KAUNAS - 6, Statybos Kaune

#385
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 22:21)
Tai čia tipiškas pasyvus namas su išjungtu rekuperatoriumi.  blink.gif


ne visai. Teoriškai pasyvus namas galėtų būti ir teorinis namas be langų ir durų, kur nors pusiaujyje, kur labai teoriškai paros temperatūra visą parą ir metus praktiškai nekistų. tuomet jo nuostolių pritekėjimų balansas būtų mažesnis nei 15kw/m2 per metus, šilumos šaltinis būtų 0kw. tokiam name netgi būdamas šalia pilnos vonios samanės beveik neapsineštumėt biggrin.gif
va zero name - gal ir realiau.
bet maiše - garantuotai lotuliukas.gif
Atsakyti
#386
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 02, 19:21)
blin, aš ženklų gyvenimo etapą praleidau priverstinai atliekant bausmę tema "medienos apdorojimo technologijos", neverskite išėjus į laisvę vėl nerti į grafikus ir konspektus, vien tam kad kažką įrodyti, nes vis tiek visiems norisi kišti žalią medieną į konstrukcijas. vėliavą į ranką  4u.gif 

Jums kaip praktikuojančiam fizikui bus lengviau sulyginti drėgmės kiekio ore santyki su medienoje esančiu drėgmės kiekiu ir kaip jie "susivienodina"
bet labai labai grubiai, tarkime jog prie +20C ir 50% santykinės drėgmės ore bus labai grubiai iš atminties, sakykime kokie 8,65g/m3 (atsiprašau jei klystu), džiovinta mediena skaitosi 18%. imkime eglę. jos tankis yra ~450kg/m3 prie drėgmės 12% t.y. prie tokio drėgnumo joje bus 81kg/m3 vandens. kiek medienos bus 1m3 oro ir kaip ten viskas koreliuos - atsiprašau, net nenoriu gilintis. Yra spec literatūroje tam skirti grafikai ir priklausomybės. jeigu kam įdomu, persiskaitykite kad ir šitą leidinuką. jeigu imti žalią eglės medieną, jos drėgnumas gali būti iki 150%. t.y jei absoliučiai sausos eglės svoris būtų 450-81= 369kg/m3, tai vandens į ją gali tilpti iki 553,5kg
sėkmės tokią medieną kišant į stogą ir uždarant ją tarp neoporo ar putų, kur santykinis aplinkos drėgnumas bus artimas 0%. 
Aš jau nekalbėsiu apie tai, kad sausos medienos stiprūminės savybės gali skirtis kartais o ne procentais, lyginant su šlapia.

na nepraktikuojantis as joks fizikas, o tik ten senai senai mokiausi. ir visai nenoriu uzgincyt jusu pateiktu tiesu, o linka imeciau tik delto kad ten trumpai drutai isdestytos tiesos apie medienos dregnuma ir svarbiausia pamintetos tos pacios diagramos risancios aplinkos ir medienos dregme. ir nereikia sukt pautu kaip ta dreme sukoreliuot tarpusavy, tiesiog imt tas diagramas arba imt tas grubias kelias dregnumo grupes atsizvelgiant i naudojimo salygas. Na zmogui nesusijusiam su medienos pramone,pakankamai aiskiai sudelioja taskus ant i.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 03 balandžio 2013 - 09:51
#387
QUOTE(madwifi @ 2013 04 03, 09:45)
na nepraktikuojantis as joks fizikas, o tik ten senai senai mokiausi. ir visai nenoriu uzgincyt jusu pateiktu tiesu, o linka imeciau tik delto kad ten trumpai drutai isdestytos tiesos apie medienos dregnuma ir svarbiausia pamintetos tos pacios diagramos risancios aplinkos ir medienos dregme. ir nereikia sukt pautu kaip ta dreme sukoreliuot tarpusavy, tiesiog imt tas diagramas arba imt tas grubias kelias dregnumo grupes atsizvelgiant i naudojimo salygas. Na zmogui nesusijusiam su medienos pramone,pakankamai aiskiai sudelioja taskus ant i.


praktikuojantis, praktikuojantis, juk formules dar taikai, žinias naudoji biggrin.gif
aj, čia gal kai palietė pažįstamą temą, per giliai pakapsčiau smile.gif atsiprašau, dar vis mokausi.
pabandžiau ant smūgio rast tas diagramas - nepavyko. vadovėlyje jos yra, kažkada ir pačiam jas teko sudarinėti, bet tai buvo senai, o vadovėlio nebeturiu. Kitą vertus, kad žinoti kokią medieną naudoti konstrukcijose man jų ir nereikia, užtenka paskaityti projekto aiškinamąjį raštą, ten viskas aprašyta.
Na bet kiekvienas laisvas pasirinkime 4u.gif
jeigu rasiu tas diagramas - paviešinsiu.
Atsakyti
#388
Čia toks labai paprastas orientyras surašytas.

Džiovinta mediena/ Patarimai
Net džiovinta mediena šiek tiek “vaikšto”, todėl reikia vengti naudoti medieną patalpose, kur temperatūros ir drėgmės režimas nestabilus. Jeigu to išvengti negalima, skaičiavimais būtina nustatyti reikiamą laisvumą. Tinkamai džiovinta mediena būtinai turi būti padengta apsauginiais dažais arba lakais, lėtinančiais jos džiūvimą-brinkimą. Masyvi džiovinta mediena (sijos, kolonos ir kt. gaminiai) turi atitikti patalpos temperatūros ir drėgmės režimą, t.y. turi būti naudojama oriniai sausa mediena: vidinėms drėgnoms patalpoms -12-15 proc., vidinėm sausoms patalpoms 8-10 proc. Lauke, apsaugotoms nuo kritulių konstrukcijoms, - apie 15 proc., neapsaugotoms - 20 proc.

Juo remiantis iki 16 - 20 proc. džiovinta statybinė mediena nelabai turi šansų būti per sausa statybose. Neretai gerai būtų ir sausesnė.
Atsakyti
#389
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 03, 10:05)
praktikuojantis, praktikuojantis, juk formules dar taikai, žinias naudoji  biggrin.gif
aj, čia gal kai palietė pažįstamą temą, per giliai pakapsčiau  smile.gif atsiprašau, dar vis mokausi.
pabandžiau ant smūgio rast tas diagramas - nepavyko. vadovėlyje jos yra, kažkada ir pačiam jas teko sudarinėti, bet tai buvo senai, o vadovėlio nebeturiu. Kitą vertus, kad žinoti kokią medieną naudoti konstrukcijose man jų ir nereikia, užtenka paskaityti projekto aiškinamąjį raštą, ten viskas aprašyta.
Na bet kiekvienas laisvas pasirinkime  4u.gif
jeigu rasiu tas diagramas - paviešinsiu.

kaip supratau is tu popieriu, medienos dregnumas turi but toks koks butu pusiausvyrinis dregnumas eksploatacijos salygomis? t.y. jei pvz. naudoji atvirom gegnem stogui su apsiltinta perdanga, bet nes slaitais, tai geriausia iskart ir det orasause mediena ? vo ****, deu aplenke.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 03 balandžio 2013 - 10:22
#390
QUOTE(madwifi @ 2013 04 03, 10:20)
kaip supratau is tu popieriu, medienos dregnumas turi but toks koks butu pusiausvyrinis dregnumas eksploatacijos salygomis? t.y. jei pvz. naudoji atvirom gegnem stogui su apsiltinta perdanga, bet nes slaitais, tai geriausia iskart ir det orasause mediena ? vo ****, deu aplenke.

ne visai taip.
1. džiovykloje išdžiovinta mediena pasižymės stabilesniais parametrais, bus tvirtesnė bei iš jos dings visi tie, kurie ten gyvena/-o

2. orasausė mediena irgi laikoma džiovinta.

3. jeigu tu sudėsi kažkiek sausesnę medieną, nei bus eksploatavimo sąlygos - ji jos prisigers. bet jei skirtumai nebus dideli, tą padarys tik paviršiniai sluoksniai, gilesni sluoksniai liks praktiškai su nedideliu pokyčiu. Jei jau parinkinėt mediena pagal drėgnumą, patarčiau parinkti pagal minimalų būsimos aplinkos drėgnumą.

4. kad būt ramiau, radau +/- tą grafiką.
čia galite matyti, kad prie 20C 18% medienos drėgnumas atitiks 80% santykinę oro drėgmę. jeigu ją uždaryti polistirole, jos drėgnumą reikia mažinti, nes mediena visada atidavinės į aplinką perteklinę drėgmę, tiesa lieka 2,5% sorbcine histereze, t.y. mediena liks šiek tiek drėgnesnė nei aplinka.
tai jeigu uždarinėjame 14 ar 10% drėgnumo medieną šis procesas bus lėtesnis ir polistirolas manyčiau be vargo leis pasišalinti drėgmei. Jeigu sukišime 25-28% drėgnumo medieną - įtariu turėsime šlapią medieną užpakuotą polistirole, pridėkime skardinį stogą kad ir nuo pavasario saulės - palankesnės terpės įsimesti grybams sunku ir įsivaizduoti. o jeigu dar jie net nebuvo naikinami, tai jiems ir įsimesti nereikia, jie tyliai lauks šio momento 4u.gif
Atsakyti
#391
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 04 03, 11:17)
ne visai taip.
1. džiovykloje išdžiovinta mediena pasižymės stabilesniais parametrais, bus tvirtesnė bei iš jos dings visi tie, kurie ten gyvena/-o

2. orasausė mediena irgi laikoma džiovinta.

3. jeigu tu sudėsi kažkiek sausesnę medieną, nei bus eksploatavimo sąlygos - ji jos prisigers. bet jei skirtumai nebus dideli, tą padarys tik paviršiniai sluoksniai, gilesni sluoksniai liks praktiškai su nedideliu pokyčiu. Jei jau parinkinėt mediena pagal drėgnumą, patarčiau parinkti pagal minimalų būsimos aplinkos drėgnumą.

4. kad būt ramiau, radau +/- tą grafiką.
čia galite matyti, kad prie 20C 18% medienos drėgnumas atitiks 80% santykinę oro drėgmę. jeigu ją uždaryti polistirole, jos drėgnumą reikia mažinti, nes mediena visada atidavinės į aplinką perteklinę drėgmę, tiesa lieka 2,5% sorbcine histereze, t.y. mediena liks šiek tiek drėgnesnė nei aplinka. 
tai jeigu uždarinėjame 14 ar 10% drėgnumo medieną šis procesas bus lėtesnis ir polistirolas manyčiau be vargo leis pasišalinti drėgmei. Jeigu sukišime 25-28% drėgnumo medieną - įtariu turėsime šlapią medieną užpakuotą polistirole, pridėkime skardinį stogą kad ir nuo pavasario saulės - palankesnės terpės įsimesti grybams sunku ir įsivaizduoti. o jeigu dar jie net nebuvo naikinami, tai jiems ir įsimesti nereikia, jie tyliai lauks šio momento  4u.gif

na kaip ir +- aisku, bendram supratimui uzteks smile.gif
Atsakyti
#392
QUOTE(DEU @ 2013 04 03, 10:19)
Čia toks labai paprastas orientyras surašytas.

Džiovinta mediena/ Patarimai
Net džiovinta mediena šiek tiek “vaikšto”, todėl reikia vengti naudoti medieną patalpose, kur temperatūros ir drėgmės režimas nestabilus. Jeigu to išvengti negalima, skaičiavimais būtina nustatyti reikiamą laisvumą. Tinkamai džiovinta mediena būtinai turi būti padengta apsauginiais dažais arba lakais, lėtinančiais jos džiūvimą-brinkimą. Masyvi džiovinta mediena (sijos, kolonos ir kt. gaminiai) turi atitikti patalpos temperatūros ir drėgmės režimą, t.y. turi būti naudojama oriniai sausa mediena: vidinėms drėgnoms patalpoms -12-15 proc., vidinėm sausoms patalpoms 8-10 proc. Lauke, apsaugotoms nuo kritulių konstrukcijoms, - apie 15 proc., neapsaugotoms - 20 proc.

Juo remiantis iki 16 - 20 proc. džiovinta statybinė mediena nelabai turi šansų būti per sausa statybose. Neretai gerai būtų ir sausesnė.

arba imk obliuotą medį (jis tikrai bus ~15% drėgnumo, ne daugiau) ir nulakuok kokiais 5 sluoksniais lako lotuliukas.gif
va tada būsi ramus lotuliukas.gif
Atsakyti
#393
kad jau apie mediena kalba pasisuko:
lubos kai kuriose patalpose bus su matomais perdangos balkiais 150*150 arba 150*200. patalpa vidine, t.y sausa. BET dezute su uzdengtu stogu ir perdanga stoves per ziema, t.y dregnas oras ir pan. tai kaip cia.. kokia mediena deti?


P.S gal kas turit kontaktus zmogaus kuris nebrangiai Kaune / Kauno raj. smeli ir skalda/malta gruza gali pasiulyt? na tarkim ~25-26 lt uz kuba? ir kad kubas butu kubiskas, o ne 0.85 ax.gif lotuliukas.gif i PM jei galit pasidalint smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Loreciukaz: 03 balandžio 2013 - 12:55
#394
Kad jau apie medieną kalba pasisuko:
Nuvirto keletas eglikių, prieš porą savaičių iš jų buvo supjautos gegnės, suštabeliuotos. Ar yra šansų kad dar šį rudenį jas bus galima sukelti ant stogo ir pakišti po skarda? Toliau tęstų džiūvimą jau sudėtos. Pirmą žiemą namas nešiltintas, ir šiaip visas vėjų perpučiamas. Taip labai tikiuosi kad jau bus ax.gif . O ir aplamai kogero šiltinsiu ne stogą, o perdangą, taigi gegnės džiūvimą baigtų tokiom salygom, kokiom dirbs visą savo amželį. Jei rudenį dar nebus galimybės dengti stogą, tai su džiovinimu kaip ir viskas aišku - iki kitos vasaros tikrai sausumas bus pakankamas.
Didžiausia rizika, kokią įsivaizduoju su nepakankamai išdžiovintu medžiu - jei daug pasnigtų, neišdžiūvusios iki projektinio stiprumo gegnės gali išlinkti.
Atsakyti
#395
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 22:34)
G faktorius nusako kiek saulės energijos stiklas praleidžia į vidų. Paprastas viengubas stiklas praleidžia apie 90, PN orientuotas paketas apie 50 procentų. Atitinkamai g reikšmė 0,9 ir 0,5. Kiek pažystu Vilių, labai tikėtina, kad jis agitavo už kuo didesnę g reikšmę.

Bėda, kad dažniausia kuo aukštesnis g tuo blogesnis u. Kas geriau priklauso nuo konkrečios situacijos.

G ir U gali ir turi buti derinami pagal lango orientacija. Rytiniai ir siauriniai langai turi gauti paketus, kur U minimalus, o g pofig, nes per juos vistiek saules beveik/visai pritekejimu ne bus. O pietiniai ir vakariniai langai svarbu paketus parinkti kuo laidesnius saules spinduliuotei, net jei ir U truputi nukentes. Patikekit, tikrai atsipirks. Kam noras konkreciu skaiciuku - prasom i simono bloga, jis tai atliko tikrai su galva 4u.gif
As tokius pasirimkimus minejau koncesininkama (AD ir R125) nezinau, ar jie mane isgirdo.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 04 02, 22:44)
Mano, taip pat neprofesionale nuomone skirtumas šioks toks bus. Džiovinta mediena manau drėgmės daugiau nepritrauks. O šlapia išdžius iki sausos lygio per tuos pusę metų ar kiek ilgiau. Tačiau džiūdama ji pasiklaipys, pasisukios, atpalaiduos varžtus ir pan. Kadangi planuoju karkasinį su visa eile karkasininkų kalbėjau apie šią problemą. Rimtesni siūlo iškarto naudoti džiovintą. Labai taupant variantas sudėti nedžiovintą ir palikti išdžiūti. Tačiau reikia pasilikti galimybę po pusmečio viską pervaržyti ir tuomet šiltinti.

Kaip tycia per paskutines tris paras teko isgert kibira su "medinuku" kuris butent dziovinimu uzsiima, tai teko isgirst minti, kad po dziovinimo dziovykloje medienos poros uzsiveria ir ji nebeigeria dregmes... neklausiau jo ar man gegnes is dziovyklos imt, bet jo pagalba gavau visa statybine mediena, manau tiesiai is misko. Nemanau, kad jei butu buves mirtinas reikalas deti tik dziovinta, jis butu nutylejes...
Atsakyti
#396
Drasiai gali det. Mes dejom per vasara pastovejusias. Nera geresnio dziuvimo, kaip naturalus.

QUOTE(Milao @ 2013 04 03, 21:24)
Kad jau apie medieną kalba pasisuko:
Nuvirto keletas eglikių, prieš porą savaičių iš jų buvo supjautos gegnės, suštabeliuotos. Ar yra šansų kad dar šį rudenį jas bus galima sukelti ant stogo ir pakišti po skarda? Toliau tęstų džiūvimą jau sudėtos. Pirmą žiemą namas nešiltintas, ir šiaip visas vėjų perpučiamas. Taip labai tikiuosi kad jau bus ax.gif . O ir aplamai kogero šiltinsiu ne stogą, o perdangą, taigi gegnės džiūvimą baigtų tokiom salygom, kokiom dirbs visą savo amželį. Jei rudenį dar nebus galimybės dengti stogą, tai su džiovinimu kaip ir viskas aišku - iki kitos vasaros tikrai sausumas bus pakankamas.
Didžiausia rizika, kokią įsivaizduoju su nepakankamai išdžiovintu medžiu - jei daug pasnigtų, neišdžiūvusios iki projektinio stiprumo gegnės gali išlinkti.

Atsakyti