Įkraunama...
Įkraunama...

KAUNAS - 6, Statybos Kaune

QUOTE(LokysL @ 2013 04 02, 18:22)
man langu turbut reiktu uz kokia 2,5 - 3 men. Idomu butu kaina suzinoti 4 stiklu langu, manau jis bus didele. Bet tuo paciu darant tarkim 4+20+4+20+4 kaina irgi isdideja, bet kolkas nezinau ant kiek lyginant su 4+16+4+16+4. Siaip is langu profiliu kurie yra sertfikuoti tai: trocal, kommerling, schuco, veka, inautic, rehau. Jie visi norint pasiekti Uw =0.8 deda intarpus, poliuretano ar NEPS. kai kurie lygiagreciai naudoja ir metalo profili, bet dazniausiai metalo profilis keiciamas tarkim stiklo pluosto profiliu, pvz rehau geneo aplamai remas yra is kazkokios medziagos kuri leidzia nenaudoti metalinio profilio ir tas remo pavirsius padengtas pvc. Toliau dar cia beskaitydamas blogus prisiminiau apie viliaus kazka i galva kalta "g" reiksme. Tai kiek suprantu pietuose stengtis kad g reiksmes butu mazesne? Ar tikrai cia bus kazkoks sutaupymas nuo saules energijos jei vasara ta visa pertekliu reikes saldyti? Ar galima galvoti kad vasara ta pertekliu galima bus dalinai su rekupu atsisaldyti su naktiniu saltesniu oru?

G faktorius nusako kiek saulės energijos stiklas praleidžia į vidų. Paprastas viengubas stiklas praleidžia apie 90, PN orientuotas paketas apie 50 procentų. Atitinkamai g reikšmė 0,9 ir 0,5. Kiek pažystu Vilių, labai tikėtina, kad jis agitavo už kuo didesnę g reikšmę.

Bėda, kad dažniausia kuo aukštesnis g tuo blogesnis u. Kas geriau priklauso nuo konkrečios situacijos.

Kaip ir visur čia viskas labai reliatyvu.
Didesnis g gerai jei:
Jei turi gerą šešėliavimą vasarą,
Jei turi numatęs vienokį ar kitokį vėsinimą vasarą
Pietiniuose languose
Jei namas gerai akumuliuoja šilumą
Jei žieminės saulės neužstoja aplinkiniai pastatai ir augalai
Jei šildaisi elektra ar kitu brangiu šaltiniu.

Jei viskas priešingai gal geriau mažesnis g.

Su rekupu realiai nelabai pasišaldysi. Atverti langai kur kas efektyviau.
Atsakyti
QUOTE(Igr540 @ 2013 04 02, 20:41)
Aš su mediena profesionaliai nedirbęs, tad žinios labai paviršutiniškos. Gal galite pasakyti koks realus skirtumas tarp šių scenarijų:
Situacija: namas vieno aušto, šildoma bus tik perdanga(tarp stygų), stogas keturšlaitis. Gegnės bus atviros, o perdanga bus apšiltinta iš apačios: PIR su folija 2cm, neoporas 15cm(tarp brūsų), neoporas 10cm tarp stygų(jų aukštis 20cm), 30 cm ekovata.

Dabar variantai:
Žiema pjauta mediena, džiovinta lauke, po pusmečio sukraunama ant stogo, stogas uždengiamas ir dėžutė be langų lieka žiemoti. Joks šiltalas į perdangą nėbus dedamas.

Kitas variantas, ta pati mediena papildomai išdžiovinma iki 20 proc.

Ar tikrai reikia džiovinti tą mediena? Gegnės visą laiką bus atviros, o stygos didžiaja dalimi bus padengtos ekovata.

Ar nuo vasaros pabaigos stovinti dėžutė, kurioje bus sudėta džiovinta mediena nepritrauks iš ore esančios drėgmės ir tas džiovinimas bus beprasmis?


jeigu jau taip padarėte, tai jau padarėte, nieko čia nebepakeisi. gal ir nereikia. jeigu Jums reikia mano pritarimo ar patarimo - aš dėčiau tik džiovintą. Taip, tai yra brangiau. Taip, aš esu balta varna.
pasikalbėkite su konstruktoriais, kokią medieną jie ima darydami konstruktyvo skaičiavimus ir kaip tai keičiasi, jei keičiame jos drėgnumą.
padarykite išvadas remiantis kompetetingais skaičiuotojais, o ne kažkokio forumiečio skleidžiama teorija 4u.gif Man kitaip, mane informavo, dabar aš žinau kas yra negerai. Kamanės niekas neinformavo, kad jos kūno masė per didelė lyginant su jos sparnų plotu ir ji negali skristi. bet ji to nežino, todėl skrenda.
Kitą vertus prieš 100 metų džiovyklų nebuvo, namai stovi. Jeigu jos bus atviros ir vėdinamos, negaus tiesioginio lietaus ir UV - jos išdžius. gal pakeis matmenis, gal kur įskils, bet išdžius.
orasausė mediena gali išdžiūti iki tų pačių 20-18%

P.S. šiaip nematau prasmės spėlioti, tam yra drėgnomačiai 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kad ji kur galas: 02 balandžio 2013 - 21:45
QUOTE(Igr540 @ 2013 04 02, 20:41)
Aš su mediena profesionaliai nedirbęs, tad žinios labai paviršutiniškos. Gal galite pasakyti koks realus skirtumas tarp šių scenarijų:
Situacija: namas vieno aušto, šildoma bus tik perdanga(tarp stygų), stogas keturšlaitis. Gegnės bus atviros, o perdanga bus apšiltinta iš apačios: PIR su folija 2cm, neoporas 15cm(tarp brūsų), neoporas 10cm tarp stygų(jų aukštis 20cm), 30 cm ekovata.

Dabar variantai:
Žiema pjauta mediena, džiovinta lauke, po pusmečio sukraunama ant stogo, stogas uždengiamas ir dėžutė be langų lieka žiemoti. Joks šiltalas į perdangą nėbus dedamas.

Kitas variantas, ta pati mediena papildomai išdžiovinma iki 20 proc.

Ar tikrai reikia džiovinti tą mediena? Gegnės visą laiką bus atviros, o stygos didžiaja dalimi bus padengtos ekovata.

Ar nuo vasaros pabaigos stovinti dėžutė, kurioje bus sudėta džiovinta mediena nepritrauks iš ore esančios drėgmės ir tas džiovinimas bus beprasmis?


Mano, taip pat neprofesionale nuomone skirtumas šioks toks bus. Džiovinta mediena manau drėgmės daugiau nepritrauks. O šlapia išdžius iki sausos lygio per tuos pusę metų ar kiek ilgiau. Tačiau džiūdama ji pasiklaipys, pasisukios, atpalaiduos varžtus ir pan. Kadangi planuoju karkasinį su visa eile karkasininkų kalbėjau apie šią problemą. Rimtesni siūlo iškarto naudoti džiovintą. Labai taupant variantas sudėti nedžiovintą ir palikti išdžiūti. Tačiau reikia pasilikti galimybę po pusmečio viską pervaržyti ir tuomet šiltinti.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 22:44)
Mano, taip pat neprofesionale nuomone skirtumas šioks toks bus. Džiovinta mediena manau drėgmės daugiau nepritrauks. O šlapia išdžius iki sausos lygio per tuos pusę metų ar kiek ilgiau. Tačiau džiūdama ji pasiklaipys, pasisukios, atpalaiduos varžtus ir pan. Kadangi planuoju karkasinį su visa eile karkasininkų kalbėjau apie šią problemą. Rimtesni siūlo iškarto naudoti džiovintą. Labai taupant variantas sudėti nedžiovintą ir palikti išdžiūti. Tačiau reikia pasilikti galimybę po pusmečio viską pervaržyti ir tuomet šiltinti.

geriau gal naudok karkasiniam gera kokybiska dziovinta mediena. Na as kazkuriam bloge skaiciau kad lietuvoj yra stiklo paketai, t.y kaip ir naujiena, kad jis nuo 30% pasikele g reiksme iki 60 isgaudamas ta pati U, nepamenu koks ten b-logas buvo.
kadangi atminties dar neprageriau tai prisiminiau adresa: http://skpstiklas.lt/Produktai/THERMO labai dar nesigilinau, bet reikes pasigilinti
http://www.pasyvusna...03/05/langai-2/

Neteisingai pries tai parasiau, U vistiek pakinta, islieka g vienodas
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo LokysL: 02 balandžio 2013 - 22:07
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 21:44)
Mano, taip pat neprofesionale nuomone skirtumas šioks toks bus. Džiovinta mediena manau drėgmės daugiau nepritrauks. O šlapia išdžius iki sausos lygio per tuos pusę metų ar kiek ilgiau. Tačiau džiūdama ji pasiklaipys, pasisukios, atpalaiduos varžtus ir pan. Kadangi planuoju karkasinį su visa eile karkasininkų kalbėjau apie šią problemą. Rimtesni siūlo iškarto naudoti džiovintą. Labai taupant variantas sudėti nedžiovintą ir palikti išdžiūti. Tačiau reikia pasilikti galimybę po pusmečio viską pervaržyti ir tuomet šiltinti.


ir taip ir ne. išdžiovinta mediena gali "prigerti drėgmės" iki šlapios. Bet teisybė taip pat, kad gerai išdžiovinta mediena niekada daugiau nebeprigers tiek pat drėgmės, kiek nedžiovinta ir ją įgerinės sunkiau. Džiovyklose naudojamas karštas rėžimas, kuris išdegina kažkiek celiuliozės, kuri ir įgeria drėgmę. PVZ termiškai apdorotos medienos drėgmės įgeriamumas skiriasi kartais ir ji gali stovėti be jokios apdailos lauke, nes celiuliozė yra išdeginama gana stipriai. medienos spalva keičiasi, keičiasi ir jos stiprumas. Ji tampa trapesnė, kietesnė. taip pat džiovykloje džiovintą medieną palieka ir bet koks gyvis, sunkiau metasi puvėsis ar mėlis, jei aplamai metasi.
tiesa, nuo UV termiškai apdorotos medienos spalva iš gražiai rudos ar medaus su laiku vis tiek virs į pilką.
aš vadovaujuosi tokia logika - jeigu skaičiavimams naudojama sausos medienos reikšmė, reiškia tokią reikia ir naudoti. Šlapios medienos naudojimas man būtų panašu į mineralinę vatą: ją naudojame sausą, parametrus imame sausos, o paskui klausiame savęs: o jeigu ją sudėti šlapią, ji juk išdžius? nu palaikysime metus po stogu, vedinamą ir išdžius? tai kam pirkti šlapią, kai galime iš karto sudėti sausą??
gal tai tik mano paranoja 4u.gif
aj dar patinka toks klausimas - ar galiu impregnuoti žalią medieną? nes juk taip sutaupysiu impregnanto, nes šlapia mažiau jo įgers ... logiška, tik dar pigiau būtų pastatyti impregnanto atidarytą bakelį patalpoje ir mediena jo įgers dar mažiau 4u.gif jeigu tikslas sutaupyti, tada tai rinkamas impregnavimo būdas 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 02, 22:03)
ir taip ir ne. išdžiovinta mediena gali "prigerti drėgmės" iki šlapios.



Na čia kalba eina, kad iš oro, būdama po stogu ir apsaugota nuo lietaus. Tipo netyčia. Tarkim meetas visi geria, o aš vairuoju. Tai klausimas ar sėdėdamas šalia per orą galėčiau prigerti kaip ir visi kiti?  bigsmile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo DEU: 02 balandžio 2013 - 22:10
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 02, 23:03)
ir taip ir ne. išdžiovinta mediena gali "prigerti drėgmės" iki šlapios. Bet teisybė taip pat, kad gerai išdžiovinta mediena niekada daugiau nebeprigers tiek pat drėgmės, kiek nedžiovinta ir ją įgerinės sunkiau. Džiovyklose naudojamas karštas rėžimas, kuris išdegina kažkiek celiuliozės, kuri ir įgeria drėgmę. PVZ termiškai apdorotos medienos drėgmės įgeriamumas skiriasi kartais ir ji gali stovėti be jokios apdailos lauke, nes celiuliozė yra išdeginama gana stipriai. medienos spalva keičiasi, keičiasi ir jos stiprumas. Ji tampa trapesnė, kietesnė. taip pat džiovykloje džiovintą medieną palieka ir bet koks gyvis, sunkiau metasi puvėsis ar mėlis, jei aplamai metasi.
tiesa, nuo UV termiškai apdorotos medienos spalva iš gražiai rudos ar medaus su laiku vis tiek virs į pilką.
aš vadovaujuosi tokia logika - jeigu skaičiavimams naudojama sausos medienos reikšmė, reiškia tokią reikia ir naudoti. Šlapios medienos naudojimas man būtų panašu į mineralinę vatą: ją naudojame sausą, parametrus imame sausos, o paskui klausiame savęs: o jeigu ją sudėti šlapią, ji juk išdžius? nu palaikysime metus po stogu, vedinamą ir išdžius? tai kam pirkti šlapią, kai galime iš karto sudėti sausą??
gal tai tik mano paranoja  4u.gif
aj dar patinka toks klausimas - ar galiu impregnuoti žalią medieną? nes juk taip sutaupysiu impregnanto, nes šlapia mažiau jo įgers ... logiška, tik dar pigiau būtų pastatyti impregnanto atidarytą bakelį patalpoje ir mediena jo įgers dar mažiau  4u.gif jeigu tikslas sutaupyti, tada tai rinkamas impregnavimo būdas  4u.gif

na slapia mediena beje dar savo skerspjuvi pradini praranda, pvz is 20 cm gali likti 19.5 ar net 19 cm, keiciantis skerspjuviui keiciasi apkrovos laikymas. As sita zinojau bet vistiek dejau zalia smile.gif
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 23:09)
Na čia kalba eina, kad iš oro, būdama po stogu ir apsaugota nuo lietaus. Tipo netyčia. Tarkim meetas visi geria, o aš vairuoju. Tai klausimas ar sėdėdamas šalia per orą galėčiau prigerti kaip ir visi kiti?  bigsmile.gif

cia taip pat kaip ir klausimas ar imanomas sexas per atstuma? imanomas jei ....... ilgesnis nei atstumas smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo LokysL: 02 balandžio 2013 - 22:14
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 22:09)
Na čia kalba eina, kad iš oro, būdama po stogu ir apsaugota nuo lietaus. Tipo netyčia. Tarkim meetas visi geria, o aš vairuoju. Tai klausimas ar sėdėdamas šalia per orą galėčiau prigerti kaip ir visi kiti?  bigsmile.gif

padaryk eksperimentą - pasverk ir įmerk į kibirą išdžiovintos medienos gabalą, kartok svėrimus tol, kol masė nebesikeis. tą patį padaryk su tokios pat rūšies nedžiovinta arba orasause mediena.
gautus rezultatus susirašyk į lentelę. jeigu bandinių skaičių padidinsi iki bent jau 10, šį darbą gali parduoti KTU dizaino ir technologijų fakulteto medienos katedros trečiakursiams biggrin.gif atsimuši kažkiek pinigų lotuliukas.gif
Atsakyti
karkasiniui tik dziovinta , nes kt.atv. jos nepavyks tinkamai impregnuoti, be to keisis parametrai. Stogui tokio tikslumo gal nereikia ir jei negaus is karto apkrovu(daromas ne rudeni), taupant pinigelius gal ir galima..O jei bus isdziovinta , tai gaudys tik laisvaja dregme , suristoji neatsistatys.Principe tose nuorodose , kur imestos viskas kaip ir aprasyta , tik gal nelabai aiskiai.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 22:09)
Na čia kalba eina, kad iš oro, būdama po stogu ir apsaugota nuo lietaus. Tipo netyčia. Tarkim meetas visi geria, o aš vairuoju. Tai klausimas ar sėdėdamas šalia per orą galėčiau prigerti kaip ir visi kiti?  bigsmile.gif

jeigu meetą darysime gana nedidelio ploto labai sandarioje patalpoje su reguliuojamu minimaliu vėdinimu (pvz visi būsime viename polietileniniame maiše, kurį laikas nuo laiko pravertume), beveik esu tikras, jog pripūsi taip pat lotuliukas.gif kažkiek lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 02, 22:18)
jeigu meetą darysime gana nedidelio ploto labai sandarioje patalpoje su reguliuojamu minimaliu vėdinimu (pvz visi būsime viename polietileniniame maiše, kurį laikas nuo laiko pravertume), beveik esu tikras, jog pripūsi taip pat  lotuliukas.gif kažkiek  lotuliukas.gif

Tai čia tipiškas pasyvus namas su išjungtu rekuperatoriumi. blink.gif
Atsakyti
QUOTE(apievata @ 2013 04 02, 22:17)
karkasiniui tik dziovinta , nes kt.atv. jos nepavyks tinkamai impregnuoti, be to keisis parametrai. Stogui tokio tikslumo gal nereikia ir jei negaus is karto apkrovu(daromas ne rudeni), taupant pinigelius gal ir galima..O jei bus isdziovinta , tai gaudys tik laisvaja dregme , suristoji neatsistatys.Principe tose nuorodose , kur imestos viskas kaip ir aprasyta , tik gal nelabai aiskiai.

nagi, nagi, darosi įdomu. tada paaiškinkite kodėl sausa mediena vėl išbrinksta, jei ji "gaudo tik laisvąją drėgmę" ?? bigsmile.gif
kvepia nedideliu atradimu, ar čia aš kažko nesuprantu? g.gif
Atsakyti