Tavo rankų švelnumo ilgiuosi kasdieną,
Tavo šypsnis, kaip saulė sušildo mane.
Tavo balsas man skamba, kaip džiaugsmo varpelis
Nuramina, sutaiko, paguodžia mane.
Tu dažniau apkabink mane, mama,
Pasidžiauk ir pažaisk su manim!
Ir kalbėk, ir kalbėk nesustoki
Apie viską, ką matom aplink.
Kai saulelė dangum ritinėsis,
Kai paukšteliai dainelę dainuos.
Tu paimki mane už rankytės,
Ir išeik pasivaikščiot laukuos!
Mes nueikim, mamyte, prie jūros
Paklausykim bangelių kalbos.
Gal išgirsim, ką kopos mums šnabžda,
Kai delne gintarėliai žėruos.
Tu pamiršk apie darbą ir buitį,
Juk svarbiausia, kad esam greta.
Apkabink, pamyluok ir pabūki
Su manim tu nors kartą laisva!
Aš suprantu, kad daug darbelių tu turi atlikti .
Kad kartais pavargsti nuo užgaidų, kaprizų mano nelauktų.
Žinok, mamyte, visad tavęs laukiu,
Ir visad trokštu būti su tavim kartu!
Saldus miegelis mane aplanko,
Kai mūsų šeimoje ramu, ramu.
Kada mamytė ir tėvelis
Mane pasiima laiku.
MAMYTE, mano mylimiausia
Man nebereikia rūbų, žaislų prabangių,
Man nuolat reikia tavo Meilės,
Buvimo su tavim kartu!
Laikas bėga nepaprastai greitai
Aš užaugsiu, paliksiu tave!
Ir tada tu gailėsies, mamyte,
Kad paliko širdy praraja!
Juk VAIKYSTĖ, kaip smėlio smiltelė
Išbyrės, nepajusi ,kada.
Ir paliks tą vaikystės kampelį,
Tavo vaikas- sūnus, ar dukra!
Motinystė tai Dievo stebuklas,
O vaikai- Angelų dovana!
Tad pabūkim, laimingos mes, mamos,
Pasidžiaukim akimirka šia!
