20+4=52, kas duotu kokia Ug = 0.4-0.45, cia teoriskai o keturiu stiklu Ug=0,3. Siaip tokie elementai kaip termoremelis pakete t.y be aliuminio, ir kuo didesnis langas be varcios tuo didesne Uw verte, kuo mazesnis langas tuo mazesne Uw del remo / lango kiekio sntaykio lange, esant varciai Uw dar pablogeja.
cia galima vienoje vietoje pasiziureti sertifikuotu langu sarasa. Kiek skaiciau iglo energy (gamintojai lenkai) savo gamini sertifikave chekijoj. Beje pastebejau kad dauguma gamintoju kai raso U tinkanti pasyviems namams vietoj metalo profilio naudoja kompozicine medziagas, pvz stiklo pluosta ir kamerose turi polistireno arba poliuretano intarpus. Iglo energy pagrinde gero Uw duoda keturi stiklai, gaunasi 4+16+4+16+4+16+4=64, i kitur profilius galima ideto 52 ar 54 mm tai butu 4+20+4+20+4=52, kas duotu kokia Ug = 0.4-0.45, cia teoriskai o keturiu stiklu Ug=0,3. Siaip tokie elementai kaip termoremelis pakete t.y be aliuminio, ir kuo didesnis langas be varcios tuo didesne Uw verte, kuo mazesnis langas tuo mazesne Uw del remo / lango kiekio sntaykio lange, esant varciai Uw dar pablogeja.
Na Loky jei taip rimtai užsimojai dar šituos pažiūrėk.
Kada tau langų reikia?
QUOTE(narvid @ 2013 04 02, 11:31)
dėl dregnumo man ir nesueina galai. na aš ne tehnologas bet praktikas (buvau) mediena naudojom 4 nu maks 6% dregnumo, 8 tai jau visiškai šlapia, žiema cehe palaikoma apie 16 laipsniu tem. sargai buvo pristatiti laistit vandeniu grindis ypač savaitgaleis kad palaikit ne žemesnia drėgme berots 50% tikrai ne 6%. nes jei krisdavo dregmė nuo perdžiuvimo pradedavo skilinėt raititis medinei skydai (ruošinei). kitas pavizdis tikrai namuose esantis medinei baldai net nepriartėja prie kokiu 40% dregmės. manau medi kitaip matuojama dregmė. 
Narvid, provokuojate diskusijai?
atsargiai, aš dar pakankamai neišmokau takto ir tolerancijos, nes mokykloje per tas pamokas žaidžiau iš pinigų 
dabar dėl to labai gailiuosi 1. baldų gamyboje neesu matęs 4% drėgnumo medienos, nebent įmonėje, kurioje dirbote, toks drėgnomačio parodymas buvo laikomas norma, kai realus medienos drėgnumas būdavo didesnis. Šiaip 8% baldų gamyboje yra apatinė riba, žemiau kurios medis pamažu panašėja į akmenį, ko pasekoje bet koks mechaninis jos apdirbimas yra gana komplikuotas.
2. santykinis oro drėgnumas aplamai yra kvaila sąvoka, mano galva įvesta tik tam, kad būtų su kuo palyginti sunkiai suvokiamus reiškinius, kurie pasidaro žymiai aiškesni, jei juos lygini su ja (pvz. LR egzistuojančias pensijų ir švietimo sistemas). tai dydis kuris priklauso nuo absoliučiai visko, netgi kokią degtinę iš vakaro gėrė sargas
žmoniškai tai galėtų skambėti maždaug taip: procentinė išraiška santykio tarp realiai esančios drėgmės ore su maksimaliai įmanomu jos kiekiu prie tam tikros temperatūros.
3. medienos drėgnumas apibrėžiamas gana paprastai: tai santykis medienoje esančios drėgmės (vandens) su visiškai sausos medienos mase.
4. Išvesti paraleles tarp šių dydžių nėra lengva, todėl žmonės ir pripratę sakyti jog 50% - normalu, o nuokrypiai atitinkamai "per sausa" arba "per drėgna".
5. Tikrai neapsiimsiu išvedinėti šios priklausomybės, nes nemoku/nemanau jog tai kam nors aktualu.
6. jeigu ruošiatės medieną uždarinėti polistirole/putose - kiškite ją ten maksimaliai sausą ir kai lauke šalta
kuo ilgiau ji stovės "nesukišta" į tokį šiltinimą, tuo greičiau ji prisigers drėgmės, kuri gali pasidaryti perteklinė. Nors iš principo gerai išdžiovinta mediena ne taip lengvai priima tą drėgmę atgalPapildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 16:18)
jeigu piniginė gali, mane kažkada šitie imponavo. manau čia realiai sandarumą įmanoma pasiekti. nes standartinė sistema vidus - varčia/rėmas - laukas labai jau priklausoma nuo kiekvienos tarpinės ar sandarinimo broko. na čia Vilienė galėtų plačiau
siek tiek apie dregme medienoje http://www.besteel.l...os-dziovinimas/ gal visgi teisus tie, kurie tvirtina, kad nereikia stogo konstrukcijoms gerai isdziovintos medienos, nes anot sito straipsniuko "..medieną reikia parinkti tokio drėgnumo, kuris atitiktų būsimas jos eksploatavimo sąlygas."
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 17:18)
man langu turbut reiktu uz kokia 2,5 - 3 men. Idomu butu kaina suzinoti 4 stiklu langu, manau jis bus didele. Bet tuo paciu darant tarkim 4+20+4+20+4 kaina irgi isdideja, bet kolkas nezinau ant kiek lyginant su 4+16+4+16+4. Siaip is langu profiliu kurie yra sertfikuoti tai: trocal, kommerling, schuco, veka, inautic, rehau. Jie visi norint pasiekti Uw =0.8 deda intarpus, poliuretano ar NEPS. kai kurie lygiagreciai naudoja ir metalo profili, bet dazniausiai metalo profilis keiciamas tarkim stiklo pluosto profiliu, pvz rehau geneo aplamai remas yra is kazkokios medziagos kuri leidzia nenaudoti metalinio profilio ir tas remo pavirsius padengtas pvc. Toliau dar cia beskaitydamas blogus prisiminiau apie viliaus kazka i galva kalta "g" reiksme. Tai kiek suprantu pietuose stengtis kad g reiksmes butu mazesne? Ar tikrai cia bus kazkoks sutaupymas nuo saules energijos jei vasara ta visa pertekliu reikes saldyti? Ar galima galvoti kad vasara ta pertekliu galima bus dalinai su rekupu atsisaldyti su naktiniu saltesniu oru?
QUOTE(madwifi @ 2013 04 02, 17:32)
siek tiek apie dregme medienoje http://www.besteel.l...os-dziovinimas/ gal visgi teisus tie, kurie tvirtina, kad nereikia stogo konstrukcijoms gerai isdziovintos medienos, nes anot sito straipsniuko "..medieną reikia parinkti tokio drėgnumo, kuris atitiktų būsimas jos eksploatavimo sąlygas."
blin, aš ženklų gyvenimo etapą praleidau priverstinai atliekant bausmę tema "medienos apdorojimo technologijos", neverskite išėjus į laisvę vėl nerti į grafikus ir konspektus, vien tam kad kažką įrodyti, nes vis tiek visiems norisi kišti žalią medieną į konstrukcijas. vėliavą į ranką
Jums kaip praktikuojančiam fizikui bus lengviau sulyginti drėgmės kiekio ore santyki su medienoje esančiu drėgmės kiekiu ir kaip jie "susivienodina"
bet labai labai grubiai, tarkime jog prie +20C ir 50% santykinės drėgmės ore bus labai grubiai iš atminties, sakykime kokie 8,65g/m3 (atsiprašau jei klystu), džiovinta mediena skaitosi 18%. imkime eglę. jos tankis yra ~450kg/m3 prie drėgmės 12% t.y. prie tokio drėgnumo joje bus 81kg/m3 vandens. kiek medienos bus 1m3 oro ir kaip ten viskas koreliuos - atsiprašau, net nenoriu gilintis. Yra spec literatūroje tam skirti grafikai ir priklausomybės. jeigu kam įdomu, persiskaitykite kad ir šitą leidinuką. jeigu imti žalią eglės medieną, jos drėgnumas gali būti iki 150%. t.y jei absoliučiai sausos eglės svoris būtų 450-81= 369kg/m3, tai vandens į ją gali tilpti iki 553,5kg
sėkmės tokią medieną kišant į stogą ir uždarant ją tarp neoporo ar putų, kur santykinis aplinkos drėgnumas bus artimas 0%.
Aš jau nekalbėsiu apie tai, kad sausos medienos stiprūminės savybės gali skirtis kartais o ne procentais, lyginant su šlapia.
mintai kas leme rehau profilio pasirinkima?
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 02, 20:21)
blin, aš ženklų gyvenimo etapą praleidau priverstinai atliekant bausmę tema "medienos apdorojimo technologijos", neverskite išėjus į laisvę vėl nerti į grafikus ir konspektus, vien tam kad kažką įrodyti, nes vis tiek visiems norisi kišti žalią medieną į konstrukcijas. vėliavą į ranką
Jums kaip praktikuojančiam fizikui bus lengviau sulyginti drėgmės kiekio ore santyki su medienoje esančiu drėgmės kiekiu ir kaip jie "susivienodina"
bet labai labai grubiai, tarkime jog prie +20C ir 50% santykinės drėgmės ore bus labai grubiai iš atminties, sakykime kokie 8,65g/m3 (atsiprašau jei klystu), džiovinta mediena skaitosi 18%. imkime eglę. jos tankis yra ~450kg/m3 prie drėgmės 12% t.y. prie tokio drėgnumo joje bus 81kg/m3 vandens. kiek medienos bus 1m3 oro ir kaip ten viskas koreliuos - atsiprašau, net nenoriu gilintis. Yra spec literatūroje tam skirti grafikai ir priklausomybės. jeigu kam įdomu, persiskaitykite kad ir šitą leidinuką. jeigu imti žalią eglės medieną, jos drėgnumas gali būti iki 150%. t.y jei absoliučiai sausos eglės svoris būtų 450-81= 369kg/m3, tai vandens į ją gali tilpti iki 553,5kg
sėkmės tokią medieną kišant į stogą ir uždarant ją tarp neoporo ar putų, kur santykinis aplinkos drėgnumas bus artimas 0%.
Aš jau nekalbėsiu apie tai, kad sausos medienos stiprūminės savybės gali skirtis kartais o ne procentais, lyginant su šlapia.
Jums kaip praktikuojančiam fizikui bus lengviau sulyginti drėgmės kiekio ore santyki su medienoje esančiu drėgmės kiekiu ir kaip jie "susivienodina"
bet labai labai grubiai, tarkime jog prie +20C ir 50% santykinės drėgmės ore bus labai grubiai iš atminties, sakykime kokie 8,65g/m3 (atsiprašau jei klystu), džiovinta mediena skaitosi 18%. imkime eglę. jos tankis yra ~450kg/m3 prie drėgmės 12% t.y. prie tokio drėgnumo joje bus 81kg/m3 vandens. kiek medienos bus 1m3 oro ir kaip ten viskas koreliuos - atsiprašau, net nenoriu gilintis. Yra spec literatūroje tam skirti grafikai ir priklausomybės. jeigu kam įdomu, persiskaitykite kad ir šitą leidinuką. jeigu imti žalią eglės medieną, jos drėgnumas gali būti iki 150%. t.y jei absoliučiai sausos eglės svoris būtų 450-81= 369kg/m3, tai vandens į ją gali tilpti iki 553,5kg
sėkmės tokią medieną kišant į stogą ir uždarant ją tarp neoporo ar putų, kur santykinis aplinkos drėgnumas bus artimas 0%.
Aš jau nekalbėsiu apie tai, kad sausos medienos stiprūminės savybės gali skirtis kartais o ne procentais, lyginant su šlapia.
Aš su mediena profesionaliai nedirbęs, tad žinios labai paviršutiniškos. Gal galite pasakyti koks realus skirtumas tarp šių scenarijų:
Situacija: namas vieno aušto, šildoma bus tik perdanga(tarp stygų), stogas keturšlaitis. Gegnės bus atviros, o perdanga bus apšiltinta iš apačios: PIR su folija 2cm, neoporas 15cm(tarp brūsų), neoporas 10cm tarp stygų(jų aukštis 20cm), 30 cm ekovata.
Dabar variantai:
Žiema pjauta mediena, džiovinta lauke, po pusmečio sukraunama ant stogo, stogas uždengiamas ir dėžutė be langų lieka žiemoti. Joks šiltalas į perdangą nėbus dedamas.
Kitas variantas, ta pati mediena papildomai išdžiovinma iki 20 proc.
Ar tikrai reikia džiovinti tą mediena? Gegnės visą laiką bus atviros, o stygos didžiaja dalimi bus padengtos ekovata.
Ar nuo vasaros pabaigos stovinti dėžutė, kurioje bus sudėta džiovinta mediena nepritrauks iš ore esančios drėgmės ir tas džiovinimas bus beprasmis?
