QUOTE(Vilienė @ 2013 04 04, 11:36)
G ir U gali ir turi buti derinami pagal lango orientacija. Rytiniai ir siauriniai langai turi gauti paketus, kur U minimalus, o g pofig, nes per juos vistiek saules beveik/visai pritekejimu ne bus. O pietiniai ir vakariniai langai svarbu paketus parinkti kuo laidesnius saules spinduliuotei, net jei ir U truputi nukentes. Patikekit, tikrai atsipirks. Kam noras konkreciu skaiciuku - prasom i simono bloga, jis tai atliko tikrai su galva
As tokius pasirimkimus minejau koncesininkama (AD ir R125) nezinau, ar jie mane isgirdo.
Papildyta:
Kaip tycia per paskutines tris paras teko isgert kibira su "medinuku" kuris butent dziovinimu uzsiima, tai teko isgirst minti, kad po dziovinimo dziovykloje
medienos poros uzsiveria ir ji nebeigeria dregmes... neklausiau jo ar man gegnes is dziovyklos imt, bet jo pagalba gavau visa statybine mediena, manau tiesiai is misko. Nemanau, kad jei butu buves mirtinas reikalas deti tik dziovinta, jis butu nutylejes...
jeigu būtų panaudotos kabutės, pritarčiau, bet kad paskui nebeįgeria drėgmės šioks toks mitas. ji nebeįgers jei bus tai išdživinta, kad viduje nebeliks celiuliozės
pacituosiu vieną iš savo dėstytojų (pavardės nenurodysiu, nes labai realu jog tai irgi ne jo tekstas
)
Vanduo tai silpnas elektrolitas, disocijuojantis į vandenilio ir hidroksilo jonus, kuriems būdingos katalizatorių savybės. Todėl vanduo dalyvauja beveik visuose vykstančiuose medienos procesuose.
Vanduo perneša biologiškai būtinas medžiagas į visas organizmo ląsteles, išplauna iš organizmo medžiagų apytakos produktus, palaiko normalią temperatūrą, bei visą organizmo audinių struktūrą bei jo gyvybingumą.
Drėgną medieną galima traktuoti kaip homogeninę sistemą (t.y. celiuliozės, lignino ir kt komponentų tirpalą vandenyje).
Sausos medienos drėkimas laikomas kaip absorbcijos procesas.
Medienai pradėjus džiūti, vandens molekulių sąveika su celiulioze nutrūksta, vanduo išgaruoja, o tarp gretimų celiuliozės molekulių hidroksilinių grupių atsiranda vandeniliniai ryšiai, kurių energija yra 5 kartus didesnė (42kJ/mol).
Celiuliozės molekulės labiau susiglaudžia, ląstelės sienelės matmenys sumažėja arba buvę mikrokapiliarai užsidaro, prasideda medienos nuodžiūvio procesas.
Medienai pakartotinai drėkstant (vykstant absorbciniams procesams), vandeniliniai ryšiai tarp celiuliozės hidroksilinių grupių nutrūksta, o jų vietoje susidaro hidroksilinių grupių ryšiai su vandeniu, kurie yra 5 kartus silpnesi, todėl naujoms vandens molekulėms pavyksta įsiskverbti į anksčiau sienelėje buvusius mikrokapiliarus. Sorbcijos centrais taip pat gali tapti gliukopiranozės žiedo deguonies atomai, acetilinės, karboksilinės ir karbonilinės grupės.
Vandens garų sorbcija medienoje tai garų kondensacija medienos paviršiuje ir drėgmės difuzija medienos viduje, ko pasekoje vyksta brinkimas bei šilumos išsiskyrimas. Sorbcija pačiame medienos paviršiuje yra kitokia nei sorbcijos medienos viduje. Paviršiuje sorbcija vyksta labai greitai, ją patogu skirstyti į mono- ir polimolekulinę adsorbciją bei kapiliarinę kondensaciją, vidiniams paviršiams būdinga tik mono- ir polimolekulinė adsorbcijos.
Medienos brinkimą dėl vandens sorbcijos lemia ne tik celiuliozės hidrofiliškumas, bet ir labai didelis medienos porėtos struktūros išorinių ir vidinių paviršių plotas. Todėl lengviau vyksta vandens (tiek garų, tiek skyščio pavidalo) adsorbcijos ir kapiliarinės kondensacijos procesai. Adsorbcinė drėgmė telkiasi mikrokapiliaruose. Proceso pradžioje ant mikrokapiliarų sienelių susidaro monomolekulinis vandens pluoštas, kuris
vėliau virsta polimolekuliniu
Jeigu neįvertinti tapląstelinių porų, visiškai sausos medienos ląstelės sienelės yra nepralaidžios vandens garams. Drėgmės prasiskverbimas prie vidinių sienelių paviršiaus įmanomas tik adsorbcijos metu. Vandens molekulių prasiskverbimą į sausos ląstelės sienelę apsunkina tai, kad joje beveik nėra jokių kapiliarų. Jie atsiranda tada, kai vandens molekulės prasiskverbia į labiausiai prieinamus ląstelės sienelės mikrofibrijų tarpus (jie atsiranda įsikverbus pirmoms vandens molekulėms).
Submikrokapiliarų susidarymo pradžioje pastarųjų storis gretimas vandens molekulių skersmeniui. Kad vandens molekulės galėtų į juos patekti, prieš tai turi nutraukti vandenilines jungtis su adsorbcijos centrais vidiniame medienos paviršiuje arba su kaimyninėmis vandens molekulėmis polimolekuliniame sluoksnyje, t.y. įveikti labai aukštą energetinį barjerą. Būtent šis veiksnys apriboja drėgmės difuziją submikrokapiliaruose ir apsprendţia vandens garų adsorbcijos greitį. Nors sorbcijos pradžioje garų kondensacijos greitis išoriniame medienos paviršiuje didelis, tačiau
vandens prasiskverbimas į lastelių sieneles vyksta gana lėtai. Tokiu būdu net nedidelių dalelių sorbcinė pusiausvyra su supančiu oru pasiekiama tik po tam tikro laiko.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2013 04 03, 22:24)
Kad jau apie medieną kalba pasisuko:
Nuvirto keletas eglikių, prieš porą savaičių iš jų buvo supjautos gegnės, suštabeliuotos. Ar yra šansų kad dar šį rudenį jas bus galima sukelti ant stogo ir pakišti po skarda? Toliau tęstų džiūvimą jau sudėtos. Pirmą žiemą namas nešiltintas, ir šiaip visas vėjų perpučiamas. Taip labai tikiuosi kad jau bus
. O ir aplamai kogero šiltinsiu ne stogą, o perdangą, taigi gegnės džiūvimą baigtų tokiom salygom, kokiom dirbs visą savo amželį. Jei rudenį dar nebus galimybės dengti stogą, tai su džiovinimu kaip ir viskas aišku - iki kitos vasaros tikrai sausumas bus pakankamas.
Didžiausia rizika, kokią įsivaizduoju su nepakankamai išdžiovintu medžiu - jei daug pasnigtų, neišdžiūvusios iki projektinio stiprumo gegnės gali išlinkti.
gal aš jau nebesikartosiu, Jūs šia tema pasidiskutuokite tarpusavyje
tik atkreipsiu dėmesį į tai, kad po apkrova džiovinama mediena ne tik kad neturės projektinio stiprumo, bet dar ir įgaus tą formą, kurioje ji džius.
ta prasme kad Jūsų eglikės ant stogo ne tik kad savaime bandys "raitytis" ir keis matmenis, bet jei jos išlinks, tai tokios ir išdžius, atgal eglikės nebeatsistos. panašiai kaip aliuminis
jeigu Jūs jas išdžiovinsite pakakamai, tai likusi perteklinė drėgmė savaime išgaruos ir ant stogo. normaliu atveju ore mediena džiūsta ne mėnesiais, o metais
Papildyta:
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 04 03, 12:47)
kad jau apie mediena kalba pasisuko:
lubos kai kuriose patalpose bus su matomais perdangos balkiais 150*150 arba 150*200. patalpa vidine, t.y sausa. BET dezute su uzdengtu stogu ir perdanga stoves per ziema, t.y dregnas oras ir pan. tai kaip cia.. kokia mediena deti?
P.S gal kas turit kontaktus zmogaus kuris nebrangiai Kaune / Kauno raj. smeli ir skalda/malta gruza gali pasiulyt? na tarkim ~25-26 lt uz kuba? ir kad kubas butu kubiskas, o ne 0.85
i PM jei galit pasidalint
norint turėti mažiausiai problemų, dėkite visur džiovintą medieną. o ji gali stovėti ten kad ir tris žiemas ar kiek jums reikia, jei ji bus uždengta nuo UV ir kritulių
Papildyta:
QUOTE(Panevėžys @ 2013 04 04, 13:39)
taip nėra
ir nėra geresnio namo kaip rąstinis
ir geresnio gėrimo kaip naminukė
ir geresnės valdovo už Vytautą Dydidjį
ir visi kurie sugalvojo džiovyklas ir medieną džiovina yra neišmanėliai ir asilai, sumokantys pinigus džioviklininkų monopoliui
kas čia per vėjai?
). Laukiam dabar plėvelės ir čerpių, nežinau kaip čia su tuo sniegu tik 
... . Manau jei tik galima tai tik prisivesti iki konstrucijos grindu apdaila ir zinoti kokia ji storio bus(gali buti ir 2.5mm ir 3mm ,7mm 1cm 1,2m ir 2.5cm... ) ,bus kazkokia tolerancija auksciui .
